Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-07Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
1A-131-380/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50165-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
Nuteistasis
T. K.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Olegas Romanovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-380/2019 Proceso Nr. 1-01-1-50165-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.3; (S) 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistajam T. K. ir jo gynėjui advokatui Olegui Romanovui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė.

Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią paskirta skaičiuoti nuo faktinio T. K. sulaikymo.

Nuosprendžiu priteista iš T. K. 165,27 Eur civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. K. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Jis 2018 m. spalio 11 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 4 vnt. skustuvo galvučių „Gillette Fusion“ bendros 66,36 eurų vertės, 4 vnt. skustuvo galvučių „Gillette Mach 3“ bendrai 43,96 eurų vertės, 5 vnt. skustuvo galvučių „Gillette Venus“ bendros 54,95 eurų vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 165,27 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, pakeičiant ją švelnesne administracine nuobauda, arba sumažinti šiuo metu paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, bendradarbiavo su bylą tiriančiais pareigūnais, visiškai pripažino savo kaltę.

3. Teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. K. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti bausmę.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo T. K. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, būtent bausmės individualizavimo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę švelninti pakeičiant ją švelnesne administracine nuobauda, tačiau šiuo atveju atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį administracinė atsakomybė kaltininkui kyla už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą tuo atveju, jei padaryta žala neviršija 3 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Jei pavogto svetimo turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio, kaltininkas atsako pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip už baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju T. K. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 165,27 Eur. Todėl nuteistajam T. K. teisėtai ir pagrįstai buvo iškelta baudžiamoji, o ne administracinė byla ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam negali būti skiriama administracinė nuobauda.

8. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialiojoje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rūšis ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. K. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir parinko bei paskyrė teisingą bausmę.

9. Paskirdamas bausmę nuteistajam T. K., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažindamas tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė, kai teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę įvertino kiekvieną atskirai, įvertino jų santykį bei reikšmingumą ir, skirdamas bausmę, į jas atsižvelgė. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, visuma leidžia teigti, jog arešto bausmė yra adekvati ir teisinga bausmė, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė arešto bausmę ir nusprendė neskirti švelnesnės bausmės.

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas T. K. už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę, kurios terminas ilgesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės vidurkis, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir T. K. asmenybę t. y., kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą taip pat ir už panašias, turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 77–86), išsituokęs, nedirba, be to, anksčiau daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 117–139), o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau, kad dalis jo padarytų administracinės teisės nusižengimų taip pat susiję su svetimo turto pasisavinimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. už nusikalstamas veikas (tarp jų ir nusikalstamas veikas nuosavybei) jau buvo ne kartą skirtos arešto bei terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, jog T. K. elgesiui anksčiau skirtos bausmės (o buvo skiriamos ir pačios griežčiausios – laisvės atėmimas) jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, todėl jam pagrįstai skirta BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Jam paskirta didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas termino vidurkis 36 parų arešto bausmė, nes atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas T. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnė negu teismo paskirtoji bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgdamas į tai, kad T. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą 36 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 24 parų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytoms bausmės individualizavimo aplinkybėms, sutinka su nuteistajam T. K. nustatytu arešto bausmės dydžiu.

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, bendradarbiavo su bylą tiriančiais pareigūnais, visiškai pripažino savo kaltę, jau buvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

12. Atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam T. K. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 36 parų arešto bausmę, kurios terminas ilgesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 24 paras arešto, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo T. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysZigmas PociusAurelija Sadauskaitė