Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-1660-302/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2-1660-302/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01139-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Saugos gidas“
Atsakovas
viešajai įstaigai „CPO LT“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1660-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01139-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugos gidas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugos gidas“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „CPO LT“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė, „DND Talis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saugos gidas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „CPO LT“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui, trečiasis asmuo UAB „DND Talis“, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo III Pirkimo objekto daliai „Vienkartiniai kombinezonai“ atmetimo atsakovės vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime Nr. 488102 „Asmens apsaugos priemonių pirkimas“ (toliau – Pirkimas), įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į Pirkimo procedūras bei pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčo Pirkimo procedūras III Pirkimo dalyje bei uždrausti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį dėl III Pirkimo dalies objekto pirkimo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, o jeigu Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Prašymą grindė tuo, kad ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Įvertinęs ieškinio reikalavimus ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas.

5. Teismas pažymėjo, kad tiek visas Pirkimas, tiek konkreti ieškovės ginčijama Pirkimo dalis (dėl kombinezonų įsigijimo) yra nukreipti į visuomenei ir įvairioms jos grupėms (medikams, ligoniams, valstybės institucijų darbuotojams ir kt.) svarbių, didelę paklausą turinčių priemonių įsigijimą, kas yra itin aktualu šiandieninės situacijos kontekste, kai visame pasaulyje yra išplitęs COVID-19 virusas, o šalyje šiuo metu vis dar yra paskelbta ekstremali padėtis bei stebimas užsikrėtimo virusu plitimas.

6. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras įgaliojo VšĮ „CPO LT“ organizuoti medicinos priemonių, skirtų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pacientų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, pirkimą ypatingos skubos tvarka. Pirkimo sąlygų 1.6. papunktyje taip pat numatyta, kad įgaliotoji perkančioji organizacija šiuo atveju taiko pagreitintą atviro konkurso procedūrą, nes būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatą dėl koronaviruso plitimo.

7. Jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsirastų reali grėsmė įvairių asmenų (ligonių, medicinos personalo, kitų asmenų) interesų sveikatos apsaugos srityje užtikrinimo pažeidimui, todėl, teismo nuomone, net ir įvertinus trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „Saugos gidas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Taip pat prašo išreikalauti iš perkančiosios organizacijos informaciją, kokio dydžio vienkartinių kombinezonų rezervas yra sukauptas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ginčo Pirkimas yra skirtas ne neatidėliotinam Pirkimo objekto naudojimui, bet valstybės rezervo formavimui, tai reiškia, jog, netgi ir nedelsiant įsigijus vienkartinius kombinezonus, jie nebūtų iškart naudojami, o būtų saugomi valstybės rezerve. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dar 2020 m. gegužės 18 d. paskelbė informaciją, kad visos šalies gydymo įstaigos yra įpareigotos nuo 2020 m. birželio 1 d. pačios organizuoti asmens apsaugos priemonių pirkimą ir sandėliavimą. 2020 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija tai dar kartą patvirtino ir nurodė, kad, padidėjus susirgimų skaičiui ir išaugus apsaugos priemonių poreikiui, iš pradžių bus naudojamas gydymo įstaigų turimas rezervas, jam pasibaigus, turės būti įjungiamas savivaldybių administracijų aprūpinimo mechanizmas ir, tik išnaudojus visas atsargas, asmens apsaugos priemonės būtų tiekiamos iš valstybės rezervo. Atsakovai nepateikė duomenų, kad valstybės rezerve nebėra vienkartinių kombinezonų, todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nedelsiant nesudarius Pirkimo sutarties, viešasis interesas kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektą nebūtų pažeistas.

8.2. Būtent skubus ir neatidėliotinas Pirkimo sutarties sudarymas pažeistų viešąjį interesą, susijusį su sąžiningu viešųjų pirkimų vykdymu, be to, būtų pažeistas racionalaus lėšų naudojimo principas, kadangi trečiojo asmens, kuris buvo išrinktas III Pirkimo dalies laimėtoju, pasiūlyta kaina yra 1 772 048,99 Eur didesnė už ieškovės pasiūlytą kainą.

8.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau de facto pripažino šios sąlygos egzistavimą, kadangi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė išimtinai dėl to, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų viešajam interesui. Ieškovė siekia sąžiningai varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo, o ne gauti žalos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų atlyginimą, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų ypač apsunkintas arba apskritai neįmanomas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. Ginčo Pirkimu siekiama įsigyti asmens apsaugos priemones. Perkamos asmens apsaugos priemonės yra skirtos COVID-19 situacijos valdymui. Šiuo metu stebimas COVID-19 virusu užsikrėtusių žmonių skaičiaus didėjimas, prognozuoti, koks bus ligos protrūkio mastas, ir koks bus asmens apsaugos priemonių poreikis, negali nei ieškovė, nei atsakovai.

