Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti. Bausmė atlikta 2020 m. kovo 13 d., teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T. 2024 m. liepos 18 d. apie 1.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smurtaudama, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam šeimos nariui – sugyventiniui R. P., o būtent: konflikto metu peiliu įpjovė R. P. dešinės rankos nykštį.

Kaltinamoji I. T., pranešus jai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus ją įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventiniu R. P. gyvena apie 3 metus, šiuo metu gyvena pas jos mamą S. K., adresu (duomenys neskelbtini). Mama gyvena viename kambaryje, o ji su sugyventiniu R. kitame. Jie kartu su R. yra registruoti Užimtumo tarnyboje, kartais uždarbiauja pas žmones ir taip abu pragyvena, veda bendrą ūkį. Atsimena, kad 2024 m. liepos 17 d. su R. buvo uždarbiauti ir gavo truputį pinigų, todėl nusipirko pakuotę alaus, tai yra 6 butelius po 1 litrą talpos ir butelį 0,5 litro talpos degtinės „Kvietinė“. Grįžę namo iš karto nevartojo alkoholio, pasidarė pavalgyti ir šį alkoholį pradėjo vartoti apie 22 val. Jiems bebaigiant gerti alkoholį, tarp jų su R. kilo žodinis konfliktas, dėl ko, dabar tiksliai nepamena. Gali pasakyti, kad abu buvo stipriai neblaivūs dėl to ir susipyko. Kažkuriuo metu matyt to konflikto metu ir galėjo peiliu sužaloti R. pirštą, bet ji nepamena aplinkybių nei kaip, nei tiksliai kuo. Tik pamena, kad netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir ji buvo patalpinta jų tarnybiniame automobilyje. Ji nepamena kada ir kas kvietė policiją. Kaip ir negali nurodyti konkretaus daikto ar tai peilio ar kito daikto, kuriuo sužalojo R. Ji nepamena to vakaro įvykių, tačiau pripažįsta, kad apimta pykčio galėjo sužaloti R. Dėl šio fakto labai gailisi. R. šiuo metu apsigyveno pas draugą A. S., gyvenantį tame pačiame kaime, adresu (duomenys neskelbtini), o ji pasiliko namuose pas mamą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas su juo negyvens. Ji labai gailisi, kad kilus konfliktui ji sužalojo R., nes su juo sutaria puikiai. Gali pasakyti, kad tai padarė, nes buvo vartojusi daug alkoholio. Abu buvo stipriai neblaivūs, todėl ir kilo konfliktas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. P. parodė, kad su I. T. gyvena apie 3 metus. Gyvena pas I. mamą S., adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 17 d. vartojo kartu su I. alkoholį, kai naktį, tiksliai laiko nurodyti negali, tarp jo ir I. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis kvietė policijos pareigūnus. Kokiomis aplinkybėmis tiksliai buvo sužalotas nepamena, bet pamena, kad jam bėgo kraujas iš nykščio ir juto skausmą. Atsimena, kad pykosi ir ji jam sužalojo kažkuo dešinės rankos nykštį, kiek kartų sudavė sugyventinė, nepamena, bet mano, kad vieną. Prisimena, kad atvykusiems pareigūnams nurodė, kad jį sužalojo sugyventinė. Teigė, jog pas teismo medicinos ekspertą nevyks, pretenzijų I. neturi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas nurodė, jog išsikraustys iš I. mamos namų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. K. parodė, kad R. P. gyvena su jos dukra I. T. jos namuose (duomenys neskelbtini). Jiems yra davusi kambarį ir tiek. Nurodė, kad I. su R. dažnai vartoja alkoholį. 2024 m. liepos 17 d. I. su R. uždarbiavo kažkur (duomenys neskelbtini) ir grįžo namo tik vakare apie 19 val. Jai pasirodė, kad ir grįžo jie jau neblaivūs, o kaip vakare gėrė alkoholį, nematė, jeigu tai darė, tai savo kambaryje. Ji apie 21 val. nuėjo miegoti, girdėjo kaip apie 22.30 val. gretimame kambaryje ginčijosi R. su I., tačiau pažiūrėti dėl ko, nėjo, ir tiksliai žodžių negirdėjo. Pamanė, kad pasiginčys ir nueis miegoti. Po vidurnakčio į jos duris pasibeldė policijos pareigūnai ir klausė ar viskas gerai. Ji niekur iš kambario išėjusi nebuvo, nenorėjo kištis į dukros ir jos sugyventinio reikalus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. T. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, kaltinamosios kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

patikros sertifikatas ir alkotesterio panaudojimo žurnale užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2024 m. liepos 18 d. 1.56 val. I. T. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio 3,54 promilių;

patikros sertifikatas ir alkotesterio panaudojimo žurnale užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2024 m. liepos 18 d. 1.51 val. R. P. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio 3,54 promilių;

