Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis P. Š. neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo. Teismo posėdžio metu paaiškino kad P. Š. lapkričio 17 dieną, po keturių valandų, nuėjo nunešti stiklainio pienui pas V., kur rado K. V. ir G. S. girtus. Jie jau buvo išgėrę vieną pusę litro butelį ir atidarę 0,7 litro butelį, kuris taip pat buvo beveik tuščias. K. pakvietė prisėsti prie stalo, ir jis prisėdo, išgėrė su draugais. Vėliau K. išėjo melžti karvę. G. pasiūlė aplankyti jo krikšto mamą, ir jie nuėjo pas ją. Garaže paėmė pradėtą butelį ir dar alaus. Grįžę pas K., jie vėl prisėdo prie stalo. Gerdami ir juokaudami, jie išgėrė viską. K., pabaigęs gerti, išėjo į lauką. P. matė, kaip G. griuvo ant malkų nuo stalo ir pasiskėlė lupą. K. įėjęs paklausė, kas nutiko. Paprašė skuduriuko ir nuvalė G. kraują. Po visko, K. pasakė, kad visi eina namo. Kai jie išėjo į lauką, G. vėl griuvo prie suolo. Einant keliu namo sutikto R. Č.. Paaiškino, kad niekas G. nemušė, ir jei būtų mušęs, tikrai nebūtų jo vedęs namo. Jokio konflikto nebuvo, G. pats griuvo, nes niekas jo nestūmė, miegojo ant kėdės ir, atsikėlęs, griuvo. Rytą po incidento kaime sklido gandai, ir žmonės klausė, ar tiesa, kad jis G. mušė.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamasis P. Š. paaiškino, kad 2023-11-18, apie 16.30 val., nuėjo pas kaimyną K. V., paimti pieno. Buvo blaivus. Namuose rado K. ir G. S.. Jiedu, virtuvėje gėrė alkoholį. Pakvietė ir jį kartu išgerti. Jiems išgėrus po kelias taureles degtinės, K. pasakė, jog turi eiti pamelžti karvę. Tuomet ir jis su G. išėjo į lauką. Su G. nuėjo į savo namus. G. norėjo aplankyti savo krikšto mamą (jis ir buvusi jo žmona N., yra G. S. krikšto tėvai). Pabendravę su N., grįžo atgal pas K. V.. Eidamas pas K. jis dar pasiėmė butelį 1 l. talpos, degtinės. K. rado namuose. Susėdę prie stalo, toliau gėrė alkoholį. Begeriant G. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pradėjo snausti. Tuo metu K. buvo išėjęs į tualetą. G. bandė stotis ir nugriuvo nuo kėdės, ant malkų. Pakėlęs G., pastebėjo, kad jam iš viršutinės lūpos bėgo kraujas. Netrukus į namus parėjo K. ir abu nusprendė G. palydėti į namus. Lauke, kol K. rakino namo duris, G. dar kartą nugriuvo ant žemės. Jis su K. pakėlė G. ir laikydami jį už parankių, vedė į namus. Jiems vedant G., pamatė R. Č., kuri pasisiūlė nuvežti G. į namus. Patikslino, kad begeriant alkoholį, jokio konflikto tarp jo ir G. nebuvo. Kodėl G. jį kaltina, sudavus du smūgius kumščiu į veidą, nežino. Mano, kad G. neturi savo nuomonės ir kalba tai ką jam liepė kalbėti jo mama G. S., kuri tokiu būdu nori jam atkeršyti už senus nesutarimus (II tomas, bylos lapai 50-51, 57-58).

