Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. e2-4680-522/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
e2-4680-522/2019
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00157-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
Z. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4680-522/2019Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00157-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui Z. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 197,27 Eur skolą, 5,33 Eur palūkanas, 4,64 Eur delspinigius, 19 proc. dydžio metines palūkanas už 197,27 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir grąžinti kreditą per sutartyje nustatytą laikotarpį, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta. 2017 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, vėliau, 2017 m. spalio 24 d., Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teisęs į įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamam „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialo (faktinė skolos perleidimo data – 2018 m. spalio 31 d.).

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, seseriai (el. b. l. 82), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašymu, yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ ir atsakovas 2016 m. gruodžio 13 d. sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu (nustatytas kredito limitas 300 Eur sumai) ir grąžinti kreditą per sutartyje nustatytą laikotarpį (24 mėn.), mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (el. b. l. 19-29). Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, pradinis kreditorius kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis, ragindamas sumokėti įsiskolinimą pagal sutartį, tačiau atsakovui įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdžius, sutartį su atsakovu 2018 m. spalio 16 d. vienašališkai nutraukė (el. b. l. 15, 17). 2017 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp AB „Swedbank“ ir „PlusPlus Baltic“ OU, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, bei 2017 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp „PlusPlus Baltic“ OU ir ieškovo, pagrindu reikalavimo teisės į atsakovo skolą buvo perleistos ieškovui (faktinė skolos perleidimo data – 2018 m. spalio 31 d.) (el. b. l. 5-9, 14). Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas 2018 m. lapkričio 7 d. pranešimu (el. b. l. 10).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, aukščiau minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo skolą, ir atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą buvo tinkamai pranešta, 2018 m. lapkričio 7 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir minėtas teisės normas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 197,27 Eur dydžio negrąžintą kreditą, pagal sutartį paskaičiuotus 4,64 Eur delspinigius (0,05 proc. dydžio) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutartyje buvo numatyta 19 proc. metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5,33 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 19 proc. dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 197,27 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas ir 15 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 11, 37).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl valstybei jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS (juridinio asmens kodas 11919806) naudai iš atsakovo Z. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 197,27 Eur skolą; 5,33 Eur palūkanas; 4,64 Eur delspinigius; 19 proc. dydžio metines palūkanas už 197,27 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei 15 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin