Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-821-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
2S-821-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16314-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
S. D.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-821-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16314-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo V. D. santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų A. D. ir S. D. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, bei padalinti santuokoje įgytą turtą.

Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, uždrausti atsakovui naudotis butu, kuriame gyvena šeima, esančiu Taikos g. 93-43, Vilniuje, bei uždrausti atsakovui vienam matytis su vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio15 d. nutartimi ieškovės S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino.

Teismas iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), uždraudė atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei uždraudė atsakovui vienam matytis su nepilnamečiais vaikais A. D. ir S. D..

Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, prie bylos pridėtus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad, nors įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium sukelia jam laikinus nepatogumus, tačiau labiausiai apsaugo sutuoktinės ir vaikų interesus. Dėl nurodytų motyvų, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium, uždraudimo atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), uždraudimo atsakovui vienam matytis su vaikais, patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. D. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį panaikinti arba suteikti teisė atsakovui, kai ieškovės nebūna namuose apsilankyti bute ir įpareigoti ieškovę leisti atsakovui pasiimti jam nuosavybės teise priklausančius būtinus daiktus ir matytis atsakovui ir jo motinai (vaikų senelei) su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra vienintelis atsakovo gyvenamasis būstas. Draudimas atsakovui naudotis savo butu kelia jam didelių nepatogumų. Be to, ieškovė draudžia atsakovui iš buto pasiimti būtiniausius daiktus, bei nesuteikia galimybės iš anksto suderintu laiku pasimatyti su vaikais;apeliantas niekada nevartojo prieš savo vaikus ir sutuoktinę fizinio ar kitokio smurto. Atsakovas nebuvo įrašytas nei į policijos, nei į teistųjų asmenų įskaitas. Teigia, kad ieškovė be jokio teisėto pagrindo pradėjo periodiškai, piktnaudžiaujant bei šmeižiant atsakovą kviesti policijos pareigūnus. Apeliantas nesutinka, kad vien ieškovės parodymų pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą galima būtų riboti jo teisę gyventi nuosavame bute.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.]

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CK 3.65 ir CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

CK 3.65 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams.

CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y., kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių viena yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.), nes nuolatinės konfliktinės situacijos kelia grėsmę vaikų psichologinei bei emocinei būsenai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės (b.l. 1-7). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuokos išrimo pagrindinė priežastis yra atsakovo psichologinio smurto naudojimas nepilnamečių vaikų ir ieškovės atžvilgiu, sutuoktinio ir tėvo pareigų ir teisių naudojimas prieš vaikų ir ieškovės interesus. Kartu su prašymu ieškovė pateikė teismui Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011-11-14 pažymą, patvirtinančią, jog pagal 2011-11-13 pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei 2011-11-14 užduotį atlikti objektų turimą, kurioje nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2011-11-13 apie 10 val. bute, (duomenys neskelbtini) vyras V. D. rankomis smaugė S. D. už kaklo. Ieškovė taip pat pateikė teismui jos 2011-11-14 pareiškimo policijai nuorašą, kurioje nurodyta, kad atsakovas 2011-11-13 smaugė ieškovę iki sąmonės netekimo. Viskas vyko vaikų akivaizdoje. Atsakovas buvo agresyvus prieš vaikus ir sutuoktinę be jokios priežasties. Ieškovės kaimynai iškvietė policijos pareigūnus, išgirdę ieškovės pagalbos šauksmus ir triukšmus (b.l. 29-35).

Taigi tokioje situacijoje, kai yra duomenų apie galimai vartotą smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybė vaikų teisių bei interesų pažeidimui būtų eliminuota.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog jis niekada nenaudojo smurto nei prieš ieškovę, nei prieš nepilnamečius vaikus. Tačiau apeliantas jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, t.y. nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, uždraudė lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog jie patvirtina, kad nesiėmus prevencinės priemonės, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, nes įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šalys akivaizdžiai konfliktuoja, kad atsakovo veiksmai nesuderinami su atsakingo sutuoktinio veiksmais, grėsmingi ieškovei ir kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams.

Apeliacinės instancijos teismo teigimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovo tolesnis gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietoje su ieškove ir vaikais kelia pagrįstą grėsmę jų gerovei, saugumui ir interesams. Teismas, atsižvelgdama į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, konstatuoja, jog minėtos laikinosios apsaugos priemonės geriausiai garantuoja vaikų gerovės ir tinkamo vystimosi apsaugą iki bus išspręstas ginčas tarp šalių. Tik atsakovui gyvenant atskirai, ieškovė galės užtikrinti savo vaikų saugumą ir gerovę.

Apelianto argumentas, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra vienintelis jo gyvenamasis būstas nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip minėta aukščiau, akivaizdu, kad namuose kyla konfliktinės situacijos, į kurias tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiami ir vaikai, o tokia susiklosčiusi situacija daro vaikų emocinei ir psichologinei būklei žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis), kuriuo ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, todėl esant byloje nurodytoms aplinkybėms apie atsakovo elgesį, konfliktinę situaciją namuose, keliamą grėsmę nepilnamečių vaikų psichinei sveikatai, atsakovo teisėms bei teisėtiems interesams negali būti teikiamas didesnis dėmesys nei nepilnamečių vaikų. Be to, galiojantis CK 3.65 str. 2 d. 1 p. nenumato, jog įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium gali būti taikomas tik esant galimybei, t. y. sutuoktiniui turint kitą gyvenamąją vietą.

Taigi šalių interesų pusiausvyros pažeidimas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant proporcingumo bei teisingumo principus.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo įpareigoti ieškovę leisti pasiimti jam nuosavybės teise priklausančius būtinus daiktus ir matytis atsakovui ir jo motinai (vaikų senelei) su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog atsakovui skundžiama nutartimi nėra uždrausta iš buto pasiimti savo turtą, asmeninius daiktus, bei jis nėra iškeldintas iš buto, o tik įpareigotas iki teismo sprendimo priėmimo gyventi skyrium. Be to, skundžiama nutartimi apeliantui nėra uždrausta matytis ir bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovui yra uždrausta tik vienam matytis su savo vaikais.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovės prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė