Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2017 m. vasario 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas subendrinta 1000 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. apie 18.30 val., vairuodamas motociklą „Suzuki 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėmis, persekiojamas policijos pareigūnų, važiuojančių tarnybiniu automobiliu su įjungtais šviesos ir garso signalais bei per garsiakalbį nurodančių jam sustoti, jų teisėtiems reikalavimams nepakluso. Iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir aplinkiniams, vairuojamu motociklu, viršydamas leistiną greitį, lenkė kitas transporto priemones, keldamas avarines situacijas; grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo per gatvių sankryžas ir eilę kartų kirto ištisines kelio ženklinimo linijas, skiriančias priešingus eismo srautus; bėgdamas nuo persekiojančių policijos pareigūnų, išvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini) ir važiavo viršydamas leistiną greitį, esant nustatytam 70 km/h greičiui. Tuo būdu V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 12, 16, 101, 127 punktų reikalavimus. Minėtu nutarimu byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nutraukta. Nesutikdamas su šiuo apylinkės teismo nutarimu, apeliaciniu skundu V. M. prašo: iš Alytaus rajono apylinkės teismo išreikalauti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-36-297/2017; sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje; nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio proceso tvarka; išreikalauti ir prijungti 2017 m. sausio 24 d. nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje; išreikalauti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reikšmingus įrodymus – policijos patrulių (R. Č., R. S., K. K., V. J.) veiklos instrukcijos priedo 1 – 2015 m. gegužės 29 d. pajėgų išdėstymo planą, priedo 3 – 2015 m. gegužės 29 d. patrulio tarnybos užduotį, priedo 4 –policijos patrulio tarnybines knygeles, priedo 5 – 2015 m. gegužės 29 d. informacijos pateikimo formas, priedo 10 – 2015 m. gegužės 29 d. policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitas; išreikalauti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento reikšmingus įrodymus – saugomus garso įrašus (2015 m. gegužės 29 d. pareigūnų pokalbiai ryšio priemonėmis su budėtoju, 2015 m. gegužės 29 d. patrulių nuolatinį informavimą budėtojui apie judėjimo kryptį, pranešimai apie 2015 m. gegužės 29 d. eismo įvykį, pareigūnų tarpusavio pokalbiai, vadovų duoti nurodymai sudaryti kelyje sustabdymo kliūtį ir kiti pokalbiai, susiję su 2015 m. gegužės 29 d. įvykiu); iškviesti į teismo posėdį ekspertą dr. V. M., iškviesti liudytoją R. M.; paskirti eksperimentą tikslu nustatyti, ar V. M., vairuodamas motociklą, dėl motociklo garsaus ūžesio ir esančio sandaraus šalmo ant galvos, turėjo galimybę girdėti policijos pareigūnų skleidžiamus garsinius ženklus, jų reikalavimus sustoti; stabdyti skundžiamo nutarimo vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pripažinti 2016 m. kovo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą neteisėtu, neatitinkančiu įstatymo reikalavimų; panaikinti 2017 m. vasario 22 d. priimtą Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą, skundą tenkinti, administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Skunde nurodo, kad su jam paskirta administracine nuobauda nesutinka, kadangi KET reikalavimų nepažeidė ir administracinių teisės pažeidimų nepadarė, o dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas „Ford Transit“ vairuotojas. Pažymėjo, kad dėl eismo įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas savo skunde dėsto aplinkybes apie ikiteisminio tyrimo metu atliktas ekspertizes ir pateiktas specialistų išvadas dėl jo vairuojamo motociklo bei policijos pareigūno vairuojamo automobilio susidūrimo, apie patirtą traumą. Nurodo, kad esant prieštaringiems įrodymams, akivaizdu, jog įvykio aplinkybės nėra ištirtos, todėl yra paskirta kompleksinė eismo įvykio trasologinė-medicininė ekspertizė, kuri, V. M. manymu, yra būtina nagrinėjant ir šią bylą. Siekiant įrodyti, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, yra būtinybė stabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.Skunde taip pat akcentuoja policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, dėl jų kilusias pasekmes, tvirtina, kad jie nesilaikė policijos veiklos principų bei jiems keliamų reikalavimų. Tvirtina, kad teismas nevertino aplinkybių, kad pareigūnai siekia išvengti atsakomybės ir davė melagingus parodymus. Be to, nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo, nebuvo pateikti pareigūnų pokalbiai apie įvykį, nebuvo tirta, ar buvo būtina sudaryti tokią pavojingą kliūtį kelyje. V. M. savo skunde nurodo, jog policijos pareigūnai persekiojo ne jį, o jam iš paskos važiuojantį motociklo vairuotoją. Aplinkybės, jog konkrečiai jis buvo stabdomas ir nepakluso policijos pareigūnų nurodymams sustoti – neįrodytos. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl ekspertizės ar eksperimento skyrimo tam, kad būtų išsiaiškinta ir įvertinta aplinkybė, jog vairuojant motociklą, dėl jo ūžesio ir esančio sandaraus šalmo ant galvos, nebuvo galimybės girdėti policijos skleidžiamų garsinių signalų ir reikalavimų sustoti.Skundo autoriaus teigimu, policijos pareigūnai nepagrįstai jo vairavimą nurodė kaip pavojingą ir chuliganišką, nes šios aplinkybės neįrodytos. Tvirtina, kad vaizdo įrašas yra neaiškus, iš kurio negalima nustatyti motociklus vairavusių asmenų tapatybių, be to, tai nėra tinkamas įrodymas, kadangi įrašas yra ne eismo įvykio dienos, kadangi nei data, nei valanda neatitinka tikrojo eismo įvykio momento (datos ir laiko). Nurodo, kad iš eismo įvykio fotonuotraukų akivaizdu, kad jei būtų bėgęs – galėjo pasukti keliu į dešinę ir pabėgti į gyvenvietę, tačiau jis pristabdė pamatęs skersai stovintį policijos pareigūnų automobilį, manydamas, kad gal kažkas atsitiko ir nesitikėjo, kad pastarasis į jį trenksis. Nurodo, kad ir liudytojo V. J. parodymai apie tai, kad motociklistai pasuko į prekybos centro aikštelę, parodo, kad jie nebėgo.Pažeidėjas taip pat tvirtina, kad pareigūnai nesiaiškino ir po įvykio neieškojo kito motociklo vairuotojo, kurį ir vijosi, nesurašė tarnybinių pranešimų dėl nesustabdyto vairuotojo, kur turėjo paaiškinti visas aplinkybes. Liudytojų parodymai neatitinka tikrovės, nurodant persekiojimo ir priverstinio stabdymo priemonių panaudojimo išgalvotą tikslą.Skunde pažymi, kad liudytojui R. M., kuris melavo, jog įvykio dieną nevairavo motociklo ir eismo įvykyje nedalyvavo, teismas sankcijų netaikė. Nurodo, kad šiam liudytojui yra žinomos visos įvykio aplinkybės, todėl yra būtinybė iškviesti minėtą liudytoją, kuris nebuvo apklaustas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.Ginčydamas priimtus sprendimus, V. M. nurodo, jog jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareikšto įtarimo esmė neatitinka faktinių aplinkybių, ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijos. Protokole ranka padaryti neaiškūs, neteisingi prierašai, dėl ko buvo grubiai pažeisti protokolo surašymo reikalavimai, pažeidžiant jo teisę į gynybą. Taip pat nurodo, kad nebuvo nurodyta tiksli pažeidimų kvalifikacija, nenurodyti pažeisti teisės aktai, taip pat nenurodyta kokio dydžio baudą yra siūloma sumokėti, todėl pažeistos ir ATPK 260¹ straipsnio reikalavimai.Be visa to, apeliantas nurodo, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes KET reikalavimų jis nepažeidė, todėl administracinė nuobauda jam apskrita nepagrįstai, ko pasekoje jo veiksmuose nebuvo ATPK normose nurodytų pažeidimų sudėties, dėl ko byla nutrauktina.Atsiliepimu į V. M. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju V. M. taikytinos ATPK nuostatos, kadangi už jo padarytus pažeidimus ATPK nuobaudos švelnesnės, nei numatytos ANK atitinkamų straipsnių sankcijose.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Dėl nenagrinėtinų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas kaip esminius skundo argumentus, dėl ko mano, jog bylą reikėtų stabdyti ar nutraukti, nurodė tai, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame paskirta ekspertizė, tvirtina, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas „Ford Transit“ vairuotojas, taip pat nurodo, kad liko netirti pareigūnų veiksmai, jų teisėtumas ir panašios aplinkybės, tuo pagrindu prašė išreikalauti įrodymus, susijusius su pareigūnų atliktais veiksmais, jų darbo pobūdžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas klausimas tik dėl priimto nutarimo ir skirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)). Šioje dalyje Alytaus AVPK (toliau – Institucija) teismo priimto nutarimo neskundė, todėl iš esmės ginčo dėl šio pažeidimo nebuvimo - nėra. Dėl to nutraukus bylą šioje dalyje, laikytini ir nepagrįsti bei nebeaktualūs V. M. argumentai ir skunde nurodomos aplinkybės apie susidūrimą su policijos tarnybiniu automobiliu, susidūrimo kaltininko nustatymo klausimas, pareigūnų veiksmų teisėtumas ir kiti panašūs su įvykusiu eismo įvykiu susiję argumentai, kurie yra ar buvo tirti baudžiamojoje byloje bei Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje, ir tai nėra šios bylos objektas. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar V. M. pagrįstai pripažintas kaltu pažeidęs ATPK 124² straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nesusiję su nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla skundo autoriaus prašymai dėl šios bylos sustabdymo iki procesinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje, nurodytų dokumentų išreikalavimo iš Alytaus AVPK (apie pareigūnų darbą), nutarties dėl ekspertizės paskyrimo išreikalavimo, eksperto apklausos. V. M. skunde taip pat pateikė prašymą dėl bylos išreikalavimo iš Alytaus rajono apylinkės teismo, tačiau pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas su visa bylos medžiaga visais atvejais yra perduodama nagrinėti aukštesnės instancijos teismui ir be atskiro pareikalavimo.Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo

Apeliaciniame skunde nurodomos ir aplinkybės, kad 2016 m. kovo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neteisėtas, kadangi buvo pažeistos administracinio teisės pažeidimo surašymą reglamentuojančios teisės normos. O būtent nurodo, jog padaryti neteisingi prierašai, nenurodytas vairavimo stažas, nedetalizuota ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padaryto pažeidimo sudėtis, nenurodyti konkretūs pažeidimai, nesuformuota teisinė kvalifikacija, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą, nenurodyta kokio dydžio baudą yra siūloma sumokėti.Pagal ATPK 260 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad visos minėtos normos yra išpildytos. Tai, kad ranka padarytas prierašas patikslinant pažeidėjo gyvenamąją vietą, kuri skyrėsi nuo V. M. deklaruotos gyvenamosios vietos, kuri buvo rodoma sistemoje, nelaikomas protokolo surašymo pažeidimu. Kaip matyti iš ATPK 260 straipsnio, vairavimo stažo neįrašymas taip pat nesudaro pagrindo laikyti protokolo neteisėtu. Kaip jau buvo minėta, nutraukus bylą dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo, neanalizuojamas ir šio pažeidimo dispozicijos surašymo protokole aplinkybės. Nors skunde nurodoma ir tai, jog protokole nėra nurodyti konkretūs pažeidimai, nėra aiškios veiksmų teisinės kvalifikacijos, kas pažeidė V. M. teisę į gynybą, vis tik pažymėtina, kad byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai nurodyta, kad V. M. pažeidė KET 8, 9, 12, 16, 101, 127, 128 punktus taip padarė pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje (t.1, b. l. 1-2), todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ATPK 260¹ straipsnyje yra reglamentuotas administracinio nurodymo surašymas, kuriame turi būti nurodomas siūlomas sumokėti baudos dydis. Nagrinėjamu atveju buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas be nurodymo, kadangi dėl padarytų pažeidimų pobūdžio ir pažeidimų sankcijose numatytų nuobaudų dydžio, administracinis nurodymas nėra rašomas, tad analizuojamame 2016 m. kovo 17 d. protokole pagrįstai nėra nurodyta siūloma sumokėti bauda, kadangi dėl tokio pobūdžio pažeidimų skirtinos nuobaudos klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į visa, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo kaip neatitinkančio įstatymo reikalavimų.

Dėl liudytojų iškvietimo ir duomenų išreikalavimo ir jų vertinimo

Kaip jau buvo minėta, klausimas dėl eksperto V. M. iškvietimo ir apklausos yra neanalizuojamas, kadangi šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl V. M. susidūrimo su policijos tarnybiniu automobiliu schemos ir aplinkybių. V. M. skunde nurodo, kad kito motociklo vairuotojas buvo R. M.. Būtent R. M. pradėjo vytis pareigūnai, su jo vairuojamu motociklu susidūrė pareigūnų vairuojamas automobilis prie prekybos centro aikštelės, ant jo vairuojamo motociklo buvo uždėti netinkami transporto priemonės registravimo numeriai, todėl R. M. galėtų nurodyti visas aplinkybes, o jo duoti parodymai dėl to, kad ne jis vairavo - melagingi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. M. buvo apklaustas (t. 2, b. l. 81-82). Šis liudytojas nurodė, kad įvykio dieną kartu su V. M. nevažinėjo ir nieko negali dėl įvykio pasakyti. Nors pažeidėjas ir nurodo, kad tokie liudytojo parodymai yra melagingi ir kad būtent jį pradėjo vytis policijos pareigūnai, tai nesudaro pagrindo dar kartą apklausti R. M. apeliacinės instancijos teisme, ypač pažymint, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas versti duoti parodymus prieš save.Skunde taip pat buvo pateiktas prašymas, kad būtų išreikalauti duomenys iš LR Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento. V. M. skunde nurodo, kad į bylą nėra pateikti garso įrašai apie tai, kad pareigūnai būtų pranešę, jog vejasi būtent juos, kad buvo susisiekta su budinčiu pareigūnu, taip pat ginčija ir vaizdo medžiagos teisingumą, kadangi joje fiksuotas laikas neatitinka įvykio laiko. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino teisingai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Apygardos teisme patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad prašomi garso įrašai, kuriuose atsispindi pareigūnų pokalbiai įvykio dieną, yra pridėti prie bylos medžiagos (t. 2, b. l. 73), todėl toks prašymas laikytinas nepagrįstu. Nors ir sutiktina su skundo argumentu, kad policijos pareigūnų automobilyje buvęs registratorius netinkamai fiksavo pažeidimo laiką, vis tik tai nepaneigia aplinkybės, jog buvo užfiksuotas būtent šioje byloje analizuojamas įvykis (t. 1, b. l. 103). Tą patvirtina ir minėti byloje esantys garso įrašai, kuriuose fiksuoti policijos pareigūnų ir budinčiojo pareigūnų pokalbiai, pranešimai apie pažeidėjų gaudymą, jų eigą. Kaip nurodyta įrašuose ir policijos sistemoje, įrašai fiksuoti įvykio dieną, t.y. 2015 m. gegužės 29 d., taip pat pažymėtina, kad jie sutampa ir su garsu, girdimu stebint vaizdo registratoriumi užfiksuotą įvykį. Pažymėtina ir tai, kad pats V. M. nurodo tas pačias įvykio aplinkybes, kurios fiksuotos ir minėtu vaizdo registratoriumi ir ši medžiaga pridėta prie bylos, o būtent apie jo ir kito motociklisto prasilenkimą su policijos pareigūnų ekipažu, įvažiavimu į prekybos centro aikštelę, kartu važiavusio kito motociklininko susidūrimu su policijos automobiliu ir jo paties susidūrimu su automobiliu „Ford Transit“, kur šis įvykis taip pat užfiksuotas minėtame byloje esančiame įraše, todėl abejoti jo patikimumu ir tikslumu, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.Administracinė atsakomybė asmeniui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kyla už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytiems argumentams dėl V. M. kaltės padarius minėtus administracinės teisės pažeidimus. Nors skunde iš esmės didžioji dauguma argumentų yra skirti būtent eismo įvykio, kurio metu pažeidėjas buvo sužalotas, analizei, atkreiptinas dėmesys, kad V. M. padaryti pažeidimai, pagal kuriuos jo veika buvo kvalifikuojama pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, buvo nustatyti ir tirti nuo to momento kai buvo įjungti garso ir šviesos įspėjamieji policijos pareigūnų automobilio signalai ir per garsiakalbį išreikšti reikalavimai sustoti iki eismo įvykio, kurio metu susidūrė pažeidėjo vairuojamas motociklas su policijos tarnybiniu transportu. Pirmosios instancijos teismo nutarimas išsamiai motyvuotas, argumentuotas ir pagrįstas pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nutarime išsamiai išdėstyta kokiais įrodymais ir duomenimis remiantis daromos atitinkamos teismo išvados, t.y. tinkamai išanalizuoti liudytojų parodymai, paties pažeidėjo paaiškinimai, išanalizuota į bylą pateikta vaizdo medžiaga ir kiti duomenys. Skundžiamame nutarime aiškiai išdėstyti motyvai, kodėl V. M. kaltė dėl nepaklusimo pareigūnų teisėtiems nurodymams sustoti ir chuliganiško bei pavojingo vairavimo yra visiškai įrodyta, todėl nutartyje išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nekartoja, o su jais sutinka. Tuo pačiu pažymima, kad atmestinas kaip nepagrįstas ir V. M. prašymas dėl eksperimento paskyrimo siekiu išsiaiškinti, ar jis, būdamas su šalmu, galėjo girdėti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio skleidžiamus garsinius signalus bei per garsiakalbį skelbiamus raginimus sustoti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutarime yra pateikti išsamūs argumentai, kurių pakako įrodyti, jog V. M. aiškiai suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau tokiems reikalavimams nepakluso, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tokio prašymo tenkinimas būtų betikslis, vilkinantis bylos išnagrinėjimą. 2017 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teisme gautas papildomas apelianto prašymas dėl senaties taikymo. Išanalizavęs bylos medžiagą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo V. M. byloje taikyti administracinės nuobaudos skyrimo senatį, kadangi nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti tiek Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu (t. 1, b. l. 89), tiek bylą nagrinėjant teisme – Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu (t. 2, b. l. 15-16).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skunde V. M. nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių bylą būtų privalu nagrinėti žodinio proceso tvarka, visos aplinkybės buvo ištirtos Alytaus rajono apylinkės teismo, kuris 2017 m. vasario 22 d. nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad V. M. tyčia nepakluso pareigūnų reikalavimams sustoti bei pavojingai ir chuliganiškai vairavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir tinkamai pritaikė ATPK 124² straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti, vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.