Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Prano Kuconio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 322 straipsnį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, A. B. nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleista.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, kuria nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 ir 9 straipsnių nuostatas, nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė minėtos įmonės buhalterinę apskaitą nesilaikydama dvejybinės sistemos: neįtraukė ūkinių operacijų į apskaitos registrus, nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 5 d., nuo 1998 m. kovo 31 d. iki 1999 m. sausio 4 d. ir nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2001 m. sausio 1 d. nevedė kasos knygų, nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1997 m. sausio 1 d. netvarkė kasos pajamų apskaitos, nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. netvarkė kasos pajamų ir išlaidų apskaitos, be to, 2002 m. sausio 1 d. 405,01 Lt kasos likutis bei dividendų ir honorarų išmokėjimo 13931,58 Lt suma nepagrįsti apskaitos dokumentais. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 1996 – 2001 metų įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.

Kasaciniu skundu A. B. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorė teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 322 straipsnio – pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų, ir nurodo šiuos motyvus. Dvejybinė sistema UAB (duomenys neskelbtini) buvo taikoma nuo šios įmonės įkūrimo – 1991 metų gegužės mėnesio, ir kitokia metodika įmonėje nebuvo naudojama. Kaltinimai, pagal kuriuos ji pripažinta kalta, yra nepagrįsti, nelogiški, neatitinkantys bylos aplinkybių, juose nenurodyti konkretūs kasatorės padaryti pažeidimai. Šiuos kaltinimus paneigia byloje esantys įrodymai, tarp jų – kasatorės, liudytojų parodymai. Kaltinimas dėl kasos knygų netvarkymo ir dėl 405,01 Lt kasos likučio bei 13931,58 Lt dividendų ir honorarų išmokėjimo yra neteisingi, nepagrįsti įrodymais, čia kasatorei neaišku, kaip traktuotina 13931,58 Lt suma – ar kaip likutis, ar kaip perteklius. Byloje nėra duomenų, kokia suma dėl kasatorei pareikšto kaltinimo yra nepagrįstai neįtraukta į apskaitą ar permokėta. Atlikta 1996 m. sausio 1 d. – 2001 m. sausio 1 d. laikotarpio dokumentinė revizija, nors nutarime atlikti tokią reviziją buvo nurodytas kitas laikotarpis. Įmonės veikla, ją atspindintys rašytiniai sandoriai – sutartys, kiti įsipareigojimai, kasatorės nuomone, yra įmonės vadovo ir įmonėje sudarytos valdybos kompetencija. Kasatorė taip pat nurodo, kad baudžiamojo proceso metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Be to, iš skundo matyti, kad ji turi priekaištų dėl 2004 m. gruodžio 15 d. jos gyvenamoje patalpoje atliktos kratos.

Kasacinis skundas atmestinas.

A. B. nuteista pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 322 straipsnį pagrįstai, nes teismų išvados dėl jos veikos yra paremtos įrodymais, patvirtinančiais A. B. kaltę aplaidžiai tvarkius įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

Dėl 1961 m. BK 322 straipsnio taikymo

Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas.

Iš nuosprendyje aptartų įrodymų, tarp jų – specialistų išvadų, matyti, kad minėtos įmonės buhalterinė apskaita 1996 – 2001 metais buvo tvarkoma netinkamai, pažeidžiant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatas: tam tikrais laikotarpiais nebuvo vedamos kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų apskaita, į apskaitos registrus nebuvo įtraukiamos ūkinės operacijos ir pan. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 1996 – 2001 metų įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto. Tuo laikotarpiu įmonės vyr. finansininke buvo A. B., to neginčija ir ji pati. Teismai, tinkamai įvertinę minėtus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad 1996 – 2001 metais UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir kad tokio tvarkymo kaltininkė yra tuometinė įmonės vyr. buhalterė A. B. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 8 straipsnio nuostatas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą ir atskaitomybės parengimą laiku yra vyr. finansininkas, o kasatorės pastebėjimai šiuo klausimu nėra pagrįsti.

Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, jei dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų bei įvertinti turto, padarytas galiojant 1961 m. BK, atitinka šio BK 322 straipsnį. Todėl laikytina, kad A. B. veikai 1961 m. BK 322 straipsnis pritaikytas tinkamai. Priešingi kasatorės teiginiai prieštarauja įrodymų visetui, todėl atmestini. Duomenų, kad byloje esančius įrodymus teismai įvertino pažeisdami BPK reikalavimus, nenustatyta.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatorės motyvai, kad dvejybinė sistema minėtoje įmonėje buvo taikoma nuo šios įmonės įkūrimo, nuteistosios veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, nes teismai nustatė, kad A. B., 1996 – 2001 metais dirbdama įmonės vyr. buhaltere, minėtos apskaitos sistemos nesilaikė. Kaltinamojo akto forma ir turinys atitinka BPK reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais kasatorei grindžiamas kaltinimas, bei konkretūs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo straipsniai, kurių pažeidimu ji kaltinama. Kasatorės teiginiai dėl nusikaltimo padarinių konkretumo atmestini, nes tai, ko reikalauja 1961 m. BK 322 straipsnio dispozicija, t. y., negalėjimas dėl nuteistosios veikos nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų bei įvertinti turto, yra įrodyta. Teigti, kad baudžiamojo proceso metu kasatorei buvo daromas psichologinis spaudimas, nėra pagrindo. Kasatorės tvirtinimu 2004 m. gruodžio 15 d. atlikta krata nesietina su šia byla, nes nuosprendis šioje byloje priimtas 2004 m. lapkričio 23 d.

Iš byloje esančio 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo dėl dokumentinės revizijos matyti, kad minėtos įmonės revizija buvo paskirta laikotarpiui, kurio pradžia – 1995 m. sausio 1 d. Pagal minėtą nutarimą dokumentinė revizija atlikta laikotarpiui, kurio pradžia – 1996 m. sausio 1 d., tokia laikotarpio pradžia nurodyta ir kaltinime.

Esant tokioms aplinkybėms panaikinti teismų sprendimus ir bylą A. B. nutraukti nėra pagrindo.

Kiti kasacinio skundo motyvai yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios A. B. kasacinį skundą atmesti.