Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00556-2012-8

2014 m. liepos 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų G. S. ir J. S. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

G. S. ir J. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. K. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2012 m. liepos 29 d., nuolat vartodamas psichinę prievartą, gąsdino ir grasino kolektyvinio sodo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams J. S. ir G. S., taip juos terorizavo, būtent: 1) 2010 m. spalio 15 d., apie 17 val., nukentėjusiajam G. S. kasant griovį prie bendrijos pirmininko E. K. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), A. J. K., važiuodamas dviračiu, šaipėsi iš G. S., vadindamas jį necenzūriniais žodžiais, sakė, kad G. S. greitai atsidurs duobėje kaip ir G. S. tėvas, užspringęs pinigais, tyčiojosi, vadindamas invalidų šeima, pasiėmęs kirvį, vaikščiojo keliu, grasindamas užmušti; 2) 2011 m. balandžio 27 d. 14 val. nukentėjusiajai J. S. darbuojantis savo namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) , A. J. K. savavališkai vaikščiojo per J. S. kiemą, kaltindamas J. S. valstybinės žemės užgrobimu; 3) 2011 m. birželio 7 d., tarp 17-tos ir 20-tos val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. J. K., atėjęs į nukentėjusiosios J. S. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu apibraižė kieme stovėjusio J. S. automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ketverias dureles ir galinį bei priekinį kairės pusės automobilio sparnus, taip nukentėjusiajai J. S. padarė turtinę žalą; 4) 2011 m. liepos 11 d., apie 19.30 val., nukentėjusiajam G. S. išvažiavus iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), A. J. K., važiuodamas paskui G. S. dviračiu, jį persekiojo iki autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) 5) 2011 m. rugsėjo 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), pjaudamas medį, A. J. K. užvertė jį ant nukentėjusiajai J. S. priklausančio sklypo tvoros, esančio (duomenys neskelbtini), taip deformavo segmentą ir padarė nukentėjusiajai J. S. turtinę žalą už 80 litų. 6) 2012 m. liepos 29 d., apie 11 val., priėjęs prie sklypo tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), A. J. K. grasino nukentėjusiajam G. S., kad po penkerių metų nė vieno nebebus, susidoros su G. S. bei kitais G. S. šeimos nariais, nušaus, bus taip kaip G. S. tėvui. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. J. K., nuolat vartodamas psichinę prievartą, gąsdino ir grasino nukentėjusiems G. S. ir J. S. susidorojimu, taip, nuolat vartodamas psichinę prievartą, terorizavo nukentėjusiuosius, padarė J. S. ir G. S. moralinę žalą.

Nukentėjusieji G. S. ir J. S. nurodo, kad A. K. jiems grasina nuolat, naikina jų turtą, terorizuoja ir to neslepia, tik jo paties veiksmų suvokimas ir vertinimas yra iškreiptas, praeityje jis savo grasinimus įvykdė prieš nukentėjusiųjų šeimos narį – jį peršovė. Tada visų instancijų teismai jį pripažino kaltu. Nuo to laiko A. K. pyktis ir kerštas yra didesni, yra pagrindo manyti, kad grasinimai yra realūs ir gali būti realizuoti. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dar vieno A. K. nusikaltimo, t. y. dėl to, jog jis du kartus šovė į jų miegamojo kambario langą iš mažakalibrio ginklo, sugadino turtą, nukentėjusiuosius labai išgąsdino. Nukentėjusieji tvirtina, kad jie apkalbėti, kenkti A. K. neturi jokio pagrindo, priešingai, stengiasi su juo bet kokio kontakto išvengti, o konfliktuoja A. K.. Nė vienas sveiko proto žmogus nesikreiptų į teisėsaugą pagalbos be reikalo, todėl šioje byloje turi būti atkreiptas dėmesys į pagalbos prašančius, o ne į teisės pažeidimus, nusikaltimus darantį asmenį. Nukentėjusieji G. S. ir J. S. pagrįstai tikisi teisingumo, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – A. J. K. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamose programose. Civilinius ieškinius patenkinti visiškai, iš A. J. K. priteisti nurodytas sumas žaloms atlyginti.

Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintasis A. J. K. su jam pareikštais kaltinimais ir apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nesutinka. Nurodo, kad G. S. ir J. S. patys yra linkę konfliktuoti, todėl tam, kad jį ir jo žmoną įskaudintų, sukuria nesuprantamus skundus policijai.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė jo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išteisintajam A. J. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo pareikštas kaltinimas, kuris susideda iš šešių dalių, tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. J. K. dėl visų kaltinimų buvo išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2011-06-08 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo gautas J. S. pareiškimas (registracijos Nr. 36-78-AP-402) dėl to, kad 2011-06-07 buvo apibraižytas jos automobilis, tuo buvo padaryta turtinė žala. J. S. manė, kad tai padarė A. J. K. (t. 1, b. l. 21). Pagal J. S. pareiškimą (registracijos Nr. 36-78-AP-402) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00339-11, kurio metu buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 187 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 20). Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. 2011-09-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00339-11 buvo sustabdytas, kadangi nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (t. 2, b. l. 2). Šio nutarimo J. S. neapskundė.

