Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-21 · Administracinė byla Nr. AS-415-502-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-21
Bylos Nr.
AS-415-502-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Algirdas Taminskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Bugienių agro“
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės tarybai

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr.AS7-502-06Procesinio sprendimo kategorija 54
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2006 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Bugienių agro“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal UAB „Bugienių agro“ skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

UAB „Bugienių agro“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarnybos 2006 m. liepos 13 d. sprendimą Nr.T1-143 „Dėl UAB „Bugienių agro“ planuojamos veiklos“ bei sustabdyti minėto sprendimo galiojimą.

II.

2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymo dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarnybos 2006 m. liepos 13 d. sprendimo Nr.T1-143 „Dėl UAB „Bugienių agro“ planuojamos veiklos“ galiojimo sustabdymo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, jog iš pareikto skundo bei prie jo esančių dokumentų matyti, kad skundžiamas sprendimas yra susijęs su UAB „Bugienių agro“ veikla tik įsigytame kiaulių komplekse, kita įmonės veikla šiuo sprendimu neribojama. Be to, teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus ar viršijant kompetencijos ribas.

III.

Atskiruoju skundu UAB „Bugienių agro“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad iš ginčijamo akto turinio neaišku, kokia UAB „Bugenių agro" veikla ribojama. Pareiškėjas negali ir neturi galimybių supažindinti kiekvieną savo verslo partnerį su skundo bei prie jo esančiais dokumentais, kad įrodytų, jog ribojama veikla tik įsigytame kiaulių komplekse. O be susipažinimo su skundu ir prie jo esančiai dokumentais susidaryti teisingos nuomonės apie veiklos apribojimus nėra jokios galimybės. Nutartimi teismas pasisakė ne tik dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo bet ir dėl paties skundo esmės. Teismas nutartyje nurodė, kad, jo nuomone, UAB „Bugenių Agro" nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skundžiamas Mažeikių rajono savivaldybės sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant teisės aktus ar viršijant kompetencijos ribas. Pasisakęs, kad skundžiamas aktas priimtas nepažeidžiant teisės aktų bei neviršijant kompetencijos, teismas nebegalės padaryti priešingų išvadų, o tuo pačiu objektyviai nebetirs administracinės bylos medžiagos.

IV.

Atskirasis skundas tenkinamas, teismo nutartis naikinama, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pagal nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo normas būtina sąlyga skundo reikalavimo užtikrinimui taikyti - sprendimo vykdymo pasunkėjimas arba negalimumas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Šios aplinkybės privalo būti pagrįstos konkrečiais faktais. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Jei priemonės reikalavimui užtikrinti taikomos teismo iniciatyva, šios aplinkybės turi būti konstatuotos teismo nutartyje. Tik esant realiai grėsmei, t.y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos. Šiaulių apygardos administracinis teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo teisės aktų galiojimą - teigdamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus ar viršijant kompetencijos ribas. Pažymėtina, jog spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo prasme.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepasisakė dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo, todėl nutartis naikinama, o pareiškėjo prašymas perduodamas teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas