- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-1584-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J., J. N.
- Atsakovas
- K. L.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Ramutė Noreikienė
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei J. N., ieškovės atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, atsakovui K. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-824-54/2010 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui K. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. N. ieškiniu ( b.l. 12-14) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 50-52) prašė nustatyti sūnų V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo K. L. išlaikymą jų nepilnamečiams sūnums V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo 28.800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnamečių sūnų Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. N.; priteisė iš atsakovo K. L. nepilnamečiams Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 08 18 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), atstovę J. N.. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį ir gyvenimo sąlygas, ieškovės paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad vaikai visą laiką gyvena su motina, į tai, kad atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat į tai, kad pasikeitus aplinkybėms tėvams neatimama galimybė reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove J. N.. Teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, į vaikų poreikius, bei į ekonominę padėtį valstybėje, sprendė, kad atsakovas gali teikti išlaikymą kiekvienam sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 28.800 Lt išlaikymo įsiskolinimo atmetė kaip neįrodytą. Teismas nurodė, kad J. N. byloje nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog K. L. nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos materialiai nerėmė nepilnamečių vaikų (t.y. kad ji skolinosi pinigų nepilnamečių vaikų išlaikymui; kad atsakovas kartu su ja bei nepilnamečiais vaikais negyveno; kad kartu netvarkė bendro ūkio; ar pan.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 111-113) atsakovas K. L. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-824-54/2010 ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo K. L. išlaikymą jų nepilnamečiams sūnums V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 08 18 iki jų pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o patikslintu apeliaciniu skundu panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, kai jam apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta. Atsakovas nuo 2010 02 22 iki 2010 05 26 buvo išvykęs į komandiruotę, o jį atstovavusi advokatė 2010 02 18 pranešė, kad ruošiasi nutraukti atstovavimo sutartį. 2010 03 18 parengiamajame teismo posėdyje atsakovo niekas neatstovavo. Kadangi teismas posėdžio protokole įrašė, jog atsakovui apie teismo posėdį pranešta, atsakovas daro išvadą, jog teismo pranešimas buvo siųstas ieškovės nurodytu adresu, t.y. ten, kur ir gyvena pati ieškovė, todėl ieškovė, priėmusi teismo pranešimą turėjo apie tai informuoti atsakovą, tačiau to nepadarė. Taip pat, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje. Teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 882 Lt. Be to, teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad be šių pajamų, atsakovas neva gauna ir kelionpinigius, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Ši aplinkybė negali būti pagrindas nustatyti, kad atsakovo materialinė padėtis tokia pati, kaip ir ieškovės, ir priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo sumą. Kelionpinigiai negali būti laikomi atsakovo pajamomis, kadangi jie skirti mokėti už gyvenamąjį plotą kelionėje, degalams, maistui, kelių mokesčiams. Kelionpinigių atsakovas neturi teisės ir negali naudoti kitiems tikslams. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei 882 Lt. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad ieškovė turi gyvenamąjį būstą, o atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl turi nuomotis gyvenamąjį plotą, o tai dar pablogina atsakovo turtinę padėtį. Be to, apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio nuostatomis. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismas konstatavo, kad atsakovo materialinė padėtis nėra gera - gauna minimalų atlyginimą, tačiau motyvuodamas, jog vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais, priteisė didesnį - 300 Lt dydžio išlaikymą. Apelianto nuomone, atsižvelgiant tiek į nepilnamečių vaikų poreikius, tiek į atsakovo turtinę padėtį, išlaikymo dydis turėtų būti po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Patikslintu apeliaciniu skundu (b.l. 129) atsakovas K. L. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-824-54/2010 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo ir teismo sprendime nepasisakė dėl atsakovo teikto 2010 m. vasario 18 d. priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo vaikui Ž. L.. Kadangi atsakovas buvo išvykęs, atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas spręstinas teisme iš naujo ir atsakovo 2010 m. vasario 18 d. priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo teisme yra priimtinas ir nagrinėtinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 118-120) ieškovė J. N. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas tinkamai, pats dalyvavo 2009 12 09 ir 2010 02 18 teismo posėdžiuose, išsakė savo nuomonę. Ieškovė atsakovą apie teismo posėdį informavo telefonu, kuomet jis skambino vaikams. Be to atsakovas turėjo pareigą rūpintis proceso eiga. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo yra teisėta ir pagrįsta.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą ir iš jo priteisti išlaikymą tik vienam sūnui V. L. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nors atsakovas savo apeliaciniame skunde ir teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, kai jam apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. gegužės 26 d. buvo komandiruotėje, jį atstovavusi advokatė pranešė, kad ruošiasi nutraukti atstovavimo sutartį, todėl 2010 03 18 parengiamajame teismo posėdyje jo niekas neatstovavo. Aplinkybei, kad atsakovas nurodytu laiku buvo komandiruotėje, patvirtinti jis su apeliaciniu skundu pateikė pažymą (b.l. 114).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie 2010 05 18 vykusį teismo posėdį, kuriame buvo iš esmės išnagrinėta byla, todėl nėra pagrindo teismo byloje priimtą sprendimą naikinti CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytu pagrindu ( jei teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką). Kad atsakovui pranešta apie paminėtą posėdį, matyti iš teismo pranešimo (b.l. 93). Teismas pranešimu turėjo teisę informuoti atsakovą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kadangi atsakovas žinojo apie bylą, dalyvavo 2009 12 09 ir 2010 02 18 vykusiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, jam jau anksčiau buvo įteiktas (b.l. 59) teismo šaukimas (CPK 133 str. 1 d.). Apie išvykimą į komandiruotę ir negalėjimą dėl to dalyvauti teismo posėdžiuose, atsakovas teismo neinformavo, bylos nagrinėjimo neprašė atidėti, todėl, pranešęs apie posėdį, teismas bylą, net ir neatvykus atsakovui, šiam neprašius bylos nagrinėjimą atidėti, išnagrinėjo nepažeisdamas procesinių teisės normų.
Papildomame apeliaciniame skunde atsakovas nurodė argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsprendė klausimo dėl jo (atsakovo) 2010 02 18 teikto priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo sūnui Ž. L., dėl to nepasisakė teismo sprendime, o jo priešieškinis priimtinas ir nagrinėtinas, o byloje priimtas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apelianto argumentais, nes, kaip matyti iš 2010 02 18 vykusio teismo posėdžio protokolo (b.l.86-87), atsakovas teikė teismui priešieškinį, tačiau teismas atsisakė jį priimti. Civilinio proceso kodekso 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, atskiruoju skundu neskundžiama. Todėl pripažintina, kad atsakovas, teismui nepriėmus priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, galėjo dėl tėvystės nuginčijimo pateikti teismui savarankišką ieškinį. Įrodymų, kad kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas nepateikė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl atsisakymo priimti priešieškinį pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas, dėl ko jis turėtų būti panaikintas.
Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad atsakovas privalo teikti abiem nepilnamečiams savo vaikams išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokia suma, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neprotingai didelė, iš esmės atitinka vaikų poreikius, ją atsakovas, pagal pateiktus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu įrodymus, pajėgus teikti. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo, nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija pagrindo neturi.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Kauno miesto apylinkės teismo 2010 06 02 sprendimas apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu nenaikintinas ir ne keistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt, sumokėtų už advokatės teisines paslaugas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK 93 str.).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kad jis jau negauna tiek pajamų, kad galėtų teikti vienam iš vaikų – sūnui Viliui – teismo priteisto dydžio išlaikymą po 300 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 06 02 sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neturi pagrindo iš naujo išspręsti išlaikymo dydžio nustatymo klausimą pagal pasikeitusią atsakovo padėtį, be to neturi pagrindo, iki nenuginčyta atsakovo tėvystė, t.y. nenustatyta, jog atsakovas nėra Ž. L. tėvas, nuspręsti, kad išlaikymas pastarajam vaikui priteistas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.