Nepanaikinus Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. 2011-09-01 nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00339-11 buvo sustabdytas, šioje byloje kaltinimas A. J. K. dėl to, kad jis 2011-06-07 apibraižė automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ketverias dureles ir galinį bei priekinį kairės pusės automobilio sparnus, tuo nukentėjusiajai J. S. padarė turtinę žalą, buvo pareikštas kitoje byloje pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nepagrįstai.

2010-10-18 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo gautas J. S. pareiškimas (registracijos Nr. 86-78-AP-601) dėl to, kad 2010-10-15, važiuodamas pro šalį, A. J. K. įžeidinėjo jos sūnų G. S., pasakė, kad jis greit atsidurs duobėje kaip ir jo tėvas (t. 1, b. l. 25).

Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK patrulio 2010-10-27 nutarimu pagal J. S. pareiškimą (registracijos Nr. 86-78-AP-601) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 174 straipsnį pradėti atsisakyta, nesant įvykio ir sudėties (t. 1, b. l. 24).

2011-04-28 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo gautas J. S. pareiškimas (registracijos Nr. 86-78-AP-283) dėl to, kad 2011-04-27 A. J. K. savavališkai ėjo per jos žemę (t. 1, b. l. 22).

Iš Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio viršininko V. V. pranešimo matyti, kad, ištyrus 2011-04-27 J. S. pareiškimą (registracijos Nr. 86-78-AP-283), buvo nustatyta, jog A. J. K. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, A. J. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt dydžio bauda (t. 1, b. l. 23, 59).

2011-07-13 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo gautas J. S. pareiškimas (registracijos Nr. 86-78-AP-525) dėl to, kad 2011-07-11 iš sūnaus G. S. sužinojo, jog A. J. K. važiavo sūnui iš paskos iki autobusų sustojimo stotelės. J. S. nuomone, A. J. K. persekiojo jos neįgalų sūnų (t. 1, b. l. 19).

2011-08-10 Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas M. B. J. S. pareiškimo (registracijos Nr. 86-78-AP-525) tyrimą baigė, nenustačius teisės pažeidimo (t. 1, b. l. 17).

2011-09-12 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo gautas J. S. pareiškimas (registracijos Nr. 86-78-AP-678) dėl to, kad 2011-09-09 A. J. K. pjovė medį, kuris užvirto ant jos tvoros ir deformavo tvoros segmentą (t. 1, b. l. 16).

Iš Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VPS viršininkės I. J. pranešimo matyti, kad J. S. pareiškimo (registracijos Nr. 86-78-AP-678) tyrimas buvo nutrauktas J. S. prašymu (t. 1, b. l. 15).

Iš aptartų duomenų matyti, kad J. S. ir G. S. pareiškimai dėl A. J. K. veiksmų 2010-10-15, 2011-04-27, 2011-06-07, 2011-09-09 buvo ištirti ir priimti procesiniai sprendimai, kurių nei J. S., nei G. S. įstatymų nustatyta tvarka neapskundė, o pareikšti kaltinimus iš naujo dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių jau buvo priimti procesiniai sprendimai, nebuvo jokio teisinio pagrindo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

2012-07-30 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo gautas G. S. pareiškimas–protokolas (registracijos Nr. 415769) dėl to, kad 2012-07-29 A. J. K. jam grasino, jog jį nušaus, bus taip kaip jo tėvui (t. 1, b. l. 3).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. S. parodė, kad jis turi II invalidumo grupę, A. J. K. nuolat iš jo tyčiojasi. Kai 2012-07-29 kasė duobę, atvažiavo dviračiu A. J. K. ir pasakė: „kask, kask, ir tu kaip tėvas į tą duobę nueisi“, kad nė vieno jūs po 5 metų nebebus. G. S. bijo, kad A. J. K. gali į jį šauti, nes šovė į tėvą. Dirbdamas A. J. K. vaikšto už diržo užsikišęs peilį, kirvuką. Žolę A. J. K. pjaudavo su dalgiu, todėl G. S. bijo, kad A. J. K. ko nors nepadarytų, nes kartais tik atrodo, kad jis pjauna žolę. Viską fiksuoja kameros. G. S. pripažino, kad baimę jis pradėjo jausti po tėvo sužalojimo. A. J. K. kirvio prieš jį nėra buvęs pakėlęs (t. 1, b. l. 190–191).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. K. patvirtino, kad tarp S. ir A. J. K. kaimyninių santykių nėra, juos pažįsta 10 metų. Girdėdavo, kad jie tarpusavyje apsibardavo, pykčiai kildavo dėl taisyklių nesilaikymo. Įvykio dieną A. J. K. pasakė, kad G. S. kažką negerai daro, G. S. liepė ne į savo reikalus nesikišti. Liudytojas lyg ir girdėjo A. J. K. sakant frazę: „kaip tėvo neliko, taip ir tavęs neliks“. Yra matęs, kad A. J. K. nešiojasi prisisegęs prie diržo peilį arba kirvį, tačiau jų nedemonstravo. E. K. parodė, kad G. S. niokoja gamtą, o A. J. K. ją saugo, gal dėl to ir kyla ginčų. A. J. K. ir G. S. „apsisvaidydavo“ žodžiais. A. J. K. reiškė pretenzijas dėl to, kad S. buvo sukrovę statybines medžiagas poilsio teritorijoje (t. 1, b. l. 191–192).

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. O. patvirtino, kad A. J. K. ir S. nesutaria, girdėjo tarp jų barnius. A. J. K. pradėjo kelti S. pretenzijas nuo to laiko, kai jie pradėjo statyti namą. A. J. K. atrodo, kad S. neteisingai statosi namą – ant ribos. Dar būnant gyvam S., J. S. sūnui A. tveriant tvorą, A. J. K. pasakė: „jūs visi tokie ir jūs visi išdvėsit ar išmirsit“. Dėl to J. S. sūnus įsižeidė. Kad J. S. ar jos sūnūs būtų susidūrę su A. J. K. po S. mirties, liudytojas nematė. Gal prieš dvejus metu, kai J. S. atvežė malkas, A. J. K. išpuolė ir pradėjo rėkti, kad važiuoja su tokia mašina. Liudytojas mato, kad A. J. K. savo sklypo teritorijoje vaikšto užsikišęs peilį ir kirvuką. Liudytojo nuomone, vien A. J. K. rėkimas sudaro grasinantį įspūdį (t. 1, 192).

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis Nr. 2K-627/2012). Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, kuriais grasinama susprogdinti, padegti (pavyzdžiui, namą, automobilį, patį žmogų ir panašiai) arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.

Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Taigi vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006; 2K-142/2007; 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį. Grasinimo realumas taip suprastinas vertinant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytus grasinimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-341/2010).

Iš aptartų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad tarp S. ir A. J. K. nesutarimai prasidėjo nuo to laiko, kai S. pradėjo statytis namą, ir tie nesutarimai tęsiasi daug metų. A. J. K. įsitikinimu, S. namą pasistatė pažeisdami nustatytą tvarką ir dėl to jis piktinosi. G. S. nepaneigė, kad jis į A. J. K. bet kokius pasakymus reaguoja jautriau dėl to, kad jis buvo šovęs į jo tėvą. G. S., kaip ir liudytojai E. K. bei P. O., parodė, kad A. J. K. nešiojasi už diržo užsikišęs kirvuką, peilį, kad G. S. tai baugina, tačiau kad šiais įrankiais A. J. K. būtų grasinęs, neparodė ne tik liudytojai, bet ir nukentėjusysis G. S.. A. J. K. parodė, kad jam šie įrankiai reikalingi darbui. Iš liudytojo P. O. parodymų matyti, kad vien A. J. K. rėkimas sudaro grasinantį įspūdį, tačiau šią aplinkybę kiekvienas vertina subjektyviai. Liudytojas E. K. lyg ir girdėjo A. J. K. sakant: „kaip tėvo neliko, taip ir tavęs neliks“, tačiau tai nereiškia, kad A. J. K. šiuos žodžius G. S. pasakė kaip grasinimą nužudyti. Iš J. S. pareiškimo (t. 1, b. l. 25) policijai ir pareikšto kaltinimo A. J. K. matyti, kad A. J. K. sakė, jog G. S. atsidurs duobėje kaip ir jo tėvas, nes jis neva užspringo pinigais. Liudytojas E. K. parodė, kad G. S. niokoja gamtą, o A. J. K. ją saugo, yra pagrindo manyti, kad ginčai kyla ir dėl G. S. elgesio. E. K. parodymai nepaneigia aplinkybės, kad apsibardavo abu – tiek G. S., tiek ir A. J. K., tačiau G. S. dėl pasakytų A. J. K. žodžių įsižeisdavo.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad A. J. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad tyčia grasina nukentėjusiesiems, siekdamas sukelti jiems baimę, nerimą ir norėjo taip veikti. Nepaneigta, kad A. J. K. nepasitenkinimas S. kildavo dėl buitinių situacijų. Apylinkės teismo nuomonė, kad byloje surinktų įrodymų A. J. K. veiksmams kriminalizuoti nepakanka, yra pagrįsta. A. J. K. pasisakymai dėl, jo nuomone, netinkamo S. elgesio, susijusio su namo statybomis, kitais sklype atliekamais darbais, tęsiasi jau daug metų. Barniai be priežasties nekildavo. Vertinant visų kaltinimų visumą, daryti išvadą, kad A. J. K. sąmoningai G. S. terorizavo, jį baugino vartodamas psichinę prievartą, nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai.

Esant aptartoms aplinkybėms, Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiųjų G. S. ir J. S. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos apeliacinius skundus atmesti.