Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo vyriausiajai specialistei M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. . (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. . (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta Vilniaus m. sav., Lietuva, G. V. g., progimnazijos 8 klasės moksleivė, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M., veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojo fizinį smurtą ir taip siekė pagrobti svetimą turtą, o būtent:

2016-05-08 apie 00.15 val. Vilniuje, Savanorių pr. 21, veikdama kartu su nenustatytu asmeniu užpuolė J. B., trenkė jai ne mažiau kaip 10 kartų į galvos ir veido sritį, koja spyrė į kairįjį šoną, nenustatytas asmuo tuo pat metu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą, taip sukeliant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje, dešinio smilkinio srityje, paviršine muštine žaizda su nubrozdinimu bei plačia difuzine kraujosruva viršutinėje lūpoje, kairio žando sumušimu, pasireiškiantį minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruva žando gleivinėje, poodine kraujosruva dešiniame žaste, poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje, poodine kraujosruva kairiame dilbyje, poodine kraujosruva pilvo sienos dešinėje pusėje, poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, ištraukė iš J. B. rankų kuprinę, 10 Eur vertės, kurioje buvo kosmetinė 5 Eur vertės, kosmetika 5 Eur vertės, kvepalai 60 Eur vertės, 10 Eur grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefonas S. G. S5, 500 Eur vertės, akiniai dėkle 150 Eur vertės, butelis vandens, 0,5 Eur vertės, ir bandė nuo nukentėjusiosios akių nuplėšti akinius „Burberry“, 600 Eur vertės, iš viso siekta pagrobti turto už 1340,5 Eur, pavykus pagrobti tik rankinę puolė bėgti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyta praeivio.

Tokiais veiksmais I. M. padarė BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

riksmus. Jo langas buvo praviras. Atsistojo, pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip dvi jaunos

panelės, apie 14 metų amžiaus tampo vyresnę merginą už drabužių. Iš pradžių pamanė, kad

merginos yra pažįstamos ir aiškinasi santykius, tačiau netrukus vyresnė mergina pradėjo šauktis

pagalbos. Tuomet suprato, kad greičiausiai yra vykdomas nusikaltimas. Jis išbėgo staigiai į lauką

ir pamatė, kaip tos pačios dvi jaunos merginos bėga į jo pusę nuo vyresnės merginos. Viena iš jų

metu kita mergaitė pabėgo ir jos veido bruožų neįsidėmėjo. Netrukus jis su pagauta mergina

užsirašė jo duomenis, atvyko kitas ekipažas, taip pat ir greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai

2016-05-08 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti nukentėjusiosios J. B. pateikti daiktai: kuprinė su joje buvusiais daiktais, akiniais, kurių rėmelio auselė yra sulaužyta. Daiktai grąžinti nukentėjusiajai (b. l. 14–15).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 180 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios I. M. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

BK 180 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2016-05-08 apie 00.15 valandą, jai einant namo, ties Savanorių pr. 21 namu buvo užpulta dviejų merginų, tarp kurių buvo ir kaltinamoji I. M., panaudojo fizinį smurtą, sumušė ją, suduodamos ne mažiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas, išplėšė kuprinę. Pažymėjo, kad būtent kaltinamoji trenkė per akinius. Nuo smūgio iš pradžių akinių kojelė sulinko, o paskui iš vis nulūžo. Iš esmės analogiškus parodymus J. B. nurodė ir policijos pareigūnams 2016-05-08 teiktame protokole- pareiškime (b. l. 1), 2016-05-08 ir 2016-06-13 apklausų metu. (b. l. 10, 22)

Be to, tokias įvykio aplinkybes bei smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją faktą iš esmės patvirtina ir ikiteisminio tyrimo apklausto liudytojo A. S. parodymai.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios J. B. teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad I. M. veikdama su tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2016-05-08, apie 00.15 val., ties Savanorių pr. 21 namu Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. B., I. M. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajai, kitas nenustatytas asmuo tuo pat metu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kai 3 kartus, bandė nuplėšti nuo nukentėjusiosios akinius, kuriuos sulaužė, po to išplėšė kuprinę su joje esančiais daiktais ir siekė pasišalinti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikyta A. S..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, I. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai I. M. vadovaujasi BK 54 str. 1 ir 2 d., 58 str. nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys, t. y. areštas arba laisvės atėmimas. Teismas parinkdamas kaltinamajai I. M. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamoji tiesiogine tyčia padarė vieną nebaigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą. Nukentėjusiajai pagrobtas turtas grąžintas, padaryta žala neatlyginta.

