Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M. D. K., A. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktiką (byla Nr. A2-408/2007), Atkūrimo tvarkos 122 punktą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtu pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, yra užstatytas privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Nepaisant to, kad sklype yra likę tik 5 procentai sudegusio gyvenamojo namo pamatų, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teise priklauso V. M. D. K. ir A. K. Rėmėsi atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-263/2003) ir pažymėjo, jog pareiškėjas negali savo nuožiūra spręsti, ar žemė yra laisva ir neužstatyta, nes tokius veiksmus pagal teisės aktus atlieka savivaldybė. Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003) teisinės registracijos faktas siejamas su subjektinės nuosavybės teisės turėjimu. Nuosavybės teisę patvirtina tik subjektinės nuosavybės teisės turėjimas. Aplinkybės, kad dalis pastato – pamatai – išliko, o pastato teisinė registracija nėra panaikinta, gali būti pagrindu pripažinti egzistuojant asmens subjektinę nuosavybės teisę į statinį. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės atsiradimo ir registracijos pagrindu buvo pirkimo – pardavimo sutarties, kur nėra nuginčyta ir galiojanti, taip pat nėra panaikinta pamatų teisinė registracija, todėl ginčo sklype esančių pamatų savininkais laikytini tretieji suinteresuoti asmenys. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturi galimybės formuoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimui. Remiantis Atkūrimo tvarkos 106 punktu, žemės sklypų formavimas yra išimtinė Administracijos direktoriaus funkcija. Teisės aktai nenumato galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pagal asmenų pageidavimus, nurodant konkrečiai, kaip tas sklypas turi būti suformuotas (šiuo atveju nustatant servitutą). Be to, teisės aktai, reguliuojantys nuosavybės teisių atkūrimo procesą, numato, kad tik savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta laisvos (neužstatytos) žemės formavimo ir nustatymo funkcija. Padarė išvadą, jog žemės sklypų formavimas pagal pareiškėjo pageidavimus (šiuo atveju nustatyti servitutą) bei pateiktus planus būtų teisiškai nepagrįstas. Nurodė, kad V. M. D. K. 1999 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nusipirko gyvenamojo namo pamatus ir nuosavybės teisės į juos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-57/2006) nebuvo panaikintos. Kadangi pagal Atkūrimo tvarkos 106 punktą Administracijos direktorius tik teikia siūlymą Vilniaus AVA dėl servitutų nustatymo, o įsakymą dėl servituto nustatymo, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, rengia apskrities viršininkas, nepagrįstas pareiškėjo prašymas įpareigoti Administraciją nustatyti atitinkamą servitutą.

II.

Nustatė, kad pareiškėjo motina S. J. (mirė (duomenys neskelbtini)) 1992 m. sausio 28 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Pareiškėjas yra pretendentės teisės atkurti nuosavybės teises paveldėtojas. Vilniaus AVA 2003 m. liepos 31 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu nustatyti žemės sklypo ribas, plotą ir naudojimo sąlygas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 26 d. Administracijai pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, pažymėtoje miesto detaliajame plane – (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą, nustatyti jo ribas, organizuoti šio sklypo kadastrinius matavimus nustatant sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklius bei kitus savivaldybės administracijai priskirtus veiksmus numatytus Atkūrimo tvarkos 106 punkte ir visą dokumentaciją perduoti Vilniaus AVA nuosavybės teisių atkūrimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka 2006 m. vasario 13 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-57/2006 pagal atsakovės V. M. D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškinį atsakovams Vilniaus AVA, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, V. M. D. K. , dėl administracinių aktų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais, ir nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino negaliojančiais: 1) Vilniaus miesto valdybos 2000 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 218V; 2) 2000 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 538V; 3) Vilniaus AVA 2000 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 2122-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo V.M. D. – K.“; 4) 2000 m. liepos 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį dėl 2000 kv. m žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo V. M. D. K.; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę V. M. D. K. grąžinti Vilniaus AVA žemės sklypą, o Vilniaus AVA – grąžinti V. M. D. –K. 64 580,36 Lt; pripažino negaliojančia šio žemės sklypo teisinę registraciją V. M. D. K. vardu. Kasacinės instancijos teismas nustatė, jog nebuvo pagrindo pripažinti atsakovę namų valdos žemės sklypo naudotoja ir parduoti jai ginčijamą 2 000 kv. m žemės sklypą; tokiomis išvadomis nėra paneigiama sudegusio namų valdoje esančio statinio savininko (juo buvo T. M.) teisė atstatyti sudegusį statinį, tęsti namų valdos naudojimą, tačiau 1999 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei V. M. D. K. įgijus sudegusio gyvenamojo namo liekaną – pamatus, t. y. 5 procentus buvusio gyvenamojo namo, žemės sklypas namų valdai nebuvo suformuotas ir naudojamas, kaip daiktinės teisės objektas jis neegzistavo, todėl ir negalėjo būti vėliau suformuotas bei parduotas. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. sausio 21 d. raštais Nr. A51-1316-(2.14.2.12-MP8) ir Nr. A51-1351(2.14.212-MP8) informavo pareiškėją ir jo atstovą, kad po Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 17 d. sprendimo Administracija nėra priėmusi sprendimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo. Klausimas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos nagrinėjamas teisme, todėl galimybė suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, kurioje buvo namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojamas žemės sklypas, bus nagrinėjama tik įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad į nekilnojamąjį daiktą – pastatą (gyvenamasis namas, sudegęs, liko 5 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1999 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-13139 pagrindu 1999 m. lapkričio 3 d. įregistruotos V. M. D. K. ir A. K. nuosavybės teisės (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. D. K. ir A. K. 2009 m. sausio 8 d. pateikė atsakovui prašymą suformuoti sklypą prie jiems priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti jį išsinuomoti ar išsipirkti įstatymų nustatyta tvarka. Nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą byloje, kurioje teismas atmetė pareiškėjo V. J. reikalavimą įpareigoti Vilniaus AVA per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka imtis veiksmų dėl pastato (pastato pamatų) adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo (įrašo panaikinimo) iš VĮ Registrų centro duomenų. Tokioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškinį atsakovams Vilniaus AVA, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, V. M. D. K. nepaneigė V. M. D. K. nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo – pamatus (5 proc.) ir byloje nėra nustatyta nei viena iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios būtinos norint išregistruoti nuosavybės ar daiktinę teisę, t. y. V. M. D. K. daiktinė teisė nepasibaigė ir nepasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 13 dalimi, Atkūrimo tvarkos 106 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti Atkūrimo tvarkos 106 punkte numatytus veiksmus ir visą dokumentaciją perduoti Vilniaus AVA nuosavybės teisių atkūrimui, o atsakovas 2009 m. balandžio 20 d. raštu Nr. A51-8807-(2.14.2.16-MP8) nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 17 d. sprendimo Administracija nėra priėmusi sprendimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo, o klausimas dėl sklypų formavimo teritorijoje, kurioje buvo namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojamas žemės sklypas, bus nagrinėjamas tik įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, į tai, kad ginčas dėl ginčo pastato teisinės registracijos išnagrinėtas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo atmestas V. J. apeliacinis skundas, byloje įsiteisėjo 2010 m. sausio 14 d., padarė išvadą, jog kol teisme vyko ginčas dėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinės registracijos, atsakovas neturėjo galimybės priimti sprendimą pagal pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir jų ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje. Kadangi toks ginčas išnagrinėtas, įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A822-135/2010, atsakovui nebeliko kliūčių įgyvendinti jam priskirtą funkciją, t. y. spręsti dėl žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Įvertinęs Atkūrimo tvarkos 106 punkto nuostatas, pažymėjo, jog žemės sklypų formavimas pagal pareiškėjo pageidavimus bei pateiktus planus būtų teisiškai nepagrįstas, nes žemės sklypų formavimo ir jų ribų nustatymo funkcija priskirta savivaldybės kompetencijai ir atsakovas turi diskreciją šioje srityje. Tik savivaldybei atlikus šią pareigą ir tarp šalių esant ginčui, joms kreipusis į teismą, teismas turės galimybę pasisakyti, ar atsakovas jam pavestą funkciją žemės sklypų formavimo srityje įvykdė tinkamai, laikydamasis įstatymų reikalavimų bei nepažeisdamas suinteresuotų asmenų teisių. Nurodė, jog tretieji suinteresuoti asmenys V. M. D. K. ir A. K., yra pateikę atsakovui prašymą suformuoti sklypą prie jiems priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti jį išsinuomoti ar išsipirkti įstatymų nustatyta tvarka. Toks trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas bei klausimas dėl žemės sklypų suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui turi būti sprendžiamas kompleksiškai ir betarpiškai atsižvelgiant į Vilniaus AVA ir pareiškėjo pateiktus prašymus. Nepagrįsta pripažino atsakovo pozicija, kad pareiškėjo skundas turi būti paliktas nenagrinėtu, nes jis nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta ikiteismine tvarka. Pažymėjo, jog kadangi pareiškėjo skundas paduotas dėl įpareigojimo atsakovui priimti sprendimą, t. y. atsakovas dar nėra priėmęs sprendimo dėl žemės sklypų buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje formavimo ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus, nėra pagrindo taikyti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatų ir teigti, jog pareiškėjas privalėjo pasinaudoti šiame straipsnyje numatytą ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Atsakovui pareiškėjo atžvilgiu priėmus neigiamą sprendimą, jis dar galės pasinaudoti teise skųsti tokį sprendimą įstatymo numatyta ikiteismine ir teismo tvarka. Konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti Administraciją suformuoti (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje du žemės sklypus ir nustatyti jų ribas, kaip jos buvo pažymėtos Detaliajame plane – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei siūlyti Administracijai žemės sklypo dalyje, kurioje yra registruoti gyvenamojo namo sunykę pamatai (žemės sklypas pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)), nustatyti servitutą pamatų naudojimui ir visą dokumentaciją perduoti Vilniaus AVA nuosavybės teisių atkūrimui, nes atsakovas sutinka, kad turi tokią pareigą ir jos vykdyti neatsisako, o 6 mėnesių terminas, nustatytas tokiems veiksmams atlikti, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A822-135/2010 įsiteisėjimo dar nesuėjo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Atsižvelgdamas į ABTĮ 44 straipsnio 5, 6 dalis, teismui pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų V. M. D. K. ir A. K. prašoma atlyginti teismo išlaidų suma neviršija numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 ir 6 dalis tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjo priteistina jų prašoma atstovavimo išlaidų suma – 900 Lt.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra iškėlęs reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti viešojo administravimo veiksmus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje ir teigia, kad atsakovas vilkina atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Taigi, pareiškėjas yra iškėlęs ginčą dėl vilkimo atlikti viešojo administravimo veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Tokios kategorijos byloms nėra taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, ginčai tiesiogiai sprendžiami teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens argumentus dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas yra paveldėjęs teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, buvusią rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto (šiuo metu galiojančios redakcijos Tvarkos 106¹ punkto) (toliau – Tvarka) nuostatas žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, o laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Taigi pareiškėjas, kaip pretendento į nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) kaime paveldėtojas, turi reikalavimo teisę siekti nuosavybės teisių atkūrimo į bet kurią laivą, neužstatytą ir valstybės neišperkamą žemę buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, nepriklausomai nuo to, kur buvo buvusiam savininkui priklausę žemės rėžiai. Šioje byloje nagrinėjamas žemės sklypas priskiriamas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijai, todėl pareiškėjas turi reikalavimo teisę siekti nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę.

Pagal Tvarkoje įtvirtintas nuostatas (106 punktas, o nuo 2011 m. balandžio 24 d. 106¹ punktas) žemėtvarkos skyrius tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, kartografuoto kaimo ribas ir plotą privalo pažymėti kartografinėje medžiagoje ir ją pateikti savivaldybės administracijos direktoriui, prašant suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80- 2899); patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia).

Pagal Tvarkos 106 punkto (nuo 2011 m. balandžio 24 d. 106¹ punktas) nuostatas žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano patvirtinimą savivaldybės administracijos direktorius privalo atlikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius kartografinę medžiagą bei prašymą dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2003m. liepos 31d. raštu Nr. 31/03/17-1963 (t. 2 b.l. 64a). Byloje taip pat nustatyta, kad savivaldybės administracija suformavo 33 žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje bei perdavė šiuos dokumentus žemėtvarkos skyriui tolesniam nuosavybės teisių atkūrimo procesui vykdyti. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad savivaldybės administracija iš esmės vykdo savo pareigas, kiek tai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Tačiau kartu būtina pažymėti, kad pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje poreikis atkurti nuosavybės teises į žemę dar nėra pilnai patenkintas, todėl nustačius naujus laisvos žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius laisvų žemės sklypų atžvilgiu privalo vykdyti Tvarkos 106 punkte (nuo 2011 m. balandžio 24 d. 106¹ punktas) numatytas procedūras.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad atsakovas Tvarkos 106 punkte (106¹ punkte) numatytas procedūras atliktų teritorijos, esančios ties buvusia namų valda (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad ginčo teritorija, sudaranti 3100 kv.m. ploto žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2007m. kovo 20d. įsakymu Nr. 2.3-2493-01 yra priskirta laisvos valstybinės žemės fondui (t. 1 b.l. 134). Šiame žemės sklype tretieji suinteresuotieji asmenys V. M. D. K. ir A. K. nuosavybės teise turi sudegusį gyvenamąjį namą, kurio likutis 5 procentai (t. b.l. 25).

Byloje pateikti atsakovo paaiškinimai tvirtina, kad trečiųjų suinteresuotųjų asmenų turima nuosavybė ginčo žemės sklype sudaro kliūtį formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į buvusi (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, nes ginčo sklypas nėra laisvas ir jame gali būti atkuriama namų valda.

Kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei aktualų teisinį reglamentavimą, kritiškai vertiną tokius atsakovo argumentus. Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2005m. birželio 17 sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006m. vasario 13d. nutartimi yra konstatuota, kad namų valda, kurioje buvo šiuo metu trečiųjų suinteresuotųjų asmenų turimas sudegęs gyvenamasis namas, sunyko, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims įsigijus gyvenamojo namo liekaną – pamatus, žemės sklypas namų valdai nebuvo suformuotas ir naudojamas, kaip daiktinės teisės objektas neegzistavo, todėl ir negalėjo būti vėliau suformuotas bei parduotas. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra paneigtas namų valdos egzistavimo faktas, taip pat galimybė ją atkurti. Todėl atsakovo argumentai, kad ginčo teritorijoje kliūtimi formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui yra namų valda ar galimybė ją atkurti, nėra pagrįsti.

Kita vertus, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuosavybės teisę į sudegusio gyvenamojo namo likučius. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad sudegęs gyvenamasis namas priskiriamas prie gyvenamosios paskirties statinių, kuriuo užstatytas 26,30 kv.m. plotas (t. 1 b.l. 25). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatomis, užstatyta žemė bei žemė, reikalinga esamam statiniui eksploatuoti, turėtų būti priskirta valstybės išperkamai žemei. Todėl šioje dalyje, t.y. tiek kiek tai susiję su būtinumu skirti dalį ginčo žemės trečiųjų suinteresuotųjų asmenų statiniui eksploatuoti, atsakovo argumentai vertintini kaip pagrįsti.

Apibendrinant išdėstytus argumentus galima konstatuoti, kad ginčo teritorijoje, t.y. 3100 kv.m. sklype, derinant tiek trečiųjų suinteresuotųjų asmenų interesus, tiek pareiškėjo ir kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą interesus, yra galimybė suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kartu suformuojant (rezervuojant) žemės sklypą trečiųjų suinteresuotųjų asmenų statiniui eksploatuoti. Todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą bei įpareigoti atsakovą per teismo nustatyta terminą, vykdant Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus 2003m. liepos 31d. rašte Nr. 31/03/17-1963 išdėstytą prašymą bei Tvarkos 106 punkto (106¹ punkto) nuostatas, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano patvirtinimą.

Apelianto argumentai, susiję su reikalavimu formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir toje dalyje, kuri užstatyta trečiųjų suinteresuotųjų asmenų statiniu, taip pat susiję su reikalavimu žemės sklypų planus tvirtinti atsižvelgiant į Vilniaus miesto valdybos 2000m. vasario 3d. sprendimu Nr. 218-V patvirtintus sprendinius, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, žemė, kuri užstatyta tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims priklausančiu statiniu, bei žemė, kuri būtina šiam statiniui eksploatuoti, kolegijos vertinimu priskirtina valstybės išperkamai, todėl joje negali būti formuojamas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Tuo tarpu Vilniaus miesto valdybos 2000m. vasario 3d. sprendimas Nr. 218-V yra panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2005m. birželio 17 sprendimu, todėl remtis teritorijos planavimo sprendiniais, kuriuos patvirtinęs sprendimas yra panaikintas, pagrindo nėra.

Taip pat kritiškai vertintinos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, nes atsakovas nėra praleidęs Tvarkos 106 punkte numatyto 6 mėnesių termino, per kurį būtina atlikti žemės sklypo projektavimą, kadastrinius matavimus bei patvirtinti žemės sklypo planą.

Kaip jau minėta virš, ginčo žemė dar 2007m. kovo 20d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2493-01 buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, todėl jau nuo šio momento atsakovas įgijo pareigą vykdyti Tvarkos 106 p. numatytus veiksmus bei nuo šios datos skaičiuotinas Tvarkos 106 punkte numatytas 6 mėnesių terminas. Tvarkos 106 punkte numatytų veiksmų, kiek tai susiję su ginčo žeme, atsakovas iki šiol dar nėra atlikęs, todėl akivaizdu, kad minėtas 6 mėnesių terminas yra praleistas. Argumentai, kad žemės sklypas negalėjo būti formuojamas dėl pareiškėjo iškelto ginčo dėl tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims priklausančio statinio išregistravimo iš VĮ Registrų centro duomenų, vertintini kaip nepagrįsti, nes žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui formuotinas į jį neįtraukiant statiniu užstatytos žemės bei žemės, reikalingos statiniui eksploatuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keičiamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Teismo sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas teismo išlaidų priteisimas, paliekamas nepakeistu, nes pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės ir teisėti interesai lieka apginti.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 143 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, vykdant Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus 2003m. liepos 31d. rašte Nr. 31/03/17-1963 išdėstytą prašymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto nuostatas, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, organizuoti ir atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano patvirtinimą.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.