- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1256-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12639-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- P. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, byloje dalyvaujanti ir išvadą teikianti institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. K., kuriuo prašė santuoką tarp bylos šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 500 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą po 500 Lt per mėnesį nuo 2010 m. spalio mėn., t.y. už 29 mėn. - 14 500 Lt; nustatyti ieškovei iki santuokos buvusią pavardę-G.; nustatyti vaiko J. K. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė J. K. be minėtų reikalavimų taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo P. K. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. K. po 500 Lt per mėnesį. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui nemoka nuo 2010 m. spalio 9 d. Jo darbo užmokestis per mėnesį siekia apie 1 000 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas, išlaikytinių, išskyrus savo vaiką, neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino: priteisė iš atsakovo P. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. K. po 500 Lt mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-16) iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo; paskyrė ieškovę J. K. nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vaiko poreikių ir jo interesų pakankamam užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki bus priimtas teismo sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas P. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties ir prašo minėtą nutartį pakeisti-priteisti iš atsakovo P. K. nepilnametei dukrai J. K. laikiną išlaikymą po 250 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad ieškovė teikdama ieškinį nenurodė teismui, kad sutuoktiniai santuokos metu yra įgiję kreditorių - UAB „Ūkio banko lizingas“, AB SWEDBANK, AB banką „SNORAS“ ir, kad sutuoktiniai susitarė, kad atsakovas vykdys įsipareigojimus kreditoriams, kad sutuoktinei netektų papildoma finansinė našta, todėl prie nepilnamečio vaiko išlaikymo atsakovas prisideda duodamas grynųjų pinigų, pirkdamas aprangą, žaislus, užtikrindamas laisvalaikį. Pažymi, kad už laikotarpį nuo 2010-10 iki 2011-09 atsakovui buvo mokamas vidutiniškai apie 618 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį, laikotarpiu nuo 2011-10 iki 2012-09 atsakovui buvo mokamas vidutiniškai apie 458 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį, laikotarpiu nuo 2012-10 iki 2013-03 vidutiniškai apie 585 Lt dydžio darbo užmokestis. Pasak apelianto, pablogėjus finansinei padėčiai, sutuoktiniai nebuvo pajėgus išmokėti suteiktų paskolų, todėl buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, kuris buvo vykdomas iš apelianto gaunamo darbo užmokesčio. Apelianto teigimu, jog ieškovė slepia savo tikrąsias pajamas, arba nurodo dirbtinai padidintą vaiko poreikių vertę.
Atsiliepimas
Ieškovė J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad atsakovui mokamas 585 Lt mėnesinis darbo užmokestis ir jo neužteks, kad teikti laikiną išlaikymą ir pažymi, kad nustatant išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis išimtinai vaiko interesais bei priteisti tokį išlaikymą, kad jo užtektu bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Pasak ieškovės, vertinant atsakovo galimybę teikti 500 Lt išlaikymą, būtina pastebėti, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, turi paklausią specialybę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko nagrinėjamoje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.). Pagal CPK 145 str. 1 d. 13 p. laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik numatytose CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. CK 3.65 str. įtvirtina laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, kurias gali taikyti teismas, nagrinėdamas šeimos bylas. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaikų poreikius ir interesus. Siekiant užtikrinti CK 3.192 str. 2 d. numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t.y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tai pat yra išaiškinta, jog kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus iš esmės. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko, nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs, todėl tokios procedūros teismas atlikti net ir negalėtų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis 500 Lt maksimaliai patenkins vaiko poreikius, tuo labiau, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikams teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Galimai nustačius, jog šalių nepilnamečiui vaikui teiktinas mažesnis išlaikymas negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tuomet sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese būtų įskaitytos.
Nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams, nepilnamečio vaiko prioritetiniai interesai ar atsakovo teisės, o taip pat ir ekonomiškumo, sąžiningumo bei teisingumo principai nėra pažeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.