Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant ieškovės atstovams L.K. G. ir adv. Svetlanai Naidenko, atsakovei L. B., jos atstovui adv. Pauliui Bružui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei L. B. ir atsakovės L. B. priešieškinį ieškovei E. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministrijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių parėmėjas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise valdo 9,26 ha žemės sklypą, uniklaus Nr.7967-0004-0153, esantį Klevinės k., Trakų raj., ieškovei nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys, o atsakovei – 63/100 dalys (I t., b.l.13-14, 15-16). Minėtą žemės sklypą pagal žemės naudmenas sudaro 2,2 ha žemės ūkio naudmenų, 6,66 ha miško ir 0,4 ha kitos žemės plotai. Šalių nuosavybės dalys pagal žemės naudmenas nekilnojamojo turto registre neišskirtos, todėl priklauso benros dalinės nuosavybės teise tokiomis pačiomi nuosavybės proporcijomis. Pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi nekilnojamojo turto registro duomenimis, o ne ieškovės pateiktu VAVA 2000-04-27 sprendimu (I t., b.l.4), tuo labiau, kad grąžintinos žemės sudėtis pagal žemės naudmenas neprivalo sutapti su iki nacionalizavimo turėtos žemės sudėtimi pagal žemės naudmenas. Tarp šalių nėra nustatyta minėto sklypo naudojimosi tvarka, sklypas tarp jų nėra atidalintas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovė pareiškė reikalavimus atidalinti jiems priklausančias žemės sklypo dalis pagal jų parengtus atidalinimo projektus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė ieškiniu prašė atidalyti jai priklausančią žemės sklypo dalį, taip pat nustatyti pagal jos pateiktą variantą bendro su atsakove žemės sklypo ribas, o apeliaciniame skunde, prašydama priimti naują sprendimą, apeliantė prašo patenkinti ne tik minėtus reikalavimus, bet ir be atsakovės sutikimo patvirtinti N. N. individualios įmonės atliktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pastarasis reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, todėl pagal LR CPK 312 str. toks reikalavimas negali būti keliamas apeliacinės instancijos teisme, nes tai yra naujas reikalavimas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės reikalavimo be atsakovės sutikimo patvirtinti N. N. individualios įmonės atliktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus (LR CPK 312 str.). Dėl kitų apeliantės reikalavimų teisėjų kolegija pasisako.

Ieškovė pateikė į bylą N. N. individualios įmonės parengtą ieškovei ir atsakovei priklausančio žemės sklypo atidalinimo planą ir prašo atidalinti jai priklausančią žemės sklypo dalį pagal minėtą planą (I t., b.l.6-9, 19-28), o atsakovė pateikė UAB „Traksalis“ parengtą minėto žemės sklypo pertvarkymo planą (I t., b.l.102-103,117) ir prašo atidalinti jai priklausančią žemės sklypo dalį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (LR CK 4.75 str. 1 d.). Pagal LR CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o pagal minėto straipsnio 2 d. bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. LR CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Taigi, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.

Kadangi byloje yra pateikti du žemės sklypo atsidalinimo tarp šalių variantai, todėl teismas turi įvertinti abudu variantus ir parinkti tą, kuris optimalesnis, sudarys galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigs nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl žemės sklypo dalių atidalinimo, toks atidalinimas natūra yra galimas be neproporcingos žalos žemės sklypui.

