Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-08-12 · Byla Nr. A2.6.-11257-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-12
Bylos Nr.
A2.6.-11257-988/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10612-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11257-988/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10612-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B. (teisės išaiškintos, prašymų ir nušalinimų neturėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2015-07-18, apie 18.15 val., Geležinio vilko g. ties Baltupio g. sankryža, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 6, 127, 128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).

Apklaustas teisme J. B. paaiškino, kad su pažeidimais sutinka, paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko gatve, norėjo sukti į dešinę, tuo metu sutraukė koją, todėl užvažiavo ant bordiūro, žalios zonos. Kadangi skaudėjo koją, nuėjo namo išgerti vaistų. Grįžo atgal po poros valandų, tačiau automobilio nerado. Apie įvykį nepranešė policijai nei iš pradžių, nei vėliau grįžęs. Pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Paskirtą baudą prašo išdėstyti dalimis per 1 metus.

J. B. kaltė, pažeidus KET 6, 127, 128, 222 punktų reikalavimus be paties pažeidėjo prisipažinimo įrodyta rašytine bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie įvykį, iš kurių matyti, kad automobilis VW Golf 2015-07-18 stovėjo Geležinio vilko g. ties Baltupio g. sankryža, Vilniuje, ant salelės, automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, iš fotonuotraukų matyti automobilio stabdymo kelias, nuverstas kelio ženklas Nr. 409 „Apvažiuoti iš dešinės arba kairės“, minėto kelio ženklo sugadinimai (b. l. 8-11); transporto priemonės 2015-07-18 priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 12); vyr. patrulės O. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-07-18, apie 18.30 val., važiuojant baltupio gatve į pareigūnus kreipėsi vyriškis, kuris atsisakė prisistatyti ir paaiškino, kad važiuodamas Geležinio vilko gatve šalia nuvažiavimo į Ateities gatvę pastebėjo automobilį VW Golf, kuris nuvažiavo nuo kelio, šalia žmonių nebuvo. Atvykus minėtu adresu prie Geležinio vilko g. 14 buvo rastas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio ženklą, įvykio vietoje vairuotojo nebuvo, pašalinių liudininkų nėra, automobilis apgadintas (b. l. 6); kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad J. B. savo veiksmais, kuomet vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, pažeidė KET 6, 127, 128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo jis pripažino, nurodė, kad išėjo iš įvykio vietos dėl kojos skausmo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs teisės pažeidimus ir gailisi dėl jų padarymo, taip pat, kad tesės pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 m.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl J. B. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį skirtina nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30(1) straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali nuobauda.

Teismas įvertinęs paskirtos baudos dydį, atsižvelgęs į J. B. prašymą ir jo nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog jo turtinė padėtis yra sunki, todėl paskirtos baudos mokėjimą išdėsto dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,-

nutarė:

J. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

J. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Subendrinus nuobaudas pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas, J. B. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje paskirti galutinę nuobaudą - 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki mėnesio 15 dienos mokant po 50 eurų, paskutinį mėnesį sumokant 29 eurus, iki visiško baudos sumokėjimo.

Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka