- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- ATP-147-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00961-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- J. T.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. T. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pasvalio rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams; pagal ATPK 130 str. 1 d. 15 parų areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. Pažeidėjui buvo paskirta galutinė nuobauda – 15 parų areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Taip pat jis buvo įpareigotas atlyginti nukentėjusiai įstaigai neatlygintą padarytos turtinės žalos dalį – 20 litų.
Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 25 d. apie 03.39 val., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas automobilis, kelkraštis bei kelio ženklas, o iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Apylinkės teismas konstatavo, jog Pažeidėjo kaltė dėl pažeidimų įrodyta jo prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, nukentėjusios įmonės pažymomis bei kita byloje esančia medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų ir atlygino dalį žalos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas neneigia padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nepripažįsta pažeidęs ATPK 130 str. 1 d., todėl prašo panaikinti šią skundžiamo nutarimo dalį ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, dėsto jam inkriminuotų pažeidimų padarymo aplinkybes ir nurodo, kad eismo įvykio metu buvo tamsu, todėl iškart po eismo įvykio jis nepastebėjo, kad jo metu sugadino kilometro ženklą, kelkraštį ir signalinį stulpelį. Užpildęs eismo įvykio deklaraciją jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos, sugadintą automobilį paliko už 2 kilometrų buvusiame kaime, o kitą dieną apie 11 val. atvykęs pasiimti automobilio sužinojo, kad jo vairuotas automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę. Tuomet, važiuodamas pro eismo įvykio vietą pamatė, kad eismo įvykio metu jis sugadino kilometro ženklą, kelkraštį ir signalinį stulpelį, dėl ko jis kreipėsi į nukentėjusią įstaigą ir atlygino jai padarytą turtinę žalą. Jis taip pat teigia, kad eismo įvykis įvyko ne 2011-12-25 apie 3.39 val., o 2011-12-24 apie 23.15 val. Įvertinęs visas šias aplinkybes Pažeidėjas teigia, kad apie tai, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino nepagrįstai, jis suprato tik kitą dieną, todėl mano, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. jis buvo nubaustas neteisingai. Be to, Pažeidėjas teigia, kad jis visiškai atlygino nukentėjusiai įstaigai padarytą žalą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo jį per 1 mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo atlyginti neatlygintą padarytos žalos dalį – 20 litų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Pažeidėjo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Institucija teigia, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala kelio įrenginiams, todėl, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 234 p. prasme, Pažeidėjas privalėjo apie šį įvykį pranešti policijai. To nepadaręs ir pasitraukęs iš eismo įvykio vietos jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgusi į šias aplinkybes Institucija mano, kad apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes, priėmė teisėtą procesinį sprendimą ir skyrė Pažeidėjui pagrįstą bei teisėtą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo klausimą toje dalyje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl įpareigojimo atlyginti neatlygintą žalos dalį ir dėl eismo įvykio laiko.
ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 234 p. nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis.
ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Byloje esantys duomenys – Pažeidėjo paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, nukentėjusios įmonės pažymos bei kita byloje esančia medžiaga – patvirtina, kad Pažeidėjas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik jo paties, bet ir svetimas turtas. Šių aplinkybių Pažeidėjas neginčija. Savo kaltę pagal ATPK 130 str. 1 d. jis neigia teigdamas, kad iškart po eismo įvykio nesuprato jo metu padaręs kam nors kitam turtinę žalą. Tačiau iš nustatytų bylos aplinkybių (automobilio ir kelio elementų apgadinimų, fotonuotraukų, eismo įvykio vietos schemos, remonto darbų sąmatų ir kt.) matyti, kad eismo įvykio vietoje sugadinto kilometro ženklo stulpas buvo rastas šalia automobilio priekinio stiklo. Šis stulpas (atrama) buvo metalinis (tai patvirtina sąmatos 3 eilutė, darbo kodas HP6-3-12), kurio išrovimas ar nulaužimas lengvuoju automobiliu to nepajutus yra sunkiai įsivaizduojamas. Įvykio vietoje taip pat akivaizdžiai matosi sugadintas kelkraštis (7–13, 20, 30 b.l.). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad iškart po eismo įvykio Pažeidėjas neabejotinai suprato, jog įvykio metu jis sugadino kelkraštį bei kilometro ženklą ir tokiu būdu padarė žalą kitam asmeniui, todėl nagrinėjamu atveju, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusios įstaigos atstovo, jis negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Nežiūrint to, pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus, Pažeidėjas sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, Pažeidėjo skunde deklaruojami neatsargumas ir neapdairumas, turėję įtakos tiek paties eismo įvykio kilimui, tiek Pažeidėjo elgesiui po įvykio, nepanaikina paties fakto, kad eismo įvykio metu žala svetimam turtui buvo padaryta. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo, be kita ko, nubaudė Pažeidėją ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.
Pažeidėjas ginčija eismo įvykio laiką nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko ne 2011-12-25 apie 3.39 val., o 2011-12-24 apie 23.15 val. Tačiau iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešimas apie aptariamą eismo įvykį policijos įstaigoje buvo gautas 2011-12-25 apie 3.39 val. Būtent toks laikas nurodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė policijos pareigūno suinteresuotumo šios bylos baigtimi – byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis dėl kokių nors priežasčių siektų melagingai apkalbėti Pažeidėją. Aplinkybių dėl galimo policijos pareigūno suinteresuotumo Pažeidėjas taip pat nenurodė. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, ne jis pats nustatė eismo įvykio laiką – apie tai tarnybiniame pranešime nurodytu laiku jam buvo pranešta. Todėl netikėti policijos pareigūno tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto eismo įvykio laiku nėra pagrindo, juolab, kad nagrinėjamu atveju tikslus eismo įvykio laikas nei veikų kvalifikavimui, nei Pažeidėjui paskirtų nuobaudų dydžiui esminės įtakos neturi. Tokiu būdu Pažeidėjo apeliacinis skundas dalyje dėl eismo įvykio laiko laikytinas nepagrįstu, todėl šioje dalyje jis taip pat atmetamas.
Tačiau negalima nesutikti su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu dalyje dėl įpareigojimo atlyginti neatlygintą žalos dalį – 20 litų. Apylinkės teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje nukentėjusi įstaiga nurodė, kad eismo įvykio metu jai buvo padaryta 387,20 Lt dydžio žala (20 b.l.). Tačiau tos pačios įstaigos rašto, kuriuo apylinkės teismui buvo pateikta minėta sąmata, matyti, kad šiai įstaigai eismo įvykio metu buvo padaryta 367,20 Lt dydžio žala (19 b.l.). Be to, apeliacinės instancijos teismui Pažeidėjo pateiktoje nukentėjusios įstaigos surašytoje sąmatoje taip pat nurodyta, kad eismo įvykio metu jai buvo padaryta 367,20 Lt dydžio žala (30 b.l.). Tokiu būdu, esant minėtoms abejonėms dėl eismo įvykio metu nukentėjusiai įstaigai padarytos žalos dydžio ir nesant galimybių jas pašalinti apeliacinės instancijos teisme, jos sprendžiamos kaltininko naudai, todėl laikytina, kad nukentėjusiai įstaigai eismo įvykio metu buvo padaryta ne, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, 387,20 Lt, o 367,20 Lt dydžio žala, kurią Pažeidėjas visiškai atlygino (23, 40 b.l.). Įvertinus šias aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo Pažeidėją atlyginti nukentėjusiai įstaigai neatlygintą turtinės žalos dalį – 20 litų, todėl skundžiamas nutarimas keičiamas šalinant šį įpareigojimą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole Pažeidėjas, be kita ko, buvo kaltinamas sugadinęs ir signalinį stulpą, tačiau skundžiamame nutarime ši aplinkybė nenurodyta. Apylinkės teismas apie savo sprendimą pašalinti šią aplinkybę iš kaltinimo skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė ir jo nemotyvavo. Iš byloje esančių lokalinių sąmatų matyti, kad eismo įvykio metu iš tiesų buvo sulaužytas (deformuotas) plastikinis signalinis stulpelis (2 eilutė, darbo kodas HP8-2-10) (20, 30 b.l.). Todėl laikytina, kad šią aplinkybę apylinkės teismas pašalino nepagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismui ištaisius šį skundžiamo nutarimo trūkumą būtų pabloginta Pažeidėjo teisinė padėtis, kas, ATPK 302¹¹ str. 2 d. prasme yra negalima, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas
NUTARĖ:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti J. T. apylinkės teismo skirtą įpareigojimą per 1 mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiai įstaigai neatlygintą žalos dalį – 20 litų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.