Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas (teistumas išnykęs).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:

jis, 2024 m. balandžio 20 d., apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro tvoros plyšį įsibrovė į aptvertą, saugomą, teritoriją, priklausančią (duomenys neskelbtini), įsibrovė į neužrakintą jūrinį konteinerį bei bandė pagrobti elektronikos prietaisų laužą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. B. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. balandžio 20 d. naktį, (duomenys neskelbtini), apie 4 val. ryto, tikslaus laiko neprisimena, pro plyšį tvoroje pateko į aptvertą teritoriją, kurioje yra konteineriai su atliekomis. Po to jis pateko į jūrinį konteinerį, kuris buvo neužrakintas. Konteinerio viduje buvo sena buitinė technika, šaldytuvai, mikrobangų krosnelės ir panašiai, kuri yra superkama iš gyventojų perdirbimui, nes joje yra spalvotų metalų. Jis ketino ką nors išardyti ir pavogti spalvotojo metalo, kurį vėliau taip pat galėtų priduoti į metalo supirktuves ir taip užsidirbti pinigų, tačiau jam būnant konteinerio viduje atvažiavo policija ir jį sulaikė. Dėl vagystės kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (el., b. l. 86-89).

Be R. B. prisipažinimo (el., b. l. 86-89), jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojo P. R. parodymais (el., b. l. 24-27), 2024 m. balandžio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (el., b. l. 10-19), įvykio vietos apžiūros protokolu (el., b. l. 7-9) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. B. 2024 m. balandžio 20 d., apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro tvoros plyšį įsibrovė į aptvertą, saugomą, teritoriją, priklausančią (duomenys neskelbtini), įsibrovė į neužrakintą jūrinį konteinerį bei bandė pagrobti elektronikos prietaisų laužą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Paskelbus R. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, tačiau prašo baudą išmokėti per 12 mėnesių (el., b. l. 129-132).

Skiriant bausmę R. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – pasikėsinta padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. B. – neteistas (teistumas išnykęs) (el., b. l. 140-143), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog vengia atsakomybės už savo neteisėtą elgesį (el., b. l. 146-149), dirbantis (el., b. l. 144-145). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, vidurkio.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 20 d. 04.15 val. iki 2024 m. balandžio 20 d. 11.40 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos dydžiui.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį bei į kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nustato jam 12 (dvylikos) mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių tūkstančių vieno šimto eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. skirti bausmę – 68 MGL, t. y. 3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 20 d., 04.15 val., iki 2024 m. balandžio 20 d., 11.40 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos dydžiui ir paskirti R. B. galutinę 66 MGL, t. y. 3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų), dydžio baudą.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.