2024-03-27 P. Š. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)kaime, parodė namą, kuriame gyvena K. V.. Virtuvėje parodė vietą priešais langą, kur jis sėdėjo bei vietą stalo dešinėje pusėje kur sėdėjo K. V., o kairėje pusėje- G. S.. Su manekenu pademonstravo kaip prie stalo, nugara į langą, sėdėjo G. S.. Paaiškino, jog G. S. užmigo ir nugriuvo nuo kėdės. Su manekenu pademonstravo kaip nugriuvo G. S., parodė kaip jis paėmęs už pečių, pakėlė nugriuvusį G. S. ir pastebėjo sužalojimą lūpų dešinėje pusėje. Įtariamasis parodė vietą, kur įvykio metu buvo sudėtos malkos. Paaiškino, kad malkos buvo sudėtos toje pačioje vietoje kur ir dabar. Lauke, prie rytinės sienos kampo bei apie 1 m atstumu nuo prie sienos stovinčio, medinio suolo, ant žemės paguldė manekeną veidu į žemę. P. Š. paaiškino, kad G. S. nugriuvo ant sulenktų rankų ir veidu į žemę neatsitrenkė, neatsitrenkė ir į lauke stovėjusį suolą (II tomas, bylos lapai 61-62, 63-69).

Nukentėjęs G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki įvykio jo santykiai su P. Š. buvo vidutiniai, nesutarimų nebuvo. Incidentas įvyko šeštadienį. Tą dieną padėjo K. pjauti malkas, ir šį darbą jie baigė apie 14 valandą. Po to sėdo papietauti ir išgerti. Po kurio laiko prie jų prisijungė P. Š.. Vėliau K. išėjo pas karves, o jis kartu su P. nuėjo pas krikšto mamą, vėliau grįžo pas K.. Toliau begerinat P. pradėjo kritikuoti jo mamą, sakydamas, kad ji per daug geria. Buvo išprovokuotas ir pavadino P. „gaidžiu“. Tada P. smogė jam. Atsikėlė, apsiprausė ir vėl sėdo prie stalo, kur tęsė gėrimą. Praėjus kuriam laikui, P. vėl smogė.

Mama skambino, tačiau jis nesugebėjo atsakyti į skambutį. K. tuo metu paskambino mamai ir pasakė, kad jie susipyko ir išsiskirs.

Po incidento P. buvo atėjęs ir atsiprašinėjo, siūlydamas jam 200-300 eurų, teigdamas, kad gauna mažą pensiją ir negali duoti daugiau.

Paaiškino, kad nedarbingas buvo tris savaitės, o jo darbo užmokestis buvo apie 1000 eurų su papildomais priedais. Trečioje savaitėje jam buvo išimtos siūlės, ir nors P. bandė jį įtikinti atsiimti pareiškimą, to nepadarė. Jis reikalavo 3 tūkstančių eurų už patirtus sužalojimus, vaistų išlaidas ir taksi paslaugas. Žaizda, kurią patyrė, neatsirado be priežasties. Paaiškino, kad po kiekvieno smūgio ėjo praustis ir vėl grįžo prie stalą. Kai policija klausė pasakė, kad sumušė S..

Ikiteisminio bylos tyrimo metu nukentėjęs G. S. parodė, kad kartu su tėvais G. ir B. S., gyvena (duomenys neskelbtini) 2023-11-18 apie 8 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, padėti pažįstamam K. V. pjauti malkas. Maždaug iki 14 val., jis su K. V., miške pjovė malkas. Grįžę į K. namus, virtuvėje vartojo alkoholį. K. V. išgėrė 0,5 litro talpos, butelį degtinės. Vėliau, K. atnešė dar vieną butelį 0,7 litro talpos degtinės. Kai gėrė antrą butelį, pas K. atėjo kaimynas P. Š., kuris prisijungė prie jų kompanijos. Degtinei pasibaigus jis su P. Š. nuėjo iki jo namų, iš kur P. Š. paėmė butelį degtinės. Kokios talpos ir ar jis buvo pilnas, pasakyti negali, nes buvo gerokai neblaivus. Minėtą butelį atsinešė į K. V. namus ir toliau gėrė. Apie 18 val., tarp jo ir P. Š. kilo nesutarimas, kurio metu P. Š. pavadino jį „durniumi“, o P. Š. jis pavadino „gaidžiu“. Po jo ištarto žodžio „gaidys“, iš kart P. kumščiu, (kurios rankos neprisimena), sudavė jam vieną kartą į lūpą. Dėl to juto skausmą, karštį lūpoje bei bėgantį kraują. Nuėjęs prie kriauklės apsiprausė ir grįžo prie stalo. Jam atsisėdus ant kėdės, P. Š. dar kartą sudavė jam kumščiu į lūpą. Po smūgio jis nukrito ant žemės, ant dešiniojo šono. Tuomet pajuto skausmą dešiniame šone bei dar didesnį skausmą lūpoje. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai miglotai viską prisimena. Pamena, kad P. Š. ir K. V. vedė jį į namus, kad vėliau privažiavo R. Č. su sūnumi E. Č. ir parvežė jį namo. Namuose, mama G. S., pamačiusi jį kruviną, paskambino skubiuoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Vėliau atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (toliau GMP) ir policija. GMP darbuotojai pristatė jį į Visagino ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta apatinės lūpos 0,5 x 2,5 cm. plėštinė žaizda, skausmas dešinėje X-XI šonkaulių srityje bei stebima mėlynė. Teisė reikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta. Patikslino, kad kuomet P. Š. sudavė jam smūgius į lūpą, matė tik K. V., daugiau jokių asmenų namuose nebuvo (I tomas, bylos lapai 49-52).

Akistatos tarp G. S. ir P. Š. metu nukentėjęs patvirtino savo parodymus ir paaiškino, kad begeriant kalba pasisuko apie jo mamą. P. Š. pasakė, kad jo motina geria, o jis atsakė kažką atgal. Tarp jų su P. Š. įvyko konfliktas, kurio metu jis P. Š. pavadino "Gaidžiu". Tuomet P. Š. sudavė jam vieną kartą kumščiu į apatinę lūpą. Kurios rankos kumščiu sudavė smūgį, nurodyti negali. Po šio smūgio jis nenugriuvo. Kadangi bėgo kraujas jis nuėjo nusiprausti. Jam grįžus prie stalo, P. Š. vėl sudavė jam vieną kartą kumščiu į lūpas. Kurios rankos kumščiu sudavė smūgį, nurodyti negali. Po suduoto smūgio, jis nugriuvo ant dešinio šono ir jautė skausmą dešiniame šone. Griūdamas neatsitrenkė į jokius daiktus. Įtariamasis P. Š. paaiškino, kad smūgių G. S. jis nesudavė. Paaiškino, kad G. S. būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio pradėjo juos įžeidinėti, vadindamas ubagais, ožiais. K. V. išėjo į lauką atlikti gamtinių reikalų, o jis su G. S. pasiliko virtuvėje. Netrukus G. S. užmigo ir griuvo. Griūdamas atsitrenkė į šalia pečiaus sudėtas malkas ir susižalojo lūpą. Iš lūpos bėgo kraujas. Nukentėjęs su P. Š. parodymais nesutiko, pasiliko prie savo parodymų (I tomas, bylos lapai 124-127).

Apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nukentėjęs G. S. parodė būdamas įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)kaime, patvirtindamas savo parodymus. Nukentėjęs parodė namą, kuriame gyvena K. V.. Parodė namo pietinėje pusėje, esančias duris bei virtuvės patalpą, kur gėrė alkoholį. Jis paaiškino, kad įvykio metu, namuose buvo šalta, virtuvėje esantis pečius nesikūreno, prie jo sudėtų malkų nebuvo. Virtuvėje, parodė vietą stalo kairėje pusėje, kur jis sėdėjo ant kėdės. Parodė vietą, kur jam iš dešinės, stalo viduryje, sėdėjo P. Š. bei stalo dešinėje - K. V.. G. S. paaiškino, kad begeriant alkoholį, tarp jo ir P. Š. kilo konfliktas, kurio metu, jis P. Š. pavadino "Gaidžiu". Dėl to P. Š. sudavė jam vieną kartą kumščiu į apatinę lūpą. Iš lūpos stipriai ėmė bėgti kraujas. Dėl to jis atsikėlęs nuėjo prie virtuvėje esančios plautuvės nusiprausti kraujo. Jis parodė, virtuvėje, durų kairėje pusėje esančią plautuvę. Jis teigė, jog įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neprisimena, kaip ir kuria ranka R. Š. jam sudavė smūgį į lūpas. G. S. paaiškino, jog atsisėdęs prie stalo, toliau bendravo su P. Š., kuris vėl, maždaug po 10-20 min., jam sudavė smūgį kumščiu į lūpas. Kurios rankos kumščiu sudavė P. Š., nurodyti negalėjo. Jis paaiškino, kad po suduoto smūgio, jis nugriuvo ant grindų ir jautė skausmą dešiniame šone. Su manekenu pademonstravo kaip jis nugriuvo šalia pečiaus ant dešinio šono. Nukentėjusiajam buvo pasiūlyta parodyti kaip jis sėdėjo prie stalo. G. S. atsisėdo ant kėdės veidu į stalą (nugara į pečiaus kaminą). Jis paaiškino, kad taip sėdėjo kol jam buvo suduotas pirmas smūgis. Po to, nusiprausęs veidą, atsisėdo kitaip. G. S. pasodino manekeną ant kėdės, nugara į langą (kaire puse į stalą) (I tomas, bylos lapai 55-58, 59-65).