Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-82-827/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
A6.-82-827/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05198-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. S.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Andrius Mažutis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-82-827/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05198-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. S. atstovui advokato padėjėjui Andriui Mažučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. rezoliucija T. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „Verslo parama“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, t.y.:1) 2019 m. liepos 18 d. išmokėjo S. G. 100,30 eurų darbo užmokesčio, kai atsiskaitymo dienai Bendrovė buvo skolinga VMI 43994,93 eurų; 2) 2019 m. liepos 22 d. išmokėjo UAB P. n.“ 707,85 eurų, kai atsiskaitymo dienai Bendrovė buvo skolinga VMI 43189,02 eurų; 3) 2019 m. liepos 25 d. išmokėjo 638,24 eurų darbo užmokesčio T. S., kai Bendrovės skola VMI atsiskaitymo dienai sudarė 43189,02 eurų; 4) 2019 m. liepos 31 d. išmokėjo 5,20 eurų G. S. M., kai Bendrovės skola VMI atsiskaitymo dienai sudarė 43189,02 eurų; bei 5) 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliko 150,69 eurų mokėjimą pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kai Bendrovės skola VMI atsiskaitymo dieną sudarė 43412,00 eurų. Šiais savo veiksmais T. S. buvo kaltinamas pažeidęs kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. S. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Andrius Mažutis teismo posėdyje nurodė, kad T. S. pripažįsta, kad buvo atlikti VMI pareiškime nurodyti mokėjimai, bet nesutinka, kad buvo pažeisti kreditoriaus VMI interesai ir padarytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Savo poziciją T. S. grindžia į bylą pateiktas rašytiniais paaiškinimais. Nurodė, kad T. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kai buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, T. S. buvo nuvykęs į mokesčių inspekciją, sutarė, kad visą nepriemoką sumokės gruodžio mėn. Patikrinimo metu, t.y. 2019 m. lapkričio 7 d. buvo sumokėta dalis nepriemokos – 15001,44 eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija sustabdė išieškojimą iš viso turto, vėliau buvo sumokėta visa nepriemoka, t.y. šiuo metu visa bendrovės mokestinė nepriemoka sumokėta, pateikta pažyma, kad bendrovė valstybei neskolinga, todėl jų nuomone, viešiesiems finansams ir valstybės biudžetui neigiamų padarinių nekilo. Tai nebuvo tas atvejis, kai asmenys nesumoka nepriemokos, o pagal tikrinimo metu nustatytas aplinkybes, bendrovės padėtis nebuvo sunki, buvo tik laikinas apyvartinių lėšų trūkumas. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis, bei 2019 m. lapkričio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos, bendrovės turtas didesnis už finansinius įsipareigojimus. Mokestinė nepriemoka atsirado 2019 metų viduryje. VMI išskyrė dokumentus, kurie jos nuomone, pažeidė jos, kaip kreditorės interesus 2019 metų liepos-rugpjūčio mėn. Per mėnesį nepavyko sukoordinuoti, kad nebūtų atlikti periodiniai mokėjimai darbuotojams, buhalterinei įmonei ir kitiems. Šie mokėjimai buvo atlikti nesiekiant pažeisti mokėjimų tvarką, o per neapsižiūrėjimą. Nuo rugpjūčio 1 d. išieškojimą pradėjo antstolis. Taip pat pažymėjo, kad ta suma, kuri, neva, pažeidė mokėjimų tvarką, sudarė apie 1600 eurų, kai nepriemoka buvo apie 40 tūkst. eurų. Tai nebuvo tokia suma, kurį padengtų mokestinę nepriemoką. Liepos mėn. taip pat buvo atlikti mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai. Nebuvo taip, kad tik mokama tik kitiems kreditoriams. Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką darbo užmokesčio mokėjimai darbuotojams nelaikoma pažeidimu, ir ši aplinkybė nurodyta rašytiniuose paaiškinimuose. Tie keli atlikti pavieniai mokėjimai buvo darbuotojams ir kiti neatidėliotini mokėjimai, t.y. mokėjimai pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, už programinę įrangą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima konsultacijų teikimu, perka reikalavimo teises, išieško skolas, iš perleistų reikalavimo teisių įsigyjamos lėšos. Tuo metu debitoriai negrąžino skolų, todėl pritrūko apyvartinių lėšų. Taip pat nurodė, kad pradėjus patikrinimą, T. S. bendradarbiavo su VMI, pateikė reikalingus dokumentus, pažadėjo ir padengė susidariusią nepriemoką. Nebuvo tyčios pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos interesų, ir susiklosčius tokiai situacijai, skirti baudą būtų neteisinga ir neproporcinga.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškime Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Bendrovė) yra VMI skolininkė, ir VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. gruodžio 11 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 30059,54 eurų. VMI Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2019 m. spalio 24 d. buvo pradėtas operatyvus Bendrovės patikrinimas, kurio metu Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 44206,60 eurų. 2019 m. lapkričio 13 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4477. Pareiškime teigiama, kad iš pateikto Swedbank, AB banko sąskaitos išrašo kopijos už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad buvo vykdomi atsiskaitymai, kurie pažeidė VMI interesus: 1) 2019 m. liepos 18 d. išmokėtas 100,30 eurų darbo užmokestis S. G., kai atsiskaitymo dienai Bendrovė buvo skolinga VMI 43994,93 eurų; 2) 2019 m. liepos 22 d. atliktas 707,85 eurų mokėjimas UAB P. n.“, kai atsiskaitymo dienai Bendrovė buvo skolinga VMI 43189,02 eurų; 3) 2019 m. liepos 25 d. išmokėtas 638,24 eurų darbo užmokestis T. S., kai Bendrovės skola VMI atsiskaitymo dienai sudarė 43189,02 eurų. Taip pat iš pateikto dokumento apie kontragento judėjimą matyti, kad buvo atlikti mokėjimai, pažeidžiant VMI interesus, t.y.: 1) 2019 m. liepos 31 d. atliktas 5,20 eurų mokėjimas G. S. B., kai Bendrovės skola VMI atsiskaitymo dienai sudarė 43189,02 eurų; bei 2) 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliktas 150,69 eurų mokėjimas pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kai Bendrovės skola VMI atsiskaitymo dieną sudarė 43412,00 eurų. Pareiškėja nurodo, kad minėtos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas T. S. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė neprimoka nepadengta.

Pareiškime teigiama, kad Bendrovės vadovas T. S., žinodamas, apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 2-3).

Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė rašytinę medžiagą, patvirtinančią pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Iš 2019 m. lapkričio 13 d. surašytos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-4477 matyti, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2019 m. spalio 21 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė neprimoka buvo 44206,60 eurų, kurią sudarė: 3601,00 eurų PVM (skola susidarė nuo 2019 m. birželio 26 d.), 85,44 eurų šio mokesčio delspinigių, 39589,02 eurų pelno mokestis (skola susidarė nuo 2019 m. birželio 19 d.), 926,64 eurų šio mokesčio delspinigių ir 4,50 eurų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. VMI išieškojimas iš banko sąskaitų vykdomas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 24 d., skola išieškota nebuvo. Patikrinimo metu 2019 m. lapkričio 4 d. Bendrovės direktorius apsilankė VMI, buvo pasirašytinai supažindintas su VMI 2019 m. spalio 23 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu, paimtas jo rašytinis paaiškinimas. Bendrovės vadovas nurodė, kad Bendrovės įsiskolinimas atsirado dėl laiku negrąžintų skolų iš debitorių, pažadėjo skolas sumokėti per 2019 m. gruodžio mėnesį, pateikė patikrinimui reikalingų dokumentų patvirtintas kopijas, banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Swedbank, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2019 m. birželio 1 d. buvo 247,50 eurų, pajamos per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 2420,00 eurų, išlaidos per nurodyta laikotarpį sudarė 2673,42 eurų (2019 m. birželio 27 d. -146,60 eurų ir 2019 m. liepos 19 d. – 805,91 eurų nurašyti pagal VMI pateiktus nurodymus, 2019 m. liepos 22 d. 707,85 eurų sumokėta UAB „P. n.“ už buhalterines paslaugas, bei 2019 m. liepos 18 d. 100,30 eurų ir 2019 m. liepos 25 d. 638,24 eurų išmokėtas darbo užmokestis), likutis 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė (-5,92 eurų). Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė kasos operacijų neatliko. Pas bendrovės atskaitingą asmenį T. S. pinigų likutis 2019 m. birželio 1 d. buvo 155,89 eurų. Atskaitingas asmuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo 150,69 eurų už reikalavimo teisių perleidimo sudarymo sutartį ir 2019 m. liepos 31 d. sumokėjo 5,20 eurų G. S. B.. 2019 m. rugsėjo 30 d. likutis pas atskaitingą asmenį sudarė (-5,20 eurų). Pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal pateiktą 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminarų balansą, Bendrovės turtas iš viso sudaro 3811570 eurų, iš jo: 2238265 eurų trumpalaikis turtas, 1573305 eurų ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Nuosavas kapitalas – 278130 eurų, 3000 eurų – kapitalas, 1960014 eurų – mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, tame tarpe 1960014 eurų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal pelno(nuostolių) ataskaitą 2019 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė deklaruoja 1110 eurų nuostolį. Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2019 m. birželio 1 d. sudarė 230409,33 eurų, kreditorinis įsiskolinimas – 1899019,18 eurų. Pagal 2019 m. spalio 24 d. VĮ Registrų centras duomenis, bendrovė neturėjo ir neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių neturėjo ir neturi. Deklaracija už 2019 metus dar nepateikta. Pažymoje taip pat pažymėta, jog patikrinimo metu 2019 m. lapkričio 7 d. sumokėjo VMI 15001,44 eurų, likusi skola sudaro 29607,92 eurų (b.l. 4-5, 6,7,8).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.

Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją – t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 120 straipsnio 1-2 dalyse nurodyti nusižengimai gali būti padaromas tik tyčia. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje susidariusi sudėtinga finansinė situacija ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, t.y. minėtas straipsnis tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar ginčijamo atsiskaitymo metu fizinio ar juridinio asmens finansinė padėtis buvo sudėtinga.

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, pagal VMI 2019 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės pateiktą preliminarų balansą, Bendrovės turtas iš viso sudarė 3 811 570 eurų, iš jų 2 238 265 eurų trumpalaikis turtas, 1 573 305 eurų ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 278130 eurų, kapitalas -3000 eurų, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 960 014 eurų (iš jų 1 960 014 eurų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal Bendrovės balansą už 2018 metus, Bendrovės turtas sudarė -4 155 140 eurų, nuosavas kapitalas – 308 602 eurų. Pažymoje taip pat nurodyta, jog debitoriniai įsiskolinimai Bendrovei tikrinamuoju laikotarpiu, t.y. 2019 m. birželio 1 d. sudarė 2 304 209,33 eurų, o tikrinamo laikotarpio pabaigoje – 2 189 627,24 eurų, kai tuo tarpu bendrovės kreditorinis įsiskolinimas tikrinamuoju laikotarpiu nuo 1 899 019,18 eurų sumažėjo iki 1 898 511,73 eurų. Atsižvelgiant į šiuos duomenys, negalima teigti, kad Bendrovės finansinė padėtis tiek tikrinamuoju laikotarpiu, tiek Pareiškėjos prašyme išskiriamų mokėjimų metu, buvo sudėtinga, nes Bendrovės turimas turtas (3 811 570 eurų) ir debitoriniai įsiskolinami (2 304 209,33 eurų) Bendrovei buvo ženkliai didesni nei Bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai (1 899 019,18 eurų), tame tarpe ir mokestinė nepriemoka VMI.

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2019 m. spalio 21 d. Bendrovės mokestinė neprimoka sudarė 44 206,60 eurų, iš jų 3 601 eurų PVM (skola susidarė 2019 m. birželio 26 d.), 85,44 eurų šio mokesčio delspinigių, 39 589,02 eurų pelno mokestis (skola susidarė nuo 2019 m. birželio 19 d.), bei 926,64 eurų šio mokesčio delspinigių, taip pat 4,50 eurų GPM delspinigių. Iš esmės mokestinė nepriemoka VMI susidarė 2019 m. birželio 19 ir 26 dienomis, kai tuo tarpu Pareiškėjos nurodyti mokėjimai, kuriais tariamai buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, buvo atlikti 2019 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Kaip matyti iš pateiktos Bendrovės „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo, nuo bendrovės sąskaitos tiek pagal VMI pateiktus nurodymus, tiek pagal VSDFV nurodymą, buvo nurašytos pinigų sumos, taip pat sumokėta neženkli suma buhalterines paslaugas teikiančia bendrovei, taip pat už reikalavimo teisų perleidimo sutartį bei 2 asmenims išmokėtas darbo užmokestis. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens atstovas, nebuvo jokios asmens tyčios pažeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, buvo atlikti tik keli pavieniai mokėjimai, kurie buvo susiję su Bendrovės tolimesnio funkcionavimo palaikymu, kad daugiau jokių mokėjimų kitiems Bendrovės kreditoriams nebuvo atlikta. Atstovas taip pat pažymėjo, kad Bendrovė 2019 m. birželio – spalio mėnesį patyrė tik laikiną apyvartinių lėšų trūkumą, kuriam pasibaigus, Bendrovė dar patikrinimo metu (2019 m. lapkričio 7 d.) padengė dalį įsiskolinimo VMI, bei sutarė dėl likusio įsiskolinimo sumokėjimo. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, padengus dalį įsiskolinimo, VMI 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą), bei 2019 m. lapkričio 29 d, sprendimu pripažino netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir Bendrovės turto. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. sausio 2 d. Bendrovė sumokėjo likusią mokestinės nepriemokos sumą ir tokiu būdu visiškai padengė VMI nustatytą nepriemoką.

Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad T. S. padaryta veika nors formaliai ir turi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, realiai nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu. Administracinė teisena dėl T. S. padaryto ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais.

nutaria:

nutraukti T. S. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė