Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-327/2013

Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00274-10-7

2013 m. kovo 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, se­kre­to­riau­jant Indrei Stankienei ir Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, ape­liantui L. G., jo gy­nė­jui advokatui Stasiui Zabitai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvar­ka išna­gri­nė­jo baudžiamąją by­lą pagal nuteis­tojo L. G. apeliacinį skundą dėl Ma­ri­jampolės rajono apy­linkės teis­mo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nu­teistas pagal Lietuvos Respu­bli­kos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės atė­mi­mu vieneriems metams, pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie paskirtos bausmės pridėjus dalį neat­lik­tos bausmės pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendį, galutinė bausmė pas­kirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos na­muose. BK 66 str., Lietuvos Respu­bli­kos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 141 str.1 d. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas nuo 2012-03-29 iki 2012-04-20. Iš L. G. Valstybinės ligonių kasos prie Svei­katos apsaugos ministerijos naudai priteista 383,70 Lt R. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių, nuteistojo paaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: 2010 m. rugsėjo 5 d. apie 18.30 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais keturiais ar penkiais asmenimis, atvykusiais kartu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų – be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis ypatingai įžūliai, ignoruodamas visuomenėje egzistuojančias moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias viešo elgesio taisykles, demonstruodamas nepagarbą nuken­tėjusiajam, ten susirinkusiems bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), tarpdurio į lauką ištempė R. K. ir kieme sudavė jam ne mažiau du smūgius kumščiais į galvą, o jam parkritus – dar ne mažiau du smūgius kumščiais ir ne mažiau du kartus spyrė R. K. į nenustatytą vietą, padarydamas jam galvos, veido, kairės akies, krūtinės, dešinės alkūnės srities sumušimus, kraujosruvas kaktoje, abiejų skruostų srityse, bei abiejų šlaunų išoriniuose paviršiuose, kraujosruvą su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kai­rės akies vokuose, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­liš­ku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus fak­ti­nius duo­me­nis, be pagrindo pripažino juos L. G. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusi­kals­tamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus.

Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, nutarta atvesdinti nukentėjusiuosius R. K. ir V. K. į teismo posėdį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau jie nerasti. Teismui pa­teik­tais duomenimis šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslesnė gyvenamoji vieta neži­noma. V. K. telefonu teismui pranešė, kad į teismo posėdį neatvyks. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusieji R. K. ir V. K. vengia duoti parodymus. Pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui išnaudojus visus teisiškai regla­men­tuotus būdus ir galimybes, kad nukentėjusieji atvyktų ir būtų apklausti teisiamajame posėdyje, R. K. ir V. K. emigravus ir negavus duomenų apie jų gyvenamąją vietą, jų daly­va­vimas teismo posėdyje tapo neįmanomas.

BPK 276 str. 1 d. yra nurodyta, kad teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi nu­ken­tėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai nukentėjusysis atsisako arba vengia duoti parodymus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji R. K. ir V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausti nebuvo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ir iki­teis­mi­nio tyrimo parei­gū­nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 str. 4 d.). Tačiau šioje byloje be nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. ikiteisminio tyrimo pa­rei­gū­nams duotų parodymų, kad nusikalstamą vei­ką be kitų, nenustatytų muštynėse dalyvavusių asmenų, padarė ir L. G., kitų įrodymų, kuriuos galima būtų patikrinti ir kurie patvirtintų, kad L. G. padarė jam inkriminuojamą veiką, nėra.

Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų D. Z. ir A. K., ikiteisminio tyrimo pareigūnų, parodymai apie nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. apklausą ir jų duotus parodymus, nesant kitų L. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, šiuo atveju papildomos įrodomosios reikšmės šių asmenų apklausos protokolams nesuteikia.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nuken­tė­ju­siojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra sa­va­ran­kiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įro­dy­mus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011).

Teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai teisia­ma­jame posėdyje paprastai perskaitomi tik tada, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis aukščiau paminėtų liudytojų parody­mai ir kiti apylinkės teismo nuos­pren­dyje nurodyti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad kieme prie K. namų yra daug batų pėdsakų, šukių, kitą dieną rastas au­to­mo­bilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su išdaužtais langais, daiktų apžiūros protokolai, kuriais kons­tatuota, jog įvykio metu R. K. dėvėti rūbai suplėšyti, akiniai sulaužyti, specialisto iš­va­dos, kuriose nukentėjusiesiems konstatuoti kūno sužalojimai, tik patvirtina ki­lu­sių muštynių, kurių metu buvo sužaloti R. K. ir V. K., faktą. R. K. pri­klausančio telefono skam­bu­čių išklotinė patvirtina šio nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad prieš at­vyk­damas pas jį L. G. jam pasiskambino. Tačiau visi šie įrodymai nei atskirai paimti, nei vi­su­moje, nepa­tvir­tina L. G. kaltės pa­žeidus viešąją tvarką. Kiti nuosprendyje nurodyti liudytojai – P. N. ir R. A. – apie L. G. ryšį su jam inkriminuota nusikalstama veika nieko konkretaus nenurodė.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu L. G. duoti parodymus atsisakė. Na­gri­nėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme L. G. paaiškino, kad paprašytas savo pažįstamų, su kuriais anksčiau atliko bausmę, parodė jiems, kur gyvena R. K., palydėjo juos prie R. K. buto durų. Kai atlydėtieji pradėjo muštis su R. K., bandė juos skirti, o paskui pasi­ša­lino. Taip pat L. G. nurodė, kad kitose bylose yra davęs R. K. kalti­nan­čius parodymus, todėl šioje byloje jis galėjo jam keršyti, apkalbėti.

Nuteistojo L. G. teiginį apie tai, kad jis buvo bloguose santykiuose su nukentėjusiuoju R. K. patvirtina Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2007-02-22 nutarimas nutraukti iki­teis­minį tyrimą, kuriame nurodoma, kad remiamasi įtariamojo L. G. parodymais, jog nusi­kals­tamos veikos neįvykdė, kaltinantį įrodymą – kaukę kojinę (su L. G. biologiniais pėdsakais) galėjo palikti R. K.. Policijos pažymoje nurodoma, kad buvo daroma L. G. ir R. K. akistata.

Iš byloje esančio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 17 d. nuosprendžio (t. 1, b. l. 124-130) matyti, kad L. G. ir R. K. buvo kartu nuteisti.

Taip pat nėra paneigtas nuteistojo L. G. tvirtinimas, kad ir kitose bylose, kur buvo kal­tinamas kartu su R. K., jis irgi yra davęs nukentėjusįjį kaltinančius parodymus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo atmesti nuteis­tojo L. G. teiginį, kad nukentėjusysis R. K. galėjo jį apkalbėti. Šios aplinkybės sutei­kia pa­grin­do dar labiau abejoti vieninteliais L. G. kaltę patvirtinančiais nukentėjusiųjų su­tuok­tinių K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, tuo labiau, kad ir pats R. K. deklaravo savo nesutarimus su L. G..

BPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamasis nuos­pren­dis negali būti grindžiamas prie­lai­do­mis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, negin­či­ja­mai patvirtinančiais kaltinamojo kal­tę pa­darius nusikalstamą veiką. Teismo nuosprendžio apra­šo­mo­jo­je dalyje pateikti įrodymai ir jų ana­li­zė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pa­darytų teismo išvadų apie nusi­kalstamos veikos padarymo faktą, BK spe­cialiojoje dalyje numa­ty­tos nusikalstamos veikos sudėties buvimą. Apkaltinamojo nuosprendžio išvadų negalima lemiamai pagrįsti ikiteisminio tyrimo parei­gūnams duotais parodymais nukentėjusiųjų, kurie nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylos teisminio na­gri­nė­jimo metu nuteistajam L. G. nebuvo sudaryta gali­my­bė apklausti nukentėjusiuosius, kad pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje spręs­damas L. G. kaltės klausimą nepagrįstai pasirėmė nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. parodymais, kurių nepatikrino teisiamajame posė­dyje, ir kurių nepatvirtina kiti posėdyje ištirti įrodymai.

Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusi­kal­timo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas for­muo­ja teismų praktiką, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, sprendžia, kad byloje buvo išnau­do­tos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesu­rin­kus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime L. G. nurodytų tyčinių veiks­mų padarymą prieš nukentėjusiuosius R. K. ir V. K., abejones aiškina kal­ti­na­mo­jo naudai ir daro išvadą, kad pirmosios ins­tancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl L. G. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vertino by­lo­je surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 301 str. nuostatas, netinkamai pritaikė bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą (BK 2 str. 3 d.) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl spren­džia, kad nuteistojo apeliacinis skundas pagrįstas, apkaltinamasis nuos­prendis turi būti panai­kin­tas ir priimtas naujas nuosprendis, nuteistasis išteisintas neįrodžius, kad jis da­ly­va­vo padarant nusi­kals­tamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p.).

Kadangi kaltinamasis išteisinamas, kardomoji priemonė jam – suėmimas – panaikinama. L. G. yra suimtas kitoje byloje, todėl iš suėmimo jis nepaleidžiamas (BPK 309 str. 3 d.).

Neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, Valstybinės ligonių ka­sos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 33) L. G. atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

BPK 94 str. įpareigoja teismą priėmus procesinį sprendimą byloje, išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą.

Kitą dieną po įvykio rastas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas UAB (duomenys neskelbtini) automobilių sau­goji­mo aikštelėje), automobilyje rasti automagneto­los „(duomenys neskelbtini)“ skydelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezul­ta­tų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomi Marijampolės ap­skrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komi­sa­ria­te), buvo apžiūrėti ir ištirti (t. 1, b. l. 62-63, 64-71), todėl grąžintini teisėtam savininkui, o jo nenustačius – įstatymo nusta­ty­ta tvarka perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Eismo įvykio deklaracija ir transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 72-73) – paliktini saugoti byloje. Juodos spalvos vyriški akiniai nuo saulės, saugomi Marijampolės AVPK Kalvarijos PK, nėra didelės vertės, jų savininkas nežinomas, todėl jie sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 303 str. 5 d. 2 p., 326 str. 4 d., 328 str. 1 p. ir 3 p., 329 str. 1 p., 331 str. 1 d. ir 2 d.,

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. G. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę L. G. – suėmimą – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį L. G. atmesti.

Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automagnetolos „(duomenys neskelbtini)“ skydelį, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), trans­por­to priemonės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui, o jo nenus­ta­čius – įstatymo nustatyta tvarka perduoti valstybės nuosavybėn.

Eismo įvykio deklaraciją ir transporto priemonės pirkimo – par­davimo sutartį palikti sau­go­ti byloje.

Juodos spalvos vyriškus akinius nuo saulės sunaikinti.