- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 1K-527-315/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Renata Tatol
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arunas Kisielius,
teismo posedyje išnagrinejes kaltinamojo M. M. gynejos advokates Renatos Tatol skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemones – suemimo terminas nustatytas dviems menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2011 m. rugpjucio 17 d.,
Aprašomoji dalis
nustate:
M. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. del to, kad jis nuo 2004-11-24 iki 2007-04-01 venge pagal Panevežio m. apylinkes teismo 2004-04-21 sprendima išlaikyti savo dukra K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moketi kas menesi po 170 Lt K. M. motinos S. Š. naudai, del ko 2007-04-01 susidare 5415 Lt skola.
Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2007-07-19 nutartimi M. M. buvo pakeista kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti i suemima ir paskelbta jo paieška. M. M. buvo sulaikytas 2011-08-17. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 18 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemones – suemimo terminas nustatytas dviems menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2011 m. rugpjucio 17 d.
Šalies argumentai
Kaltinamojo M. M. gyneja advokate R. Tatol skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 18 d. nutarti. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelge i tai, kad kaltinamasis savo gyvenamosios vietos neslepe ir savo valia atvyko i Lietuvos Respublikos teritorija, turedamas ketinima dalyvauti paskirtame teismo posedyje bei sumoketi pradelsta išlaikymo isiskolinima savo vaikui. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis neneige savo kaltes, pripažino, kad privalo išlaikyti vaika ir šiuo metu jau padenge dali isiskolinimo. Be to, teismas padare nepagrista išvada, kad M. M. nuo teismo pasislepe. Pažymi, kad kaltinamojo M. M. gynejos advokates Renatos Tatol apie savo išvykima i Didžiaja Britanija tikslu užsidirbti pragyvenimui ir išlaikymui moketi butinu lešu teisesaugos organus buvo informaves, dar 2006 m. deklaravo savo gyvenamaja vieta Didžiojoje Britanijoje, o jai pasikeitus, iškart informavo teisma. Iki teismo proceso pabaigos kaltinamasis ketina gyventi pas tevus Panevežio m., kurie sutinka jam suteikti gyvenamaji plota. M. M. šiuo metu yra sukures nauja šeima, jo sugyventine yra nešcia, o kaltinamasis yra vienintelis savo šeimos maitintojas. Budamas suimtas jis negali kontroliuoti savo verslo, bendrauti su verslo partneriais bei tokiu budu užtikrinti pajamu gavima sau ir savo šeimai. Paskyrus griežciausia kardomaja priemone – suemima, šeima prarado pragyvenimui butinas pajamas ir šios kardomosios priemones taikymas gali sukelti itin neigiamas pasekmes jam bei jo šeimai, o taip pat ir nukentejusiajai.
Gynejos teigimu, jokiais faktiniais duomenis nera pagristas suemimo skyrimo pagrindas, kad M. M. budamas laisveje gali daryti naujus nusikaltimus. Byloje nera jokiu konkreciu duomenu del kaltinamojo galimybes daryti naujus nusikaltimus, o ši teorine galimybe grindžiama tik prielaidomis ir spejimais. BPK 11 str. itvirtintas proporcingumo principas ipareigoja procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be ju negalima pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslu. BPK 121 str. 4 d. imperatyviai reikalauja, sprendžiant, ar reikia skirti kardomaja priemone ir parenkant jos ruši, atsižvelgti i kaltinamojo asmenybe, i tai, ar jis turi nuolatine gyvenamaja vieta ir darba ar kitoki legalu pragyvenimo šaltini, i kaltinamojo amžiu, sveikatos bukle, šeimine padeti ir kitas aplinkybes. Visi šie baudžiamojo proceso istatyme nurodyti reikalavimai paskyrus M. M. suemima buvo akivaizdžiai pakeisti, nes kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryšius – šeima, darba, nuolatine gyvenamaja vieta.
Prokuroras prašo kaltinamojo M. M. gynejos advokates Renatos Tatol skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. M. gynejos advokates Renatos Tatol skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.
Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugpjucio 18 d. nutartimi teisetai ir pagristai kaltinamajam M. M. nustate paskirtos kardomosios priemones – suemimo termina dviems menesiams, kadangi kitomis kardomosiomis priemonemis Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos nagrinejimo stadijoje negalejo buti pasiekti.
Teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemones – suemimo paskyrimo ar jo termino pratesimo klausima, nesprendžiamas itariamojo (kaltinamojo) kaltes klausimas, nes irodymai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje netiriami. Suemimo, kaip ir kitu kardomuju priemoniu, privaloma salyga yra duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis (kaltinamasis) galejo padaryti nusikalstama veika, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti itarimai turi buti pagristi. Taciau Vilniaus apygardos teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar kaltinamasis iš tikruju padare veika, del kurios jam pareikšti itarimai. Skiriant kardomaja priemone ar pratesiant jos termina nera butina, kad duomenu byloje butu tiek, kiek ju reikia norint priimti pagrista apkaltinamaji nuosprendi. Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu pagristai manyti, kad M. M. galejo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
M. M. kaltinamas padares nesunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, jis slapstesi nuo teismo ir buvo ieškomas 4 metus, gyveno užsienio valstybeje. Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje gali bandyti begti (sleptis) nuo teismo, tokiu budu trukdyti ivykdyti teismo nuosprendi, kas sudaro LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta pagrinda palikti jam galioti pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. M. anksciau teistas 4 kartus, kaip jau mineta aukšciau, 4 metus slapstesi nuo teismo užsienio valstybeje, nesilaike jam paskirtos kardomosios priemones – rašytinio pasižadejimo neišvykti, kas rodo, jog M. M. nera linkes laikytis istatymu reikalavimu, todel yra realus pagrindas manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nors kaltinamojo gyneja skunde nurodo, kad kaltinamasis neneige savo kaltes, pripažino, kad privalo išlaikyti vaika ir šiuo metu jau padenge dali isiskolinimo, be to, šiuo metu yra sukures nauja šeima, jo sugyventine yra nešcia, o jis yra vienintelis savo šeimos maitintojas, apeliacines instancijos teismas nelaiko pakankamai pagristais tokius skundo argumentus, kad butu pagrindas panaikinti skundžiama teismo nutarti ir ji iš suemimo paleisti.
Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad nuostata, jog suemimas gali buti skiriamas tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne, negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 8 p.), nepažeista.
Teismas daro išvada, kad Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 18 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemones – suemimo terminas nustatytas dviems menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2011 m. rugpjucio 17 d., yra teiseta ir pagrista, ja naikinti kaltinamojo gynejos skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
kaltinamojo M. M. gynejos advokates Renatos Tatol skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 18 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.