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas K. V. parodė, kad P. Š. pažįsta, jų santykiai yra normalūs. G. S. jis taip pat pažįsta ir tikisi, kad jų santykiai taip pat liko normalūs. Tą vakarą jie gėrė degtinę. Buvo išėjęs melžti karvės ir į tualetą. Visi įvykiai vyko namuose šeštadienį lapkričio mėnesį. Jie gėrė su G., vėliau prisijungė P.. Vyko pokalbiai, kuriuose buvo kalbama apie G. tuokimąsi, tačiau nebuvo pykčių ar ginčų. Skambino S. ir pranešė, kad sėdi ir geria. Vėliau jau visiems išėjus jam skambino S. ir pranešdami, kad Š. sumušė G. ir dėl to išsikvietė policiją. Nematė jokio konflikto nes nebuvęs nuolat namuose. G. pats nepaėjo todėl reikėjo jį namo nuvesti. Ryte kraujo nerado, užsikūrė krosnį ir ilsėjosi po vakar dienos. Jis nesuprato, iš kur pasklido kalbos apie sumušimą, G. gal buvo girtesnis, tačiau neatsimena visų įvykių tiksliai. Išgėrė apie 2,2 litro degtinės. G. gėrė tiek pat, kiek ir jie. Išgėrė savo ir Š. atnešė litrą degtinės. Skambino G, kad nekviestų policijos, nes manė, kad tai nereikalinga reklama, sakė, kad iki vestuvių sugis, nors sužalojimų nepastebėjo, tik G. jam pasakė apie juos. Ar prašė P. skuduro kraujui valyti neprisimena. G. vedė už pažastų, nes pats nepaėjo, kieme pargriuvo. Bevedant G. buvo susitikę abi Č.. Mano, kad G. galėjo užkliūti už numestų malkų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. V. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kurio pavadinimo nežino, gyvena G. S.. Su G. sutaria gerai. 2023-11-17, vakare, telefonu sutarė su G., kad jis padės miške pjauti malkas. 2023-11-18, apie 8 val., į jo namus atvyko G. ir abu išvažiavo į mišką. Apie 15 val., grįžę į namus, nusprendė išgerti alkoholio. Alkoholį gėrė jo namuose, esančioje virtuvėje. Jis užkūrė virtuvėje esantį pečių. Iš vakaro buvo atnešęs malkų ir pakrovęs pečių. Dalis malkų buvo sudėtos prie pečiaus. Neprisimena, ar sudegus pečiuje pakrautoms malkoms, jų dėjo į pečių ar ne. Jei ir dėjo malkų, tai jų turėjo kažkiek likti prie pečiaus. Visada malkų pasilieka prie pečiaus, kad atsikėlęs anksti ryte galėtų jį užkurti. Jei gerai prisimena, tai jiems išgėrus butelį 0,5 l. talpos degtinės ir pradėjus antrą (0,7 l. talpos) butelį, į jo namus atėjo kaimynas P. Š., kuris, lygtai, buvo blaivus. Negali pasakyti ar atėjus P. Š. G. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. P. Š. pakvietė prie stalo ir trise išgėrė 0,7 l. talpos, butelį degtinės. Patikslino, jog G. S. sėdėjo stalo (žiūrint nuo virtuvės durų) kairėje pusėje. Jis buvo nugara į sieną, nes sėdėti veidu į stalą, nėra vietos, netelpa kojos. P. Š. sėdėjo stalo viduryje, veidu į langą. Jam atrodo, kad ir P. Š. turėjo butelį degtinės. Kokios talpos butelį turėjo P. Š., neprisimena. Begeriant alkoholį jis kartais išeidavo nuo stalo atlikti gamtinių reikalų bei pamelžti karvės. Kuomet jis buvo prie stalo, tarp P. Š. ir G. S. jokių konfliktų nebuvo, visi gražiai bendravo. G. S. P. Š. vadino krikštatėviu, jiedu nesipyko. Jam neteko matyti, kad P. Š. būtų sudavęs G. smūgius kumščiu į veidą. Kadangi nieko nežinojo apie P. ir G. konfliktą, tai nekreipė dėmesio į G. S.. Ant jo veido kraujo, nepastebėjo. Negali pasakyti, nes neprisimena ar ant kriauklės buvo pritaškyta kraujo. Kadangi G. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir savarankiškai nelabai gebėjo eiti, tai jis su P. Š., vedė laikydami G. už parankių. Dėl išgerto alkoholio tiksliai neprisimena, kaip viskas vyko, tačiau lygtai lauke, prie rytinėje namo pusėje stovinčio suoliuko, jie visi nugriuvo. Griūdami į suoliuką nė vienas neatsitrenkė. Kuomet G. buvo jo namuose, G. mama G., jam neskambino ir jis su ja, tikrai nekalbėjo. Vėliau, kuomet G. išvažiavo į namus, jam skambino G. S.. Ji sakė, kad jos sūnų sumušė P. Š.. G. jis sakė, kad jis to nematė. Moteris sakė, kad kvies policiją. G. jis sakė, nekviesti policijos, nes galvojo, kad išsiblaivę abu susitaikys. Jam atrodo, kad nebaigus pokalbio G. padėjo ragelį. Tuomet jis G. skambino dar kelis kartus ir su ja kalbėjo. Ką kalbėjo su G., neprisimena. Kitos dienos ryte, galimai apie 9 val., jam skambino G. S.. Ji pasakė, kad važiuoja G. pirkti vaistų. Klausė ar jam nereikia vaistų. Jam atrodo, kad tada su G. S. apie įvykį, nekalbėjo (I tomas, bylos lapai 84-85, 86-87).

Liudytojas K. V. parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietoje, tai yra savo namuose, parodė virtuvę ir paaiškino, kad alkoholį vartojo kartu su G. S., o vėliau prisijungė P. Š.. K. V. parodė vietą, stalo dešinėje pusėje, kur sėdėjo jis bei vietą, kairėje stalo pusėje, kur sėdėjo G. S.. Parodė vietą priešais langą, kur sėdėjo P. Š.. Liudytojas paaiškino, kad G. S. kelis kartus keitė sėdėjimo pozą ir tai pademonstravo su manekenu. Iš pradžių, paėmęs manekeną, pasodino jį ant kėdės nugara į langą, o po to, veidu į stalą. Jis paaiškino, jog įvykio metu, malkų prie pečiaus tikrai buvo ir jos buvo padėtos toje pačioje vietoje (kur ir parodymų patikrinimo vietoje metu), tik jų buvo daugiau. Kieme, prie namo durų K. V. parodė kaip jis su P. Š. vedė G. S. į namus. Pademonstravo su manekenu, kaip jis G. S. ranką užsidėjo sau ant kaklo ir laikė jį su ranka už liemens. Papasakojo, kad G. S. griūnant, jis suklupo. Prie rytinės namo sienos, su manekenu pademonstravo kaip griuvo G. S. bei jis suklupo (I tomas 89-90, 91-96).

Apžiūrėjus K. V. priklausančio telefono numerio skambučių nuo 2023.11.18 00:00:01 iki 2023.11.19 23:59:59. išklotinę matyti, kad numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. S., į K. V. telefoną skambino 2023-11-18, 18:17:13 ir 18:29:39 val., fiksuoti du įeinantys skambučiai iš G. S. telefono bei 2023-11-18, 18:49:57, 18:52:55, 19:00:27, 19:05:22 val., keturi išeinantys skambučiai į G. S. telefono numerį (II tomas bylos lapai 38-40).

Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą vakarą, kai ji buvo pas anytą, einant namo kelyje susitiko su P. Š., K. V. ir G.. Ji pastebėjo, kad G. lūpa buvo prakirsta ir kraujavo. Nepaisant jos klausimų, G. nieko neatsakė. Vėliau atvažiavo jos sūnus ir jie pavežė G. iki namų. Kitą dieną ji susisiekė su G. S., kuri papasakojo, kad G. sumušė P. Š.. Nieko blogo apie P. Š. negali pasakyti. Iš žmonių girdėjo, kad P. sumušė G., konkrečių detalių nesuprato.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja R. Č. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio mėnesyje, tikslios dienos neprisimena (buvo šeštadienis), apie 18:30 val., buvo pas A. Č.. Laukdama atvažiuojančio savo sūnaus E. Č., išėjo į lauką. Kartu su ja į lauką išėjo ir A.. Belaukdamos, neskubėdamos abi ėjo per kaimą, link autobusų stotelės. Buvo tamsu, todėl ėjo pasišviesdamos žibintuvėliu. Pastebėjo, kad prieš jas, link pagrindinio kelio eina trys vyrai. Iš kart, tamsoje nepažino kas eina. Kadangi buvo nejauku, sustojo paklausyti. Išgirdusi vyrų balsus suprato, kad eina P. Š., K. V.. Kadangi vyrai ėjo lėtai, tai juos pasivijo. Priėjusi arčiau pamatė, kad P. ir K. už parankių veda G. S.. Pastebėjo, kad P. Š. ir K. V. yra išgėrę ir veda visiškai girtą G. S.. Vyrų paklausė, kur jie eina. P. Š. ir K. V., pasakė, kad: "L. G.". Kadangi G. S. nieko nekalbėjo, ji pašvietė G. į veidą. Pastebėjo, kad sužalotos, ištinusios jo lūpos, kad stipriai jam bėga kraujas. G. S. drabužiai: striukė, megztinis, marškinėliai buvo ištepti krauju. G. S. ji paklausė kas atsitiko, kad toks jo veidas? G. S. jai nieko neatsakė, tik juokėsi. Tuomet ji paklausė K. V. ir P. Š.: "Ką jis pasidarė?". Vienas iš jų, kuris būtent, neprisimena, jai pasakė, kad: "Viskas tvarkoj". Po šių žodžių, ji nusprendė daugiau nieko neklausinėti, kad nekiltų su jais konfliktas. Kadangi žinojo, kur gyvena G. S., žinojo, kad tolimas atstumas iki jo namų, todėl pasisiūlė pavežti G.. Nei P. Š., nei K. V., tam neprieštaravo. Ji paskambino savo sūnui ir paprašė, kad jis kuo greičiau atvažiuotų. Belaukiant atvykstančio jos sūnaus, atėjo ir G. tėvas B. S.. Jis pasakė P. Š. ir K. V., kad jie gali eiti į namus, kad jų paslaugų nereikia. Vyrai išėjo. Netrukus atvažiavo jos sūnus ir pavežė G. su tėvu į namus. Namo kieme, G. išlipus iš automobilio, tėvas pamatė, kad G. veidas sužalotas, kraujuojantis, kad krauju sutepti drabužiai. Tuomet B. pasakė: "Gaila, kad nemačiau to vietoje. Būčiau pamokinęs Š.". Į lauką išėjo ir G. mama G. S.. Pamačiusi sumuštą sūnų, ji labai išsigando, susinervino. Ji pasakė, kad išleido vaiką sveiką, o grįžo sužalotas. Su sūnumi ji išvažiavo į namus. Kitą dieną, jai paskambino G. S.. Ji kalbėjo, kad vakare jai skambino K. V. ir prašė kad nekviestų policijos. Kažką minėjo, kad K. pasistumdė su P. Š., kad nieko neįvyko ir viskas bus gerai. Kitą dieną, kuomet ji paskambino K. V. pasiteirauti kas įvyko jo namuose, pastarasis ėmė visai kitaip kalbėti. Pasakė, kad neva jis nieko nematė. Patikslino, kad atvykus jos sūnui, A. Č., išėjo į namus (I tomas, bylos lapai 98-99).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja A. Č., kad gyvena (duomenys neskelbtini)kaime. 2023 m. lapkričio mėnesyje, tikslios datos neprisimena, pas ją lankėsi marti R. Č.. Vakare, R. susiruošė vykti pas savo motiną. Ji laukė atvažiuojančio sūnaus. Apie 18 val. 30 min., R. išėjo į lauką. Kartu su R. išėjo ir ji. Buvo tamsu. Abi stovėjo prie jos kiemo. Jei tiksliai prisimena, tai joms stovint netoli namo kiemo, pro jas ėjo trys vyrai. Kas tie vyrai, ji tamsoje nepažino, todėl pasiūlė R. pasitraukti į šalį, kol jie praeis. Vyrams praėjus, R. pasakė, kad: "V. S.". Ji suprato, kad už parankių, neblaivų "S." vedė P. Š. ir K. V.. Belaukdamos R. sūnaus, neskubėdamos ėjo link autobusų stotelės. Ėjo pasišviesdamos žibintuvėliais. Eidamos pasivijo vyrus. Su vyrais ji nekalbėjo, laikėsi atokiau. Ar R. su jais ką nors kalbėjo, neprisimena. Žino, jog R. skambino sūnui ir prašė, kad jis kuo greičiau atvažiuotų. Netrukus, labai greitai, atvažiavo R. sūnus (jos anūkas) E.. Ji matė, kad į E. automobilį atsisėdo ir G. S.. Tiesa, iki atvažiuojant E., priėjo ir G. S. tėvas. Jie (G., B. bei R. su Eimantu) išvažiavo, o ji grįžo į namus. Prisimena, kad atėjus G. S. tėvui, K. V. ir P. Š. išėjo. Kadangi buvo tamsu bei laikėsi atokiau nuo vyrų, ji nepastebėjo ar G. S. buvo sužalotas. Nematė ar bėgo jam kraujas. Tik vėliau bendraudama su R. telefonu, iš jos sužinojo, kad G. S. veidas ir drabužiai buvo kraujuoti (I tomas, bylos lapai 101-102).

Liudytoja G. S. teisme paaiškino, kad G. S. jos sūnus. Sūnus išėjo dirbti sveikas gyvas, atvežė R. visą sudaužytą. Išsigando, galvojo nukrito, iškvietė greitąją. Kitos dienos ryte buvo atėjęs P., norėjo susikalbėti. G. pasakė kai policija buvo, kad Š. sumušė ir daugiau nieko nekalbėjo. K. skambino, jis pasakė kad bušavojasi ir nieko tokio, tada pasakė vesti G. namo. Greitoji atvažiavo ir policija atvažiavo. Pasakė, kad sūnus sumuštas. Greitoji pasakė, kad reikia važiuoti siūti, tėvas lydėjo, atvežė vėliau kaimynas. V. skambino ir prašė nešaukt policijos, išsilaižys žaistas. K. skambino kelis kartus, sakė kad nieko baisaus nebuvo policijos nereikia. P. Š. mušasi, jo visi bijo iš kalėjimo grįžęs. Sūnus biškį kalbėjo, bet tiksliai nieko nekalbėjo. Sūnus sakė policininkui, kad Š. ir daugiau jis nieko nekalbėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad sumuštas pilietis, jis buvo stipriai neblaivus. Ten labiau jo giminaičiai aiškino kas kaip atsitiko, daugiau jo mama. Nuvykus į kaimą pas kitą pilietį jo nerado, duris atidarė žmona, sakė, kad vyras stipriai neblaivus pakelti jo nepavyks. Pats nukentėjusysis nieko nepaaiškino dėl neblaivumo. Buvo matyti kad sužalota lūpa, sužalojimas gan stiprus. Viso įvykio aiškinimosi metu buvo įjungtos kūno kameros, viskas turi būti fiksuota. Savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino.