Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-22 · Civilinė byla Nr. 2A-927-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-06-22Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-08Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
2A-927-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01442-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
N. B., T. D. B.
Atsakovas
T. S.
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrija „Vienybė“

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-927-460/2012

Teisėjas Valdas Alška (Proceso Nr. 2-25-3-01442-2011-7)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 29.4; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. B., T. D. B. ir N. B. ieškinį atsakovui T. S., trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Vienybė“, dėl įpareigojimo patraukti savavališkai pastatytą tvorą ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovų (apeliantų) N. B., T. D. B. ir N. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovė T. D. B. prašo priteisti 339 Lt turtinės žalos už vaistus ir dėl patirtų išgyvenimų ir 5 000 Lt neturtinės žalos; ieškovai prašo įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, skiriančią atsakovo žemės sklypą nuo bendro naudojimo teritorijos ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovams naudotis perėjimu per bendro naudojimo teritoriją su vandens telkiniu tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr. 125 ir atsakovui priklausančio sklypo. Ieškovė T. D. B. ir jos atstovas nurodė, kad N. B. ir T. D. B. yra sutuoktiniai, kuriems iki 2010-12-30 nuosavybės teise priklausė žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis s/b „Vienybė“, (duomenys neskelbtini). 2010-12-30 sutuoktiniai A. B. ir T. D. B. šį žemės sklypą padovanojo ieškovui sūnui N. B.. Atsakovas T. S. yra žemės sklypo Nr. 119-1 ir 119-2 savininkas. Atsakovo žemės sklypas Nr. 119-2 ribojasi su žemės sklypu, kuris priklauso bendrijai ir kuriame yra vandens telkinys su poilsio aikštele. Atsakovas savo sklype Nr. 119-2, kuri ribojasi su kitu sklypu Nr. 120 ir sklypu, kuriame yra tvenkinys užtvėrė tvorą, kuri trukdo praeiti ir naudotis bendrijos nariams vandens telkiniu. Ši tvora pastatyta pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymą. Atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi, nes jo sklypo riba yra perkelta prie pat tvenkinio. Atsakovo tvora pastatyta neteisėtai, nes nėra bendrijos organo sutikimo ir pažeidžiant sklypo ribas. Atsakovas, pastatydamas tvora, pažeidė ieškovų teisę naudotis sklypu Nr. 125. Atsakovas jiems nuolat grasina susidoroti, ieškovai nuolat patiria stresą, dėl atsakovo įžūlių, neteisėtų veiksmų ieškovams pablogėjo sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas nurodo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Jis yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra padalytas į du 0,06 ha ir 0,0133 sklypus, iš viso 0,0748 ha, esančio sodininkų bendrijoje „Vienybė“, Kretingos m., savininkas. Šio sklypo ribos išmatuotos ir įregistruotos viešajame registre. Ieškovai reikalauja perkelti tvorą, kartu reikalaudami sumažinti jo sklypą, nes tvora pastatyta ant jo sklypo ribos. Taip pat nepagrįstas ieškovų teiginys, kad tvora pastatyta ant sklypo ribos. Tvora pastatyta ne ant sklypo ribos, todėl bendrijos sutikimo ar kaimyno raštiško sutikimo nereikia. Be to, ieškovai reiškia reikalavimą pašalinti pažeidimus, nebūdami gretimo sklypo savininkai, tai yra jie neturi reikalavimo teisės. Ieškovai taip pat nepagrįstai teigia, kad tvora pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus patekti į kitą žemės sklypą. Ieškovai turi galimybę patekti į kitą sklypą ne per jo žemę, o gatve, tačiau jie nori eiti trumpiausiu keliu ir nepagrįstai nori naudotis jo žemės sklypu. Ieškovai taip pat nepagrįstai teigia, kad jis trukdo patekti į bendro naudojimo teritoriją, nes šis tvenkinys nėra įtrauktas į bendro naudojimo objektų sąrašą. Taip pat ieškovai nepagrįstai reikalauja atlyginti neturtinę ir turtinę žalą dėl pablogėjusios sveikatos, nes pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad ieškovė T. D. B. serga jau 15 metų. Taip pat reikalavimą grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, tačiau jokių įrodymų neprideda. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylos išlaidas.

Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Atsakovas užtvėrė tvenkinio apsauginę zoną ir trukdo praeiti. Jis buvo daug kartų įspėtas, tačiau jis ignoruoja bendrijos organų priimtus sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-12-28 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų po 666,66 Lt atstovavimo išlaidų atsakovo T. S. naudai. Nurodė, jog ieškovų pridėtame Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsakyme nurodyta, kad pažeidimai yra pašalinti. Be to, šis vandens telkinys nėra įtrauktas į bendro naudojimo objektų aprašą ir ieškovų teiginys, kad atsakovas trukdo jiems naudotis bendro naudojimo teritorija, yra nepagrįstas. Iš pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad ieškovai turi priėjimą prie vandens telkinio ir jie juo gali naudotis netrukdomai. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškinį dėl trukdymų pašalinimo gali reikšti savininkas ar teisėtas valdytojas. Ieškovai nėra ginčo žemės sklypo savininkai ar valdytojai, todėl ieškinį reikšti gali žemės sklypo savininkas -valstybė- ar jo naudotojas s/b „Vienybė“. Ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantai prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą; Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi; iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovų teismui pateikti įrodymai bei bylos nagrinėjimo eigoje apklausti liudytojai patvirtino, kad minimas laisvas žemės plotas su vandens telkiniu buvo bendrai naudojamas sodininkų bendrijos narių bei kad tarp vandens telkinio ir atsakovo žemės sklypo buvo priėjimui skirtas žemės plotas (takas), kuriuo ilgą laiką naudojosi tiek ieškovai, tiek ir kiti bendrijos nariai. Žemės sklypą Nr. 214 (arba Nr. 119-1) įsigijus Atsakovui, pastarasis, pažeisdamas žemės sklypo ribas, pastatė tvorą tarp žemės sklypo Nr. 214 (arba Nr. 119-1) ir laisvo žemės ploto su vandens telkiniu, tokiu būdu užtverdamas priėjimą šalia vandens telkinio, nes tvora buvo pastatyta pažeidžiant atsakovo žemės sklypo ribas, faktiškai ant laisvos žemės sklypo bei minimo vandens telkinio šlaito, taip pat pažeidžiant tuo metu galiojusio Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 1 d., 4 d. 3 p. nuostatas. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovai bei kiti sodininkų bendrijos nariai ilgą laiką iki šios civilinės bylos inicijavimo teisme negalėjo laisvai prieiti prie vandens telkinio, jo apeiti. Taip buvo pažeidžiamos Ieškovų bei kitų sodininkų bendrijos narių teisės ir interesai. Be to, dėl neteisėtai, pažeidžiant žemės sklypų ribas pastatytos tvoros, minimu laisvos žemės plotu Ieškovai bei kiti jų šeimos nariai gana ilgą laiko tarpą negalėjo prieiti prie jų naudojamo sodo sklypo Nr. 125. Atsakovas iš dalies pašalino šį pažeidimą kiek atitraukdamas minimą tvorą tik ieškovams iniciavus šią civilinę bylą, tačiau byloje atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad jis visiškai pašalino pažeidimus, kad jo tvora šiuo metu yra pastatyta pagal atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis. Skundžiamame sprendime teismas, remdamasis išskirtinai tik atsakovo pozicija, nurodė, kad, neva ieškovai neturi teisės reikšti ieškinį dėl trukdymų pašalinimo, kadangi, kaip teigiama sprendime, ieškovai nėra ginčo žemės sklypo savininkai ar valdytojai. Tokie atsakovo neteisėti veiksmai Ieškovei padarė tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos, kurią yra prašoma priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo ieškovų skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog skunde nuolat kartojama, kad atsakovas pastatė tvorą pažeisdamas sklypo ribas, ir nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo pastatyta tvora atitinka atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis. Apeliantai jiems skirtą įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkelia ant atsakovo pečių. Apeliantų nurodyta 2011-06-23 sodininkų bendrijos pažyma taip pat negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu tvoros neatitikimą žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų, nes šioje pažymoje išsakyta jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta sodininkų bendrijos pirmininko R. Šauklio nuomonė. Ši pažyma surašyta net neatlikus sklypo matavimų. Be to, ieškovai iš viso neturi jokio nuosavybės ar valdymo teise objekto, nes, kaip matyti iš 2010-12-30 dovanojimo sutarties, ieškovai žemės sklypą padovanojo savo sūnui. Apeliantai nuolat akcentuoja, kad neteisėtai užtvėrus tvorą, pažeidžiamos ne tik jų, bet ir kitų sodininkų bendrijos narių teisės, nes jie negali prieiti prie vandens telkinio ar jį apeiti. Kalbant apie ieškovų nurodytą kitų sodininkų bendrijos narių teisų pažeidimą, pasakytina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, niekas, išskyrus ieškovus, priėjimu taip atsakovo sklypo ir tvenkinio nesinaudoja, tiems, kurie pageidauja prieiti prie tvenkinio, kliūčių nėra. Ieškovė T. B. reikalauja priteisti 339 Lt, patirtus įsigyjant medikamentus, ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą esą neteisėtai pastačius tvorą atsakovui, ieškovei pašlijo sveikata. Šie reikalavimai taip pat nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas N. B. yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0964 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), s/b „Vienybė“, Kretingos m., savininkas, kuris nuosavybės teises įgijo dovanų sutartimi iš ieškovų N. B. ir T. D. B. (b. l. 17–18). Atsakovas T. S. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0748 ha ploto, esančio s/b „Vienybė“, Kretingos m., savininkas (b. l. 73–78). Sodininkų bendrijos „Vienybė“ teritorijoje yra vandens telkinys, kuris nėra įtrauktas į sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo registro žurnalą (b. l. 21, 78).

Ieškovai prašo įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą, skiriančią jo žemės sklypą nuo bendro naudojimo teritorijos, ir įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis priėjimu per bendro naudojimosi su vandens telkiniu teritorija tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr. 125 ir atsakovui priklausančio žemės sklypo.

Aktualu pažymėti, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė T. D. B. 2012-05-21 pateikė papildomus įrodymus. CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo tiriami pirmosios instancijos teisme ir negalima buvo pateikti teisinio įvertinimo. Be to, pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti apylinkės teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės pateikti įrodymai priimtini (CPK 314 straipsnis).

Pažymėtina, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo 2012-05-05 įvyko pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu ginčo vandens telkinys buvo įtrauktas į bendro naudojimo objektų sąrašą (2012-01-01 s/b „Vienybė“ turto rejestras) ir nutarta leisti ieškovui N. B. išsinuomoti iš valstybės ginčo vandens telkinį ir žemę aplink jį. Šių aplinkybių pasikeitimas turi esminės reikšmės nagrinėjant bylą, kadangi apylinkės teismas pasisakė sutinkantis su atsakovo pozicija, kad ieškinį galėjo pareikšti savininkas ar teisėtas valdytojas, o ieškovai nėra tokia šalis. Pagal pateiktus naujus įrodymus ir rengiamą nuomos sutartį ieškovo tinkamumo klausimas nebeturėtų kelti abejonių. Būtina paminėti, jog pagal pateiktą 2012-05-15 sklypo schemą matyti, kad nuo atsakovo žemės sklypo ribos iki ginčo vandens telkinio yra 2,5 m atstumas. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai turi priėjimą prie vandens telkinio ir jie priėjimu gali naudotis netrukdomai. Tuo tarpu pagal faktinių aplinkybių protokolą atstumas nuo vandens telkinio iki tvoros yra apie 20 cm. Manytina, kad kyla akivaizdžių abejonių dėl ieškovų teisės naudotis vandens telkiniu pažeidimo.

Taigi iš pateiktų įrodymų kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo tvoros dislokacijos teisėtumo, kadangi skiriasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams pateikti duomenys, būtina spręsti klausimą dėl galbūt atsakovo padaryto pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra atsakovo žemės sklypo nuosavybės dokumentų - pirkimo–pardavimo sutarties. Apylinkės teismas konstatavo, kad yra atlikti atsakovo žemės sklypo geodeziniai matavimai, sklypo ribos yra įregistruotos viešajame registre, tačiau nepatikrino ar pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas žemės sklypo plotas atitinka po atliktų geodezinių matavimų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo plotą (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių visus įrodymus yra būtina ištirti bei teisiškai įvertinti iš naujo bei suteikiant šalims suteikiant galimybę patikrinti pirmosios instancijos sprendimo teisėtumą, t. y. paliekant apskundimo teisę, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir perduotina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas panaikintinas ir perduotina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naujas sprendimas nepriimtas, apeliantų prašymas iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėErika Misiūnienė