2024 m. liepos 18 d. asmens apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atlikta R. P. kūno apžiūra, ant vyro dešinės rankos nykščio yra įpjovimas. Šalia to paties nykščio nago matosi įpjovimas. Ant dešinės rankos didžiojo piršto, ties krumpliu, matomas esantis įpjovimas. Daugiau ant vyro kūno sužalojimų nenustatyta;

2024 m. liepos 18 d. greitosios pagalbos R. P. iškvietimo kortelė, iš kurios nustatyta, kad kortelėje nurodytos aplinkybės, jog buitinio konflikto metu sugyventinė puolė su peiliu, įpjautas dešinės rankos pirštas, žaizda nekraujuoja, apie 0,5 cm dydžio;

2024 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūra ir nustatyta, jog 2024 m. liepos 18 d., 1.11.14 val. skambina vyriškis, praneša apie įvykį, pokalbio metu prisistato R. P. vardu, kalba nerišliai, iš balso galima spręsti, kad yra supykęs, suirzęs. Jis aiškina, kad prieš 10 minučių jį peiliu sužalojo sugyventinė, kaip suprantama iš pokalbio, perpjovė pirštą, kuris kraujuoja. Jis aiškina, kad rašys pareiškimą. Nurodo, kad viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini);

2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atlikta pareigūno kūno kameros įrašo apžiūra. 2024 m. liepos 18 d., 1.36 val. užfiksuotas vyras atpažįstamas kaip R. P.. Pareigūnai fotografuoja vyrą, klausia, kur tas peilis su kuriuo jam dūrė. Vyras neatsako, jo kalba nerišli, sunku suprasti. Eina link namo, namo vidus, kambarys, stovi moteris, atpažįstama kaip I. T.. Paklausus jos su kuo sužalojo savo draugą (vyrą), ji sako, kad nieko nežino, kad jis pats įsipjovė. Po to fiksuojama, kaip vyrą apžiūri greitosios pagalbos medikai, jie pareigūnams rodo vyro dešinėje rankoje esančią žaizdą, vyras sako, kad tai padarė moteris, kuri yra jo draugė, kad jį sužeidė su peiliu, kur šiuo metu peilis, jis nežino. Pareigūnai prašo, kad vyras parodytu tą peilį su kuriuo jį sužalojo, vyras sako, kad jo jau nėra, jis yra paslėptas, pareigūnai apžiūri namo vidų, fotografuoja. Pareigūnai vyro dar kartą klausia su kuo ji sužalojo, kur tas daiktas yra, vyras atsako, kad sužalojo su peiliu, kur peilis yra, jis nežino.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji I. T. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi 2024 m. liepos 18 d. smurtavo sugyventinio R. P. atžvilgiu. Kaltinamosios kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.

I. T. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamoji 2024 m. liepos 18 d. apie 1.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smurtaudama, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam šeimos nariui – sugyventiniui R. P., o būtent: konflikto metu peiliu įpjovė R. P. dešinės rankos nykštį.

Šeimos nario sąvoka yra pateikta BK 141 straipsnio 2 dalyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Taigi, nukentėjusysis R. P. veikos padarymo metu gyveno kartu su kaltinamąja, vedė bendrą ūkį, todėl laikytinas kaltinamosios šeimos nariu.

Kaltinamosios I. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamajai I. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, skiriant jai intensyvią priežiūrą, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant jai intensyvią priežiūrą, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamoji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 157–158), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajai I. T. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamosios asmenybę ir socialinį statusą, – teista, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta du kartus, turi galiojančių nuobaudų, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamoji neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jai neskirtina. Kaltinamoji laikoma neteista, nusikalto pirmą kartą, todėl jai neskirtina trumpalaikio ar terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokuroras, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina artima vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – kaltinamosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu I. T. įpareigotina neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė ir įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvatūs padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – kaltinamosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu I. T. įpareigotina neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

galimai biologiniai pėdsakai nuo ant lovos esančio mėlynos spalvos patalo, supakuoti į voką, saugomi baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini;

galimai biologiniai pėdsakai nuo grindinio, supakuoti į voką, saugomi baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti I. T. neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. T. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti I. T. neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti I. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

galimai biologinius pėdsakus nuo ant lovos esančio mėlynos spalvos patalo, supakuotus į voką, saugomus baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;

galimai biologinius pėdsakus nuo grindinio, supakuotus į voką, saugomus baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

I. T. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.