I. M. aptartą nusikalstamą veiką įvykdė kartu su nenustatytu asmeniu, t. y. veikdama su tuo asmeniu bendrai, ir ši aplinkybė sunkina jos atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – neteista (b. l. 56), nebausta administracine tvarka (b. l. 55), mokosi, charakterizuojama patenkinamai (b. l. 59), VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 62, 63), taip pat neįrašyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą. (b. l. 61)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Vadovaujantis BK 80 str., nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų asmens amžių bei socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Lyginant bendrąsias bausmių skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias nuostatas, matyti, kad nepilnamečiams asmenims yra trumpesnis taikomų nepilnamečiams bausmių rūšių sąrašas, šių bausmių skyrimo specifika, galimybė taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones, švelnesnės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygos, teistumo terminų sutrumpinimas ir kita. Taigi nepilnamečiams, kaip ypatumų turintiems nusikalstamos veikos subjektams, yra taikomos specialios teisės normos, kurios esmingai švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su bendrosiomis bausmių skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normomis.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 80 str., 61 str. 1, 2 d. nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai I. M. griežčiausią BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo manymu, būtent tokia bausmės rūšis ir tokios trukmės padės užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra tyčinis. Vis dėlto teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamoji nepilnametė, jos amžių, tai, jog anksčiau teista nebuvo, daro išvadą, kad būtina suteikti I. M. galimybę pasitaisyti, pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą ir, vadovaudamasis BK 92 str. nuostatomis, sprendžia, kad paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant vienerius metus: 1) tęsti mokslą; 2) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; 3) dalyvauti socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse.

Kaltinamajai I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40–41) – paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. B. 2016-05-08 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai iš kaltinamosios I. M. priteisti 600 Eur turtinės žalos atlyginimo. (b. l. 16). 2016-12-08 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamosios I. M. prašo priteisti 4 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji J. B. prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią ji įvertina 4 000 Eur suma. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, dėl to mažintina. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos A. T. praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog dėl nusikalstamų I. M. veiksmų nukentėjusioji J. B. patyrė neigiamų emocijų bei išgyvenimų, jai sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji patyrė psichologinę traumą, nuo įvykio sutriko jos miegas, sutriko iki tol nusistovėjęs gyvenimo ritmas. Dėl įvykio atsirado tamsaus paros laiko baimė. Teismo posėdžio metu J. B. pabrėžė, kad dėl savo regos turi neįgalumą, yra nedarbinga, darbingumo lygis sudaro tik 20 %, todėl akinių netekimas sutrikdė visą socialinį gyvenimą.

Kita vertus, teismas, atsižvelgęs į I. M. turtinę padėtį, tai, kad yra nepilnametė, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ir padengta reali nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dalis, neturi, sprendžia, kad J. B. prašoma kompensacija neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 1 250 Eur, kurie priteistini iš nusikaltimą padariusios I. M., o jai neturint lėšų – subsidiariai iš jos motinos, įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. P.. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Nukentėjusioji J. B. pareiškė 600 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog įvykio metu buvo nepataisomai sulaužyti vardiniai akiniai “Burberry”. Pažymi, kad akiniai kainavo 600 Eur, didžiąją akinių kainos dalį sudaro patys rėmeliai, pačių akinių dioptrijos yra 6,5 stiprumo.

Nors nukentėjusioji ir nepateikė akinių įsigijimo dokumentų, teismas neturi pagrindo netikėti akinių verte. Žala padaryta I. M. nusikalstama veika, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir J. B. naudai iš kaltinamosios, jai neturint lėšų – subsidiariai iš jos motinos, įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. P., priteistini 600 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendė:

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir skirti jai už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. kodekso 92 str. nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

V. B. kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p, paskirti I. M. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant 1 (vienerius) metus:

1) tęsti mokslą;

2) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose;

3) dalyvauti socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse.

I. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš I. M., o jai neturint lėšų – subsidiariai iš jos motinos, įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 (šešis šimtus) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 250 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.