Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei G. N. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2012-04-29 sudarė rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė iš ieškovo nusipirko išsimokėtinai žirgą kastratą C. MG (duomenys neskelbtini), juodą, atvedimo data 2006-03-31, išsimokėtinai už 10000 Lt (b.l. 23). Pagal Sutarties 1.2 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000 Lt pradinę įmoką, o pagal 1.3. ir 1.4. punktus – toliau kas mėnesį įnešti po 1000 Lt ir galutinai atsiskaityti 2013-02-01, po ko ieškovas įsipareigojo išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą ir perregistruoti žirgą atsakovės vardu. Sutarties 2.2. punkte patvirtinama, kad pirkėja (atsakovė) priima žirgą gerame įmitime, kliniškai visiškai sveiką ir pretenzijų pardavėjui (ieškovui) neturi. Taip pat Sutartyje sulygta, kad atsakovė galėtų dalyvauti su žirgu varžybose, atsakovas laikinai iki galutinio atsiskaitymo jai perduoda žirgo pasą Nr. 000647 (2.3 p.). Sutarties šalys sutarė, kad žirgui susirgus ar susižalojus, ar kritus iki galutinio atsiskaitymo, visa atsakomybė tenka pirkėjai (atsakovei) ir bet kokiu atveju atsakovė turi sumokėti ieškovui visą sutartą sumą (Sutarties 2.4 p.). Iš 2009-06-04 Veterinarinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 64 matyti, kad ieškovas yra sudaręs šią sutartį su privačiu veterinarijos gydytoju D. B. vykdyti ūkyje veterinarinį profilaktinį ir gydomąjį darbą, siekiant išvengti gyvulių užkrečiamųjų ligų (b.l. 24). 2012-04-29 atsakovė sumokėjo ieškovui Sutartyje sulygtą 1000 Lt pradinę įmoką (b.l. 21, 22). Atsakovės, ieškovo atstovų bei liudytojo T. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė pati išsirinko perkamą žirgą iš ieškovo jai pasiūlytų pirkti 5-6 žirgų, prieš tai žirgą apžiūrėjusi, jodinėdama jį išbandžiusi, žirgas atrodė visiškai sveikas, todėl atsakovė nereikalavo ieškovo, kad perkamam žirgui būtų atlikti medicininiai tyrimai dėl galimų ligų bei pati savo iniciatyva nesiėmė priemonių perkamo žirgo sveikatos būklei patikrinti. Ieškovo atstovas V. G. tą pačią dieną po Sutarties sudarymo atsakovės prašymu savo transportu atvežė atsakovei žirgą į jo laikymo vietą, kas yra užfiksuota ir gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje (b.l. 18, 56), fiksuojant, kad šio žirgo gaišimo įvykis sistemoje užregistruotas 2013-06-06 (b.l. 55). Ieškovo atstovui V. G. pristačius žirgą atsakovei, ši jokių pretenzijų nereiškė nei žodžiu, nei raštu ir žirgą priėmė, nors kaip nurodė atsakovė, žirgui vežimo metu buvo sužalota – nubrozdinta koja, ką patvirtino ir liudytojas T. Ž. bei liudytojas V. N., paaiškindamas, kad matė atvežto žirgo apibrozdintas kojas, sužalojimai buvo gan smulkūs. Atsakovė kelias dienas žirgą vedžiojo. Atsakovės ir liudytojų T. Ž., R. M. ir V. N. paaiškinimais nustatyta, kad 2012-05-05 žirgas pradėjo griuvinėti, negalėjo atsikelti ir kitą dieną krito, apie ką pranešė ieškovo atstovui V. G., kuris atvyko kartu su veterinarijos gydytoju D. B.. Iš 2012-05-07 Gaišenų važtaraščio Nr. 001791 matyti, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ G. N. atvežtas ir priduotas utilizavimui M. G. vardu registruotas nugaišęs arklys, individualaus ženklo Nr. LTU (duomenys neskelbtini), gimęs 2006-03-31 (b.l. 45). Byloje nėra pateikta specialisto išvada, patvirtinanti minėto žirgo kritimo priežastį. Ieškovė pagal Sutartį nesumokėjo ieškovui 9000 litų, nors buvo raštu du kartus įspėta dėl atsiskaitymo vėlavimo, ką patvirtina ieškovo registruotais laiškais atsakovei siųsti 2013-01-07 įspėjimas dėl atsiskaitymo vėlavimo Nr. 1 (b.l. 19) bei 2013-01-19 pakartotinis įspėjimas dėl atsiskaitymo vėlavimo Nr. 2 (b.l. 20).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str. reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to, būdamas nepriklausomas ir nešališkas, teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Tiek įstatyme, tiek teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nereikalaujama, jog aplinkybės būtų absoliučiai įrodytos, jų konstatavimui užtenka įrodymų, kurie būtų pakankami ir leistų daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą. Dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

Šalių santykiams taikytinos prievoliniams teisiniams santykiams, bendrosios sutarčių teisės ir pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisės normų ypatumais. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perudoti daiktą (prekę) kitai šaliai (prikėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Šiuo atveju tarp šalių, nepažeidžiant CK 6.156 str. įtvirtinto sutarčių laisvės principo buvo sudaryta 2012-04-29 pirkimo – pardavimo, savo forma ir turiniu atitinkanti pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartims keliamus reikalavimus (CK 6.412 str.), sutartis, pagal kurią pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamą daiktą tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 str. 1 d.). CK 6.344 str. 1 d. nustato, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį išsimokėtinai nustatoma šalių susitarimu (CK 6.414 str. 1 d.), ką šalys Sutartyje ir nustatė. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu ieškovui sumokėjo sutartyje nustatytą 1000 Lt pradinę įmoką (b.l. 21) ir toliau likusių įmokų, kurių bendra suma 9000 Lt, Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nemokėjo iki sutartyje numatyto termino - 2013-02-01 bei jam pasibaigus iki šiol su ieškovu pilnai neatsiskaitė (b.l. 19, 20, 22).

Pirkėjo pareigos sumokėti prekių kainą vykdymas gali priklausyti nuo to, kaip pardavėjas vykdo pareigą perduoti daiktą; pirkėjas, kuriam pareikštas pardavėjo reikalavimas sumokėti perduotų daiktų kainą, gali nuo šio reikalavimo gintis tuo, kad perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. Būtent šiuo argumentu atsakovė ir ginasi nuo jai ieškovo pareikšto reikalavimo, teigdama, kad jai buvo parduotas žirgas neskiepytas nuo stabligės, ieškovo atstovo V. G. perduodamas žirgas jį pristatant buvo sužalotas, dėl ko po kelių dienų susirgo, o po savaitės krito galimai nuo stabligės, arba jau Sutarties sudarymo, t.y. žirgo pirkimo metu galimai jau buvo užsikrėtęs stablige, o ligos požymiai pasireiškė po keletos dienų žirgui esant pas ją.

Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys – įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje įtvirtintus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad prieš sudarydama Sutartį atsakovė ne tik pati išsirinko žirgą, bet ir pasinaudojo CK 6.328 str. 1 d. jai suteikta teise patikrinti perkamą žirgą ir ji šia teise pasinaudojo tokia apimtimi, kokia jai atrodė reikalinga, t.y. pati, dalyvaudama žirgų sporte, bei pasitelkusi liudytoją T. Ž., kuris ne vienerius metus taip pat dalyvauja žirgų sporte, vizualiai apžiūrėjo žirgą C., jį patikrino jodinėdami, iš ieškovo nereikalavo jokių žirgo sveikatos patikrinimų, pažymų apie jo sveikatą bei skiepų. Ieškovo atstovas V. G. paaiškino, kad šiuo atveju ieškovas pagal įstatymus neturėjo pareigos daryti žirgui kokius nors tyrimus, nors, esant pirkėjo reikalavimui, tokius tyrimus atlieka, kaip tai buvo darę žirgus parduodami į Ispaniją. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006-04-12 įsakymo Nr. B1-281 „Dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės“ VII skyriaus I skirsnio 10 p., gyvūnų bandos turi būti tiriamos pagal VMTVT patvirtintus reikalavimus, o VII skirsnio 21 p. numato, kad arkliams privaloma tirti infekcinę anemiją, įnoses, kergimo ligą, virusinį arteritą, arklių encefalitą šiomis ligomis neužkrėstuose žirgynuose ir veislinių arklių fermose, siekiant nustatyti 5 proc. ligos paplitimą 95 proc. patikimumu parduodamiems registruotiems arkliams, o veterinarijos gydytojo gyvūnai turi būti 24 val. prieš pakrovimą apžiūrėti ir turi būti išduotas veterinarijos sertifikatas bei galvijo pasas tik tuo atveju, kai gyvūnas vežamas į kitas šalis (10 p.). Tos pačios institucijos direktoriaus 2008-03-26 Įsakyme Nr. B1-180 „Dėl veterinarijos reikalavimų varžybose dalyvaujantiems žirgams“ 1.2 punkte nurodyta, kad žirgai, vykstantys iš Lietuvos Respublikos į kitų Europos Sąjungos valstybių narių organizuojamas varžybas, turi turėti dokumentą su informacija apie arklinių šeimos gyvūno sveikatą, o dalyvaujantys varžybose žirgai turi būti per metus tirti dėl infekcinės arklių anemijos, įplautimo ir kergimo ligos, o pase turi būti įrašai apie neigiamus šių tyrimų rezultatus, turi būti du kartus vakcinuoti nuo arklių gripo, gali būti vakcinuoti nuo kitų ligų, turi būti atvežti iš laikymo vietos, kurioje nėra paskelbti apribojimai dėl gyvūnų užkrečiamų ligų pasireiškimo (2.1 p.). Nagrinėjamu atveju žirgas C. nebuvo parduotas į užsienį, o pardavus žirgą atsakovei, ji, ketindama su šiuo žirgu dalyvauti varžybose, įgijo pareigą užtikrinti, kad varžybose, jei jose būtų dalyvavusi, dalyvautų žirgas, atitinkantis aukščiau minėtame 2008-03-26 Lietuvos Respublikos VMTVT direktoriaus įsakyme nustatytus reikalavimus, ieškovas atsakingai rūpinosi savo laikoma žirgų banda, ką patvirtina jo su privačiu veterinarijos gydytoju D. B. sudaryta veterinarijos paslaugų teikimo sutartis (b.l. 24), priešingai, atsakovė neturi galiojančios sutarties su privačiu veterinarijos gydytoju dėl jos registruotų laikomų 8 žirgų veterinarijos priežiūros (b.l. 55, 57). Dėl pasisakyto, atsakovės argumentai, kad ji įsigijo nekokybišką žirgą todėl, kad ieškovas perkant žirgą jai nepateikė veterinarinės pažymos apie jo sveikatos būklę bei jis nebuvo skiepytas nuo stabligės, yra nepagrįsti. Nors atsakovė savo bei liudytojų T. Ž. ir V. N. parodymais įrodinėjo, kad ieškovo atstovas atsakovei atvežė ir perdavė žirgą su sužalota koja, kurią šis vežamas ir griūdamas nestipriai susižalojo, t.y. nusibrozdino, kaip nurodė atsakovė, kas dažnai pasitaiko žirgams, netgi stovint garde, tačiau atsakovė žirgą priėmė, ieškovui jokių pretenzijų nereiškė nei žodžiu, nei raštu, apie tai jam nepranešė ir nenurodė, kokių reikalavimų jos įsigytas žirgas neatitinka (šio fakto nefiksavo jokiais dokumentais), iki pat žirgo kritimo, jei jau pastebėjo buvus žirgą su trūkumais, nepasinaudojo CK 6334 str. 1 d. pirkėjui suteikta teise savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta žirgo kaina, kad ieškovas pašalintų trūkumus, grąžintų sumokėtą įmoką ir ji atsisakytų sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka; termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodytos neigiamos pasekmės pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės atsikirtimuose išdėstyti argumentai, kad jos iš ieškovo įsigytas žirgas krito dėl stabligės, kuria susirgo dėl sužalotos kojos, arba jau perkant buvo užsikrėtęs šia liga, grindžiami tik jos pačios bei liudytojų R. M., kuri nurodė esanti praktikuojanti veterinarijos felčerė, tačiau neturinti teisės diagnozuoti ligos, V. N. ir T. Ž. parodymuose išsakyta nuomone ir spėjimais, kurie šiuo atveju nėra pakankami įrodymai, nes nepatvirtinti jokiais objektyviais moksliniais tyrimais pagrįstais įrodymais - specialisto išvada, patvirtinančia žirgo kritimo priežastį, nors atsakovė, kaip patvirtino liudytojai Kėdainių VMVT atstovai A. G. ir A. M., jų buvo informuota bei jai buvo pasiūlyta vežti kritusį žirgą į Veterinarijos akademiją, į patologijos anatomijos skyrių, kad atliktų skrodimą ir būtų gautos išvados bei atlikti reikalingi tyrimai. Atsakovė to nepadarė ir išvežė nugaišusį žirgą utilizuoti (b.l. 45). Taigi, žirgo kritimo objektyvios priežastys nenustatytos. Be to, atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių apie žirgo ligos anamnezę, byloje nėra duomenų, kad būtų buvę raštu užfiksuotas kritusio žirgo išorinių požymių aprašymas. Iš ieškovo pateikto 2012-05-14 pasirašyto Tyrimo protokolo matyti, kad jo laikomų žirgų bandoje buvo atlikti 2012-05-09 paimtų mėginių gyvūnų užkrečiamoms ligoms tirti tyrimai ir iš jų rezultatų matyti, kad visi mėginiai juos tiriant dėl žirgų infekcinės anemijos bei įnosių ir kergimo ligos yra neigiami (b.l. 81). Atsakovė neįrodė, kad jos įsigyto žirgo susirgimas, jos bei liudytojų teigimu stablige, galbūt ir kokia nors kita liga, dėl ko žirgas krito, atsirado iki jo perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki žirgo perdavimo, ar dėl perdavimo metu jos pastebėtų žirgo sužalojimų, dėl ko ji ieškovui, kaip jau minėta, nei žirgo perdavimo metu, nei vėliau per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepranešė ieškovui ir nenurodė, kokių reikalavimų žirgas neatitinka, todėl atsakovė prieš ieškovo jai pareikštą ieškinį neteko teisės teisės remtis žirgo neatitikimu Sutartyje aptartai jo kokybei, kas nepanaikina atsakovės pareigos sumokėti ieškovui perduoto žirgo kainą.

Esant tokioms aplinkybėms, taikytina CK 6.412 str. 1 d. norma, nustatanti, kad daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartimi pirkėjui perduotų daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pirkėjui, išskyrus kai daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis numato ką kita. Sutartyje šalys sutarė, kad žirgui susirgus ar susižalojus, ar kritus iki galutinio atsiskaitymo, visa atsakomybė tenka pirkėjai (atsakovei) ir bet kokiu atveju atsakovė turi sumokėti ieškovui visą sutartą sumą (Sutarties 2.4 p.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.), įstatymas draudžia vienšališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.), todėl iškovui ieškinį įrodžius, dėl ko darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę (CK 6.63 str.) ir nesumokėjo ieškovui žirgo kainos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 9000 Lt skola.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato skolininko, jei abi sutarties šalys nėra verslininkai, praleidusio terminą įvykdyti piniginę prievolę, pareigą mokėti 5 procentų palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio termino. Tas turi būti daroma nuo civilinės bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo pagrindu iš atsakovės šios palūkanos priteistinos ieškovo naudai.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos ir dokumentais patvirtintos bylinėjimosi išlaidos: 270 Lt žyminis mokestis (b.l. 2, 15) bei 500 Lt dydžio atstovavimo išlaidos (b.l. 52, 58, 114), o valstybė naudai - 35,91 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str. 1 d., 92 str., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) a.s. (duomenys neskelbtini), DnB Nord bankas, naudai 9000 Lt (devynių tūkstančių litų) skolą, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 270 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimties litų) žyminį mokestį ir 500 Lt (penkių šimtų litų) atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,91 Lt (trisdešimt penkis litus 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kėdainių rajono apylinkės teisme.