Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, paskutinis teistumas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, paskirta 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 21 val., būdamas prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajai O. T. į galvos kairės pusės sritį, po ko prispaudęs ją prie pastato lauko durų su dešine ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai O. T. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. T. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 19.30 val., nusprendė nuvažiuoti pas buvusią žmoną O. T., adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jam pasidarė liūdna, jos pasiilgo. Prieš tai buvo namuose ir apie tris dienas vartojo alkoholį. 2024 m. rugpjūčio 19 d. išgėrė apie 3 litrus alaus, po ko jam pasidarė bloga, jis vėmė, tada jam paskambino draugas, kuris jam pasiūlė nusipirkti degtinės. Jis taip ir padarė, o grįžęs namo, po truputį, vienas išgėrė nupirktą butelį degtinės, po ko nuėjo miegoti. Kai pabudo, nuvažiavo į stotį, kur bare išgėrė dar porą bokalų alaus. Ir iš ten autobusu nuvyko pas buvusią žmoną O.. Prieš tai dar dvi dienas gėrė alų. Kai atvyko O. namuose nebuvo, jis paėmė iš sandėliuko gultą ir norėjo, kai grįš O., paprašyti apsikloti bei pamiegoti lauke iki ryto, žinojo, kad O. į namus jo tikrai neįleis. Kol laukė O. gėrė su savimi turėtą alų. Apie 21 val. grįžo namo O., kuri pamačiusi jį iš karto užėjo į namus. Jis paprašė apsikloti, kad pamiegotų lauke. O. pradėjo šaukti ir išvarinėti jį. Tarp jų įvykus žodiniam konfliktui, jis vieną kartą iš dešinės rankos kumščio trenkė O. į galvos kairės pusės sritį. Ar buvo prispaudęs O. prie lauko durų su savo ranka ir sugriebęs už kaklo nurodyti negali, kadangi buvo stipriai neblaivus. Atsimena tik, kad O. įbėgo namo ir pradėjo skambinti, jis suprato, kad kviečia policiją. Jis suprato, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai ir liko jų laukti. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Policininkai patikrino jo blaivumą ir įteikė jam šaukimą atvykti į policijos įstaigą, kiek atsimena, jam buvo nustatytas 2,9 prom. neblaivumas. Šiuo metu niekur nedirba, kadangi išėjo iš darbo maždaug prieš savaitę savo noru, lanko viešojo transporto kursus, kadangi yra pasirašęs sutartį dėl darbo, kai išlaikys egzaminus turės pusę metų atidirbti. Namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso O.. Dėl to kas įvyko, jis labai gailisi. Su O. negyvena ir yra oficialiai išsiskyrę nuo (duomenys neskelbtini). Jų konflikto niekas nematė, O. name gyvena viena, kadangi jų bendras sūnus M. T. yra suaugęs ir gyvena atskirai. Po konflikto su O. nebendravo, bendravo tik jo mama G. 2024 m. rugpjūčio 21 d. skambino O. paklausti, kas įvyko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. T. nurodė, kad kartu su savo buvusiu vyru R. T. yra išsiskyrę jau (duomenys neskelbtini) metus, bendro ūkio neveda, kartu negyvena. Su buvusiu vyru stengiasi nebendrauti ir nepalaikyti jokio ryšio, per visas internetines programėles yra jį užblokavusi, raktų nuo jos namų jis neturi. 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 21 val., grįžusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad prie jos namo įėjimo durų stovi jos buvęs vyras R.. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, rankose jis laikė butelį alaus. Pamačiusi buvusį vyrą, ji jam iškart pasakė, kad susirinktų savo daiktus ir važiuotų pas save į namus (kiek atsimena jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone). R. teigė, kad jis šiąnakt nakvos lauke prie jos namų bei prašė jos pagalbos „užsikoduoti“, kadangi jis negali atsispirti alkoholiui. Į tokius R. žodžius stengėsi jautriai nereaguoti, kadangi kol buvo santuokoje daugybę kartų bandė jam padėti išsigydyti nuo alkoholizmo, tačiau jos bandymai buvo nesėkmingi, nes R. ir toliau vartodavo alkoholį. Tuo metu R. pasakė, kad jam padėti negali ir dar kartą pareikalavo palikti jos namus. Jų pokalbis pradėjo vystytis į žodinį konfliktą. Žodinio konflikto metu buvęs vyras pradėjo šaukti, rėkti, teigė, kad šiuos namus pastatė jis ir viskas kas šiuose namuose priklauso jam. R. į jo žodžius atsakė, kad paliktų ją ramybėje ir čia nevaikščiotų, nes į namus ji jo neįleis. Taip pat aiškino, kad skyrybų metų turtas buvo padalintas po lygiai ir minėtas namas atiteko jai. Pradėjo rakinti namo duris, kai staiga jos buvęs vyras įsiuto, nieko nepasakęs vieną kartą iš savo dešinės rankos trenkė jai į galvą, o būtent į kairįjį galvos šoną. Po smūgio ji pajuto labai stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 9 iš 10, iškart pradėjo verkti. Tuo metu R. T. dar labiau supyko ir pastūmęs ją prie lauko durų su savo dešine ranka sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo metu ji jautė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10, jai buvo sunku kvėpuoti, rankomis bandė atstumti R.. Po ilgų mėginimų, ji atstūmė R. nuo savęs ir greitai atsirakinusi namo duris įėjo į vidų. Užsirakino namuose iš vidaus, kai tuo metu R. pasiliko lauke prie durų. R. į duris nebeldė, neskambino, nemėgino su ja kontaktuoti. Tuo metu, ji paskambino savo sesei K. V. ir paprašė iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Kol laukė atvykstančių tarnybų, R. visą laiką buvo lauko teritorijoje, nebandė šalintis.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji O. T. nurodė, kad dėl 2024 m. rugpjūčio 19 d. incidento su buvusiu vyru R. T. jokių rimtų sužalojimų nepatyrė. Iškvietė greitąją pagalbą dėl viso pikto, kadangi buvo labai susijaudinusi, ją apžiūrėję greitosios pagalbos medikai konstatavo, kad ant jos kaklo yra paraudimas, apžiūrėjo jos galvą, kad matomų sužalojimų nėra, bet kadangi tai susiję su galvos sritimi, pasiūlė nuvykti išsitirti į ligoninę. Į ligoninę važiuoti atsisakė ir po minėto įvykio daugiau į jokius medikus nesikreipė, nesigydė gydimo įstaigose, nedarbingume nebuvo. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nustatyti sužalojimo masto irgi nesikreipė ir nesikreips, kadangi žymių bei matomų sužalojimų pėdsakų neliko. Dėl R. T. smūgio iš dešinės rankos kumščio, kai kliudė jai galvos srities kairiąją pusę, pajuto stiprų momentinį skausmą, kuri vertina 10 balų skalėje 7, dėl R. T. suėmimo ranka jai už kaklo srities juto vidutinio stiprumo momentinį skausmą, kuri vertina 10 balų skalėje 4. R. T. jos dėl įvykio atsiprašė per savo mamą G., kuri jai paskambino, kadangi jį visur yra užblokavusi, pažadėjo, kad tokių incidentų daugiau nebus. Ji R. atleido, kadangi šis yra neblogas žmogus ir visos jo problemos dėl priklausomybės nuo alkoholio, dėl ko su jo ir išsiskyrė. Taip pat R. mama G. pranešė, kad R. eis „koduotis“, kadangi šio metu planuoja dirbti vairuotoju, šiuo metu dalyvauja viešojo transporto kursuose. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų R. T. dėl įvykio neturi.