Apeliantė nurodo, kad UAB „Traksalis“ parengtas žemės sklypo atidalijimo projektasneatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, parengtam ir patvirtintam Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytos tvarkos, todėl negali būti tokiam prilyginamas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus. Visų pirma, apeliantė nenurodo konkrečių UAB „Traksalis“ parengto projekto neatitikimų minėtiems norminiams aktams. Atsakovės pasamdyta UAB „Traksalis“, rengdama šalims priklausančio žemės sklypo atidalinimo projektą, vadovavosi 2007-07-11 išduotomis planavimo sąlygomis, leidimu rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-28 įsakymu, UAB „Traksalis“ parengtas žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo svarstomas VAVA Žemės tvarkymo departamente, atsakovė pateikė Žemėtvarkos skyriui prašymą padalinti žemė sklypą (I t., b.l.117). Visiems gretimų sklypų savininkams buvo išsiųstas pasiūlymas susipažinti su UAB „Traksalis“ parengtu projektu, prieštaravimų nustatytu terminu niekas iš gretimų sklypų savininkų nepareiškė. Ieškovės atstovas L.K. G. taip pat pripažino byloje, kad jis, kaip gretimo sklypo savininkas, prieštaravimų dėl nustatytos jo ir šalių sklypų ribos neturi. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pateiktas UAB „Traksalis“ parengtas žemės sklypo pertvarkymo projektas rengtas, vadovaujantis LR žemės įstatymo 40 str., LR teritorijų planavimo įstatyme ir LR žemės ūkio minitro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad atsakovė vadovavosi ieškovės prašymu išduotu 2007-07-04 leidimu rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-28 įsakymu, planavimo sąlygomis, esminės reišmės ginčui neturi, nes minėti dokumentai buvo išduoti dėl šalims bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl taikytinos tos pačios sąlygos ir nereikšminga kuriam iš bendraturčių išduotos. Apeliantės minimos Lietuvos Aukščiausojo teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1067/2003 ir 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2006 nagrinėjamoje byloje netaikytinos, kadangi skiriasi bylų ratio decidendi, t.y. faktinės bylų aplinkybės, nes nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė tinkamai parengtą žemės sklypo atidalinimo projektą, ginčo dėl atidalinamų sklypų neatitikimo idealiosioms nuosavybės dalims byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, atsakovės atsiliepimo argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės parengtas žemės sklypo pertvarkymo projektas yra tinkamesnis ir labiau atitinka šalių interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino būtent atsakovės pateiktą projektą. Ieškovė teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme pripažino, kad nuo žemės nuosavybės teisių atkūrimo momento 2000 metais ji ar jos vaikai grąžinta žeme nesinaudojo (II t., b.l.16-17), iki 2007 m. atsakovei jokių pretenzijų dėl žemės naudojimo nereiškė. Atsakovė ūkininkų ūkių registre įregistravo 5,84 ha žemę, t.y. tokio ploto, koks jai priklauso nuosavybės teise, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovė neteisėtai naudoja ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį. Kaip minėta, naudojimosi tvarka tarp šalių nebuvo nustatyta, todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė naudoja būtent ieškovei priklausančią žemė sklypo dalį, yra nepagrįstas. Tai, kad LR žemės ūkio ministerijos 2008-05-13 rašte (I t., b.l.132-134) nurodoma, kad atsakovės ūkininko ūkis buvo įregistruotas pažeidžiant tuo metu galiojusius norminius aktus, nepaneigia paties ūkinininko ūkio įrgistravimo fakto, byloje duomenų apie registravimo panaikinimą nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad pagal ieškovės pateiktą N. N. IĮ parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą ieškovei atitenka žemės sklypo dalis, kurią nuo 2003 m. naudoja atsakovė. Naudojimosi tvarkos nustatymo nebuvimas nepaneigia atsakovės teisės naudotis bendru žemė sklypu. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji ketina vykdyti kokią nors veiklą žemės sklype, o atsakovė, priešingai, vykdo ūkininko veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šais aplinkybes. VAVA žemės tvarkymo departamente svarstant atsakovės pateiktą UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą, buvo padaryta išvada, kad šio projekto nederino tik ieškovė, projekto rengimo tvarka nebuvo pažeista, buvo nuspręsta tvirtinti projektą po ginčo tarp bendraturčių išsprendimo, pastabų dėl to, kad žemės sklypo ribos užima dalį valstybės žemės, nėra. UAB „Traksalis“ parengtą projektą suderino VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (I t., b.l.102), pastabų, kad pagal šį projektą šalims priklausantis sklypas apima dalį valstybinės žemės, nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės minimame VAVA 2009-01-13 rašte (I t., b.l.178-179) nurodomi duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį įrodymą. Be to, iš minėto VAVA rašto neatsispindi, kokį kadastrinių matavimų planą ieškovės atstovas pateikė šiai institucijai, nėra konkretizuota, kurioje vietoje ir kiek įtraukta valstybinės žemės ir kodėl daroma tokia išvada. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad minėtas VAVA raštas gali būti laikomas trečiojo asmens atsiliepimu byloje, nes šis raštas buvo adresuotas ieškovės atstovui, o ne teismui, jis neatitinka atsiliepimo turinio. Tuo tarpu ieškovės pateiktas žemės sklypo pertvarkymo planas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pažeidžia šalių teises, nes sklypo plotas skiriami nuo viešame registre nurodyto ploto 0,2201 ha, atinkamai atsakovei ir ieškovei natūroje tenka mažesni žemės sklypai nei priklauso nuosavybės teise, be to, ieškovė nori atsidalinti sau tą žemės sklypo dalį, kurią faktiškai naudoja atsakovė, pati neketindama vykdyti jokios ūkinės veiklos. Ieškovės atstovų argumentas, kad jai reikalinga žemės sklypo dalis jos pasirinktoje vietoje dėl to, kad kaimynui L.K. G. bus patogiau prižiūrėti ir tvarkyti jos žemę, yra nepakankamas, kad tvirtinti jos parengtą planą, nes jis lygiai taip pat galės prižiūrėti ir pagal atsakovės projektą numatytą ieškovės sklypą. Atsižvelgti į ieškovės atstovo ir kaimyno L.K. G. interesus nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo, nes jis nėra ginčo šalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo pertvarkymo projekte nurodomi sklypo kadastro duomenys neatitinka nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų (I t., b.l.28).

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo užtikrinti trečiojo asmens VAVA dalyvavimą byloje. Pagal LR CPK 142 str. 1 d. tetysis asmuo neprivalo pateikti atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį, be to, pagal LR CPK nuostatas tretysis asmuo turi teisę pats nuspręsti, dalyvauti jam byloje ar ne, o teisinių pagrindų pripažinti VAVA dalyvavimą būtinu teisėjų kolegija nenustatė. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad VAVA teisinio intereso nagrinėjamoje byloje neturi, nes bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 331 str. 4 d., nes minėta norma taikoma apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui, o ne pirmosios instancjos teismo sprendimui. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 263 str., 270 str. 4 d. 2-4 p. reikalavimus, tačiau toks jos argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus projektus, atsižvelgė į visus šalių byloje išsakytus argumentus bei, vadovaudamasis LR CPK 185 str., pagal savo vidinį įsitikinimą padarė išvadas dėl ginčo, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus bylos įrodymus, šalių ir jų atstovų argumentus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti LR CPK 270 str. 4 d. pažeidimo. Tai, kad teismas konkrečiai neįvardino ieškovės atmetamų argumentų, įrodymų, nereiškia, kad teismas jų nevertino ir nepasisakė. Teismas, pasisakydamas, kad atsakovės parengtas projektas labiau atitinka šalių interesų derinimo, proporcingumo ir savitarpio supratimo principus, iš esmės pasisakė dėl ieškovės argumentų nepagrįstumo.

Todėl pirmosiso instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį, o ieškovės ieškinį atmetė. Netenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimo dėl atidalinimo, atitinkamai teismas negalėjo, pripažinęs ieškovės pateiktą žemės sklypo pertvarkymo planą netinkamu, tvirtinti šalism priklausančio sklypo ribų pagal ieškovės pateiktą pertvarkymo planą. Nagrinėjamoje byloje LR CK 4.45 str. netaikytinas, nes šalys sklypą valdo bendros dalinės nuosavybės teise, tarp jų valdomų žemės sklypo dalių riba nėra nustatyta, todėl negali būti dėljos ginčo, o ginčo sukaimyninių sklypų savininkais dėl sklypo ribos nėra.

Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų atmetami, kaip neturintys teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės, taip pat rodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistina 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Asakovė patyrė 1500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į LR CPK 98 str. 2 d., į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į atsakovės advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme bei bylos sudėtingumą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. K. atsakovei L. B. 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi išlaidų ir 14 (keturiolika) litų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.