- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2SA-276-640/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Klemas ir Ko“
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Klemas ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Klemas ir Ko“ prašymą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1201-031/2001 proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Klemas ir Ko“ kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti 2001-03-29 taikos sutartį, atnaujinti bylą priteisiant iš atsakovo 23660 Lt ir delspinigius 0,02-0,05% dydžio už kiekvieną pradelstą atsiskaityme su ieškovu dieną, po faktinio darbų atlikimo 3 mėn. laikotarpiu, tai yra nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 kovo 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-09-02 nutartimi atsisakė priimti UAB „Klemas ir Ko“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1201-031/2001. Nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą, kuris jau yra išspręstas teismo priimta nutartimi. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2001 m. kovo 29 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, todėl šioje byloje dalyvavusios šalys neturi teisės iš naujo kreiptis į teismą dėl to paties ginčo. Taip pat nurodė, kad UAB „Klemas ir Ko“ prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2011 m. rugpjūčio 31 d., t.y. nuo teismo nutarties, kuria buvo užbaigtas procesas, įsiteisėjimo praėjus daugiau kaip penkeriems metams, todėl prašymas atnaujinti procesą nepriimamas (CPK 368 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Klemas ir Ko“ atskiruoju skundu (b.l. 97-98), prašo atnaujinti bylą ir 64831 Lt sumos ieškinį už atliktus ir neatsiskaitytus darbus grąžinti nagrinėti Vilniaus pirmosios instancijos teismui, ar tai atlikti Vilniaus apygardos teismui, priteisiant 23660 Lt ieškinio sumą ir 41151 Lt delspinigių, viso 64831 Lt sumos ieškinį rangovui UAB „Klemas ir Ko“ naudai. Nurodo, kad tarp šalių 2001-03-29 pasirašyta taikos sutartis buvo priverstinė sąlyginė, siekiant gauti nors dalį skolos sumos už atliktus ir pilnai neatsiskaitytus atsakovo darbus. Iš sąlyginai pasirašyto taikos susitarimo ir papildomo susitarimo UAB „Klemas ir Ko“ gavo tik 4500 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, pagrįstai manydamas, kad jo teisė yra kitų asmenų pažeista arba ginčijama, turi konstitucinę teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. perkelti ginčą nagrinėti į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagrindinė teismo funkcija yra teisingumo vykdymas. Teismo veikloje teisingumo vykdymas pasiekiamas bylų nagrinėjimo procese, kai išnagrinėjus bylą išsprendžiamas ginčas, dėl kurio ir buvo kreiptasi į teismą. Bylos nagrinėjimas, pradedant ieškinio pareiškimo ar skundo priėmimu ir baigiant galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimu bei paskelbimu, taip pat galimybė galutinį teismo sprendimą skųsti bei peržiūrėti instancine tvarka, detaliai reglamentuotas procesinių įstatymo normų. Bylos išnagrinėjimas užtrunka tam tikrą terminą, objektyviai nulemtą proceso įstatyme nustatytų terminų. Asmeniui, kurio teisė yra pažeista arba ginčijama, užsitęsęs jo bylos nagrinėjimas gali turėti papildomų negatyvių padarinių. Dėl to asmuo, net ir kreipęsis į teismą teisminės gynybos, turi turėti galimybę taikiai išspręsti ginčą. Ši galimybė turi tiek procesinę, tiek materialinę išraiškos formas. Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso normose įtvirtinta taikinimo procedūra, pagal kurią teismas, dar parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį (CPK 231 straipsnio 1 dalis). Ginčo šalių taikinimo klausimus taip pat padeda spręsti mediacijos institutas. Pažymėtina, kad galimybė net ir esant ginčui teisme sudaryti taikos sutartį reiškia sutarties laisvės principo užtikrinimą bei įgyvendinimą (CK 6.156 straipsnis). Taigi pagal įstatyme pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus. Jeigu šalių ginčas jau buvo priimtas nagrinėti teisme, taikos sutartis gali būti teismo patvirtinta bet kurioje proceso stadijoje. Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla teismo nutartimi nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 dalis). Ta pačia nutartimi patvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis teismo gali būti nepatvirtinta, jei jos sudarymas savo esme prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Materialiojoje teisėje įtvirtintas dar platesnis klausimų, dėl kurių taikos sutartis būtų laikoma negaliojančia, sąrašas. CK 6.984 straipsnyje nustatyta, kad negalioja taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Taigi jei nurodytais klausimais šalys sudarytų neteismine tvarka taikos sutartį, tai ji pagal įstatymą būtų negaliojanti. Jei tais pačiais klausimais šalys sudarytų taikos sutartį ginčą nagrinėjant teisme, teismas negalėtų tokios sutarties tvirtinti. Nagrinėjamos bylos atveju taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2001 m. kovo 29 d. nutartimi. Teismo patvirtintos taikos sutarties galia sutarties šalims nustatyta įstatymo. Pagal CK 6.985 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija ,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2006, ir kt.).
Akivaizdu, kad šioje byloje teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai nuginčyti (ir atitinkamai – nevykdyti) yra tik dvi procesinės galimybės: pirma, nustatyta procesine tvarka peržiūrėjus teismo nutartį, antra, atnaujinus civilinės bylos procesą (jeigu būtų nustatytas pagrindas jam atnaujinti) ir išnagrinėjus bylą pakartotinai, ir tai tik tuo atveju, jeigu teismas priimtų kitokį sprendimą. Tačiau šioje byloje pirmiau nurodytomis procesinės galimybėmis nebuvo pasinaudota. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu jau yra praėję daugiau kaip penkeri metai nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai yra naikinamasis terminas procesui atnaujinti, taigi nebėra procesinės galimybės Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2001 m. kovo 29 d. nutartį peržiūrėti proceso atnaujinimo tvarka.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad, esant galiojančiai teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kuri yra priverstinai vykdytinas dokumentas, ji, kaip galiojanti sutartis, turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Nevykdant jos geruoju, suinteresuoto asmens prašymu, nepažeidžiant nustatyto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606, 607 straipsniai), taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai.
Teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visetą, į tai, kad teismui patvirtinus taikos sutartį byla buvo baigta 2001-03-29 nutartimi, į tai, kad apeliantas ilgiau kaip 5 metus nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.