- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-279-1118/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01446-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.5.15.1Bylų dėl valdymo fakto patvirtinimo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Ž. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
D. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad ji po motinos B. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Taip pat prašė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja yra B. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. 2006 m. liepos 19 d. Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure B. Ž. sudarė testamentą, pagal kurį visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, paliko pareiškėjai. Jai priklausė miško ūkio paskirties 1,7 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iki pat mirties B. Ž. gyveno kartu pareiškėja, o jai mirus, visi buvę namų apyvokos daiktai, jos asmeniniai daiktai, buvo priimti ir toliau valdomi pareiškėjos. Taip pat pareiškėja, kaip B. Ž. įpėdinė pagal testamentą, nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi manė, kad egzistuojant testamentui, jokių teisinių veiksmų atlikti nebereikia. Pareiškėja elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ir kaip testamentinė įpėdinė, turtinti visas teises į palikimą. B. Ž. sūnus J. Ž. į notarų biurą dėl mamos palikimo priėmimo nesikreipė, neprieštarauja tam, kad pareiškėja priimtų mirusios motinos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad į mirusios motinos palikimą nepretenduoja. Prašo civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Taip pat prašė šią bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nustatyta, kad B. Ž. 2006 m. liepos 20 d. Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai D. K.. B. Ž. (duomenys neskelbtini) mirus, po jos mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – 1,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota B. Ž. vardu.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą, Kadangi nagrinėjamu atveju B. Ž. buvo sudariusi testamentą, tai atsirado paveldėjimas pagal testamentą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal testamentą po palikėjos mirties, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Šiuo atveju pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėja nurodo, kad B. Ž. iki pat mirties gyveno su pareiškėja, o jai mirus, ji į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, priėmė motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, rūpintis juo kaip savo turtu. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepareiškė nurodydami, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais – perėmė mirusiosios turtą, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 443, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusius Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.