2024 m. rugpjūčio 19 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namuose, buvo apžiūrėtas asmuo O. T., siekiant užfiksuoti 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 21 val., padarytus sužalojimus. Apžiūrint asmenį, ant kaklo kairėje ir dešinėje pusėje matomas paraudimas. Vizualiai daugiau smurtinių žymių ant apžiūrimo asmens kūno nesimato.

2024 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu yra tamsus paros metas, naudotas dirbtinis apšvietimas. Patekimas prie namo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kairėje pusėje matome žalios spalvos metalinius vartus, kurie apžiūros metu yra uždaryti. Už vartų matome dviejų aukštų šviesios spalvos namą su pastogę, kuris pažymėtas skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus pro atrakintus namo vartelius patenkame į namo kiemą. Kieme po pastoge matome stovintį šviesios spalvos automobilį. Priešais save matome grįstą pilkos spalvos trinkelėmis takelį, kuri veda link įėjimo į namą, kurio pirmame aukšte matosi deganti šviesa. Paėjus takeliu kairėje pusėje matome pilkos spalvos išklotą cementinėmis plytelėmis aikštelę, kurioje pastatyti lauko baldai – tai yra dvi pintos kėdės, mėlynos spalvos gultas, supamasis krėslas su margos spalvos paminkštinimu, aikštelės viduryje pastatytas pilkos spalvos stalas su juodos spalvos stalviršiu. Už lauko baldų kairėje pusėje matome pievą, kurioje auga medis, pasodintą gėlyną. Pievoje pastatyta šviesios spalvos šuns būda. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Grumtynių pėdsakų nėra, aplinka tvarkinga. Objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta.

2024 m. rugpjūčio 19 d. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB0201 (patikros sertifikato Nr. 2069840) rodmenyse nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d., 21.38:23 val., R. T. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. T. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. T. 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 21 val., būdamas prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajai O. T. į galvos kairės pusės sritį, po ko prispaudęs ją prie pastato lauko durų su dešine ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai O. T. fizinį skausmą. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiosios O. T. paaiškinimai, asmens apžiūros protokolo su pridėtomis nuotraukomis duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Čia pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją ir prašė patvirtinti 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl šios veikos mažareikšmiškumo, tačiau toks prokuroro prašymas nebuvo patvirtintas, nes kaltinamojo veiksmai buvo pripažinti pakankamai pavojingi, todėl kaltinamajam nebuvo taikytini BK 37 straipsnyje nurodyti pagrindai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į kaltinamojo R. T. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamasis, vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią vietą (t. y. galvos sritį) bei su dešine ranka sugriebdamas už kaklo ir smaugdamas, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, bei kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajai ir jos sveikatai, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis R. T. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta prieš nukentėjusiąją – jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamasis nagrinėjamo konflikto metu buvo neblaivus. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Teismo vertinimu, kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. T. yra darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, tačiau iš kaltinamojo žodžiu, lankantis viešojo transporto kursus, kadangi yra sudaręs sutartį dėl darbo. Teistas – ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (paskirtas baudas atlyginęs); duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. T. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų R. T. elgesį bei gyvenimo būdą ir pažiūras. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis R. T. laikinai sulaikytas nebuvo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu R. T. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti R. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, R. T. turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.