Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui Augustinui Vaičiūnui, nukentėjusiajam V. Š., vertėjai Violetai Marčiulionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ? Vilniaus apskrities VPK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK vyresn. specialisto 2008-12-11 nutarimu Nr. E 857848 A. M., vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. paskirta 200 Lt bauda už tai, kad jis 2008-12-08 apie 8.54 val., vairavo automobilį MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, atsiradus kliūčiai jos neapvažiavo, nesustojo, ant jos užvažiavo ir sugadino svetimą turtą, t.y. užvažiavo ant kibiro, kurį pastatė V. Š., ir jį sugadino, tuo pažeidė KET 4, 11, 134 punktų reikalavimus.

Per teismo posėdį A. M. atstovas Augustinas Vaičiūnas prašė ginčo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti skunde išdėstytais argumentais.

Per teismo posėdį nukentėjęs V. Š. paaiškino, kad A. M., vairuodamas automobilį Mitsubishi L200, matydamas kibirą, specialiai užvažiavo ant jo ir jį apgadino, nors matė jo judesius ir draudimą važiuoti, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, draudimas nuostolius atlygino.

A. M. ir Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. A. M. paskirta maksimali įstatymu už pažeidimą numatyta nuobauda.

Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

A. M. apeliuoja į tai, jog vairuodamas automobilį kibiro jis nematė, kibirą specialiai po jo automobiliu pakišo V. Š., todėl nėra jo kaltės. Taigi teismui svarbu nustatyti ar institucija turėjo pakankamai įrodymų patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už KET 4, 11, 134 punktų reikalavimų pažeidimus.

Byloje esančių įrodymų visuma, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7), eismo įvykio schema (b. l. 11-12), eismo dalyvių (V. Š. ir A. M.) paaiškinimai (b. l. 13-14), V. Š. paaiškinimai teisme, patvirtina, kad A. M. 2008-12-08 apie 8.54 val., vairuodamas automobilį buvo neatidus, užvažiavo ir sugadino svetimą turtą, t.y. užvažiavo ant kibiro, kurį pastatė V. Š., ir jį sugadino, tuo pažeidė KET 4, 11, 134 punktų reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Šiame punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo ne tik sulėtinti greitį ar visiškai sustoti, bet ir saugiai apvažiuoti atsiradusią kliūtį. Kliūtimi laikomas kiekvienas gyvas ar negyvas daiktas, kuris yra arba gali atsirasti transporto priemonės kelyje ir trukdyti eismui. Grėsmė eismo saugumui turi būti reali, vairuotojas privalo įvertinti aplinkybes ir nuspręsti, ar tai kelia pavojų eismo saugumui. Vairuotojas privalo apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jei vairuotojas nusprendžia apvažiuoti atsiradusią kliūtį, jis privalo užtikrini, kad tai bus saugu, jo daromas manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET nuostatos daugeliu atvejų rekomenduojama sulėtinti greitį arba sustoti, tai siejama su saugaus eismo užtikrinimu. Dažnai kelyje susidaro tokios eismo sąlygos, kad nesulėtinus greičio arba nesustojus, galima sukelti avarines situacijas. Transporto priemonių vairuotojai privalo pasirinkti tokį greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, todėl, kiekvienas vairuotojas privalo įvertinti netikėtų kliūčių atsiradimo galimybę.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, A. M. buvo neatsargus, specialiai užvažiavo ant kibiro, kuris stovėjo jo važiavimo kryptimi. Šias aplinkybes savo paaiškinime ir teismo posėdyje patvirtino V. Š., kuris nurodė, kad 2008-12-08 apie 8.50 val., jis nusprendė nuplauti savo mašinos kapotą, tuo metu į kiemą įvažiavo automobilis, kieme nebuvo laisvos vietos, todėl jis pasakė atvažiavusio automobilio vairuotojui, kad čia stovi jo automobilis, jis turėtų ieškoti kitos vietos. Vairuotojas iš automobilio neišlipo, staigiai pradėjo važiuoti į jo pusę, pervažiavo per kibirą, paliko automobilį ir išėjo. Šalia jo plaunamo automobilio buvo laisva vieta, kurią jis laikė žmonos automobiliui pastatyti. Pamatęs artėjantį automobilį Mitsubishi, atkreipė vairuotojo dėmesį judesiais ir žodžiais, jog ši vieta užimta, tačiau A. M. vis tiek važiavo tiesiai ir pervažiavo kibirą.

A. M. paaiškinime (b. l. 13) nurodyta, kad jis matė V. Š. atliekamus įtartinus veiksmus (pasilenkė prieš jo automobilį), konstatuotina, jog jis nesiėmė visų būtinų ir galimų priemonių eismo įvykiui išvengti. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma – jis nenumatė, kokios pasekmės gali kilti (pervažiuos ir sugadins kibirą), nors turėjo laikytis KET reikalavimų, galėjo jas numatyti (V. Š. veiksmai). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (b. l. 15-18), todėl jam pagrįstai paskirta maksimali viena iš alternatyviųjų sankcijoje numatytų nuobaudų – 200 Lt bauda.

Teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, jog A. M., vairuodamas automobilį užvažiavo ant kibiro, kurį pastatė V. Š., ir jį sugadino, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teismas kitus skundo argumentus vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, norint išvengti atsakomybės, todėl daro išvadą, kad nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas (ATPK 297 str.). Nuobauda paskirta sutinkamai su bendrosiomis nuobaudų ir baudų skyrimo taisyklėmis (ATPK 30, 30² str.), todėl jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, administracinio teisės pažeidimo jis nepripažįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskr. VPK vyresniojo specialisto 2008-12-11 nutarimą, kuriuo A. M. paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Dėl nutarties per 10 dienų gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.