9.2. Jeigu būtų sudaryta Pirkimo sutartis, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties negaliojimo ir restitucijos taikymo, be to, ieškovė turėtų teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą, todėl Pirkimo procedūrų tęsimas niekaip neapsunkintų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo.

Šalies argumentai

9.3. Ieškovės prašomi išreikalauti valstybės rezervo duomenys pagal Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 7 straipsnį yra įslaptinta informacija, todėl juos pateikti nėra galimybės.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo UAB „DND Talis“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13. Ieškovė atskirajame skunde prašo teismo išreikalauti iš perkančiosios organizacijos informaciją, kokio dydžio vienkartinių kombinezonų rezervas yra sukauptas valstybės rezerve, be to, su atskiruoju skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus: 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pranešimus.

14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, be to, jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, todėl juos atsisakoma priimti.

16. Taip pat, įvertinus tai, kad ieškovės prašymas išreikalauti iš perkančiosios organizacijos duomenis apie valstybės rezerve esančių vienkartinių kombinezonų likutį pateiktas pavėluotai (tokio pobūdžio prašymas galėjo būti pateiktas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui), bei tai, kad bet kuriuo atveju duomenys apie vienkartinių kombinezonų rezervą, atsižvelgiant į COVID-19 viruso plitimo tendencijas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, neturėtų esminės reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja neatidėliotinas poreikis įsigyti vienkartinių kombinezonų, ieškovės prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus netenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

18. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

19. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad ieškinys negali būti vertinamas kaip preliminariai nepagrįstas, o ši teismo išvada nėra kvestionuojama, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovės materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės (nustačius bylos aplinkybes, ištyrus įrodymus), šiuo aspektu detaliau nepasisakytina.

20. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

21. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei ginčo Pirkimo objektą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo Pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas būtina įsigyti nedelsiant, todėl prioritetas šiuo atveju teiktinas operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo šiuo konkrečiu atveju su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

23. Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar (ir) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.

24. Pasisakant šiuo aspektu, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad, jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių (paslaugų) įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, įprastai turi būti ginama pastaroji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-180/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1632-790/2018; kt.).

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek visas Pirkimas, tiek konkreti ieškovės ginčijama Pirkimo dalis (dėl kombinezonų įsigijimo) yra nukreipti į visuomenei svarbių šiuo laikotarpiu, kai visame pasaulyje yra išplitęs COVID-19 virusas, o Lietuvoje yra paskelbta ekstremali padėtis bei stebimos užsikrėtimo virusu plitimo tendencijos, itin didelę paklausą turinčių priemonių įsigijimą, kas suponuoja išvadą, jog operatyvus Pirkimo procedūrų vykdymas šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip prioritetinis.

26. Apeliantės argumentas, kad ginčo Pirkimas yra skirtas valstybės rezervo formavimui, todėl, netgi ir nedelsiant įsigijus vienkartinius kombinezonus, jie nebūtų iškart naudojami, o būtų saugomi valstybės rezerve, nekeičia situacijos teisinio vertinimo, kadangi net preliminariai prognozuoti, koks bus COVID-19 viruso protrūkio mastas artimoje ateityje, ir koks bus asmens pasaugos priemonių poreikis, nėra galimybių, todėl nedelsiant būtina užtikrinti kuo didesnį medicininių priemonių valstybės rezervą.

27. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius ginčijamos Pirkimo dalies procedūras, butų neproporcingai pažeisti visuomenės teisėti interesai. Tuo tarpu apeliantė nagrinėjamu atveju iš esmės siekia apginti tik savo turtinius interesus, kurie ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodant ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos realiai būtų patirta.

28. Nors ir sutiktina su apeliante, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimas atsakovei jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų mažiau efektyvus ir operatyvus pažeistų interesų gynimo būdas nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, tačiau pirmiau nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės šiuo konkrečiu atveju, šalyje esant paskelbtai ekstremaliai padėčiai ir nevaldomai plintant COVID-19 virusui visoje šalyje, viršytų jų teikiamą naudą, todėl vien apeliantės interesų užtikrinimas negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, teisingai įvertinęs prioritetiškai gintinas vertybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas bei pažeistų viešąjį interesą, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė