Teisora
Registruotis

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-14 · Administracinė byla Nr. I-3201-815/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
I-3201-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02556-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3201-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02556-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; .3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą (skundas teismui išsiųstas 2015 m. gegužės 4 d.) (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 63), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Eur.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. laikytas Lukiškių TI-K žiauriomis sąlygomis, kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui ir Konvencijos 3 straipsniui, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, taigi, pareiškėjas buvo kankinamas, buvo pažeistos jo žmogaus teisės, garbė ir orumas. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas dažniausiai laikytas kamerose, kuriose buvo po 3–4 asmenis. Lukiškių TI-K patalpose buvo šalta, drėgna, trūko oro, buvo tamsu, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, negu nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), t. y. mažiau kaip 5 m². Kamerų plotas buvo apie 7,4 m², kamerose yra geležinis stalas su 2 kėdutėmis, todėl dažniausiais tekdavo valgyti stovint, nes kameroje buvo 3 arba 4 asmenys. Kamerose įrengti 2 dviaukščiai gultai, užimantys pusę grindų ploto, taip pat įrengtas sanitarinis mazgas, užimantis apie 1 m² grindų ploto. Taigi, akivaizdu, kad vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų normų ir Konvencijos. Be to, kamerose pareiškėjas, sveikas asmuo, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, nebuvo galimybės nei judėti, nei sportuoti, o naudotis tualetu galėjo tik visų akivaizdoje, o tai žemino pareiškėjo orumą.

2.2. Dažnai kildavo konfliktinės situacijos dėl psichologinių ir fizinių nepatogumų. Pareiškėjas dėl nežmoniškų sąlygų pastoviai jaučiasi įsitempęs, dėl streso prasidėjo širdies problemos, t. y. buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, netinkamų kalinimo sąlygų, pareigūnų elgesio ir nuolatinių provokacijų, dėl to, pasak pareiškėjo, jis patyrė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę, apatiją. Pažymėtina, kad valstybės institucijoms, pareigūnams draudžiama elgtis su žmogumi, keliant teisinę baimę, psichologinę prievartą, fizinį skausmą, atliekant asmens apžiūrą, nustatant ir skiriant bausmes, draudžiama elgtis su žmogumi kaip su daiktu.

2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Konstitucijos 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Kudla prieš Lenkiją, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011).

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 9–15, b. l. 68).

1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2014 m. spalio 6 d. – 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. lapkričio 21 d., 2014 m. lapkričio 23 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. sausio 17 d. – 2015 m. sausio 18 d., 2015 m. sausio 20 d. – 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 9 d. – 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 18 d. – 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. balandžio 9 d., 2015 m. balandžio 11 d. – 2015 m. balandžio 12 d., 2015 m. balandžio 29 d. – 2015 m. gegužės 2 d., 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėjas laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, 2014 m. spalio 15 d. – 2014 m. spalio 29 d., 2014 m. lapkričio 5 d. – 2015 m. lapkričio 21 d., 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 22 d. – 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 11 d. – 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 9 d., 2015 m. balandžio 15 d. – 2015 m. balandžio 29 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K.

3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (šiuo metu jie yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

6. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

7. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K nuo 2015 m. vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

8. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

9. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų

10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

12. Pareiškėjo skundžiamu buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje tam tikrais laikotarpiais visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, nurodytais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiajam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Teismo posėdyje pareiškėjas S. V., remdamasis skundu, prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas S. V. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 9–15), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 16–19)):

– 2014 m. spalio 6 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 337 (plotas – 7,69 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. spalio 8 d. – 2014 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 337 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. spalio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 188 (plotas – 7,56 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 15 d. išvyko į Visagino areštinę;

– 2014 m. spalio 29 d. atvykęs iš Visagino areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. spalio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 300 (plotas – 7,78 m²), kameroje buvo 3 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 297 (plotas – 8,08 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. spalio 31 d. – 2014 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 297 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 3 d. – 2014 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 297 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 5 d. išvyko į Visagino areštinę;

– 2014 m. lapkričio 21 d. atvykęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. lapkričio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 117 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. lapkričio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 162 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 25 d. – 2014 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 162 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 6 d. – 2014 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 9 d išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL)

– 2014 m. gruodžio 22 d. atvykęs iš LAVL buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 284 (plotas – 7,15 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 m²), kameroje buvo 3 asmenys

– 2014 m. gruodžio 24 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 189 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 189 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. sausio 3 d. – 2015 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 189 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 375 (plotas – 7,37 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. sausio 7 d. – 2015 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 375 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 121 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 121 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 377 (plotas – 7,33 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2015 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 377 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 377 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 381 (plotas – 7,28 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 384 (plotas – 7,35 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. sausio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 273 (plotas – 7,79 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. sausio 22 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus;

– 2015 m. vasario 5 d. atvykęs iš Marijampolės pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 399 buvo 9 asmenys;

– 2015 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 399 buvo 8 asmenys;

– 2015 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 399 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. vasario 11 d. išvyko į Visagino areštinę;

– 2015 m. kovo 18 d. atvykęs iš Visagino areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,30 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 380 (plotas – 7,35 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 21d. perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 266 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 24 d. – 2015 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 26 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus;

– 2015 m. balandžio 9 d. atvykęs iš Marijampolės pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 374 (plotas – 7,23 m²), kameroje buvo 1 ;asmuo

– 2015 m. balandžio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 274 (plotas – 7,84 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 11 d. – 2015 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 274 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. balandžio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,30 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 268 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 15 d. išvyko į Visagino areštinę;

– 2015 m. balandžio 29 d. atvykęs iš Visagino areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 292 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmuo;

– 2015 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 109 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 274 (plotas – 7,84 m²), kameroje buvo 2 asmuo;

– 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. gegužės 6 d. kameroje Nr.274 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. gegužės 7 d. išvyko į LAVL.

2. 2014 m. spalio 6 d. – 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. lapkričio 21 d., 2014 m. lapkričio 23 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. sausio 17 d. – 2015 m. sausio 18 d., 2015 m. sausio 20 d. – 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 9 d. – 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 18 d. – 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. balandžio 9 d., 2015 m. balandžio 11 d. – 2015 m. balandžio 12 d., 2015 m. balandžio 29 d. – 2015 m. gegužės 2 d., 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėjas laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; 2014 m. spalio 15 d. – 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. lapkričio 5 d. – 2015 m. lapkričio 20 d., 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 21 d., 2015 m. sausio 22 d. 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 11 d. – 2015 m. kovo 17 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. balandžio 15 d. – 2015 m. balandžio 28 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K (atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 9–15), pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 16–19).

3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:

3.1. Vilniaus VSC, atlikęs grįžtamąją visuomenės saugos kontrolę, 2014 m. lapkričio patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-2186, be kita ko, nurodė, kad: kameroje Nr. 105 oro temperatūra ir dirbtinė apšvieta neatitiko HN 76:2010 nuostatų; dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN:2010 nuostatas; kameroje Nr. 105 lubos buvo be apdailos, dalis lubų buvo papilkėjusi, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tai neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimo; kameroje Nr. 105 patalpa, baldų paviršiai, įrenginiai (kriauklės, unitazai) vizualiai švarūs, tai atitiko HN 76:2030 54 punktą; kameroje vėdinimas užtikrinamas per atidaromą langą, tai atitiko HN 76:2010 24 punktą; buitinių parazitų ir graužikų buvimo Lukiškių TI-K kameroje Nr. 105 vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (UAB „Dezinfa“, sutartis Nr. VLN-P-2013/255V), informaciją apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama, nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punktą; duotas nurodymas, be kita ko, kameroje Nr. 105 užtikrinti oro temperatūrą dieninę dirbtinę apšvietą, atitinkančias HN 76:2010 nuostatas, kameroje Nr. 105 nuo lubų pašalinti vizualiai matomus pelėsio požymius (b. l. 23–27).

3.2. Vilniaus VSC, atlikęs operatyviąją visuomenės saugos kontrolę, 2014 m. lapkričio patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-2189, be kita ko, nurodė, kad: kameroje Nr. 375 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dieninė dirbtinė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; patikrinimo metu kameroje Nr. 375 pelėsio požymių ant sienų ir lubų vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 375 graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta, Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) atlikimo sudaręs sutarti su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama; nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 nuostatas; esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; kameroje Nr. 375 vėdinimas užtikrinamas per atidaromą langą, tai atitiko HN 76:2010 24 punktą; kameroje Nr. 375 lubų paviršius buvo tinkamas lengvam valymui, grindų paviršius buvo tinkamas lengvam valymui, tai atitiko HN 76:2010 28 punktą; patikrinimo metu I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo išvalyti, tai atitiko HN 76:2010 18.4 punktą (b. l. 28–31).

3.3. Vilniaus VSC, atlikęs grįžtamąją visuomenės saugos kontrolę, 2014 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte, be kita ko, nurodė, kad: kameroje Nr. 112 oro temperatūra buvo 18,1?C, suremontuotas lango rėmas ir atitiko HN 76:2010 26 punktą; kameroje Nr. 112 dirbtinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje patikrinimo metu grindys buvo vizualiai švarios, vizualiai švarus buvo ir tualetas (b. l. 32–33).

3.4. Vilniaus VSC, atlikęs grįžtamąją visuomenės saugos kontrolę, 2015 m. sausio 8 d. patikrinimo akte pagal pavedimą Nr. 08(24.1)-PP92589, be kita ko, nurodė, kad: patikinimo metu kameroje Nr. 377 santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:210 reikalavimus; kameroje Nr. 377 sienų ir lubų paviršiai vietomis buvo nelygūs (vietomis nusitrynę dažai, nubyrėjęs tinkas, plytelių defektai / įskylimai), tačiau tinkami lengvam valymui / dezinfekcijai ir atitiko HN 76:2010 28 punktą; pagal HN 76:201,0 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atitekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų atlikimo dažnio HN 76:2010 nereglamentuoja; grįžtamosios kontrolės metu kameroje Nr. 377 ant sienų ir lubų greta įėjimo į kamera vizualiai nustatyta pelėsio požymių, ši aplinkybė neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų; duotas nurodymas imtis efektyvių priemonių ir užtikrinti, kad kameroje nebūtų pelėsio, esant galimybėms, kamerą Nr. 377 įtraukti į planuojamų Lukiškių TI-K patalpų remonto darbų sąrašą (b. l. 34–36).

3.5. Vilniaus VSC, atlikęs operatyviąją visuomenės saugos kontrolę, 2015 m. kovo 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-346, be kita ko, nurodė: kamerose Nr. 121, Nr. 375 ir Nr. 3777 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, šiose kamerose HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 37–38).

3.6. Vilniaus VSC, atlikęs operatyviąją visuomenės saugos kontrolę, 2015 m. kovo 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-584, be kita ko, nurodė: patikrinimo metu kameroje Nr, 273, buvo vykdomi remonto darbai (griaunama siena, jungianti su kamera Nr. 214, pertvarkomi sanitariniai mazgai ir kt.), gyventojų šioje kameroje nebuvo, todėl matavimai nebuvo atliekami, remonto darbų užbaigimo data nėra tiksliai žinoma; kameroje Nr. 268 ties langu ir kampuose ant sienų buvo tamsių dėmių, tačiau pelėsio požymiu vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punktą; kameroje Nr. 268 santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:20 26 punktą; kameroje Nr. 268 grindys, baldai ir kiti įrenginiai buvo vizualiai švarūs, tai atitiko HN 76:2010 54 punktą; kameroje Nr. 268 vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, tai atitiko HN 76:2010 24 punktą, langų rėmas nebuvo išlūžęs; 1-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtas dirbtinis apšvietimas, tai atitik HN 76:2010 18.2 punktą; patikrinimo metu I-ojo korpuso antroje eilėje nuo įėjimo trečiame ir paskutiniame iš dešinės pusės pasivaikščiojimo kiemeliuose sulūžusių suoliukų nebuvo, pelėsių požymių ant sienų vizualiai nenustatyta; konstatuota, kad HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 39–40).

3.7. Vilniaus VSC, atlikęs operatyviąją visuomenės saugos kontrolę, 2015 m. balandžio d. 9 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-765, be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 108 sienų paviršius buvo lygus, tinkamas lengvam valymui ar dezinfekcijai; kameroje Nr. 374 prie įėjimo yra nubyrėjusių, atšokusių sienos dažų, sienų kampai nutrupėję, šie paviršiai nepritaikyti lengvam valymui ar dezinfekcijai, tai neatitiko HN 76:010 28 punkto; kameroje Nr. 374 grindų paviršius patikrinimo metu buvo lygus, tinkamas lengvam valymui ar dezinfekcijai; kameroje Nr. 108 langų stiklai patikrinimo metu buvo vizualiai nešvarūs, tai neatitiko HN 76:2010 54 punkto; kameroje Nr. 374 pelėsio požymių patikrinimo metu vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punktą; nustatyta, kad kamera Nr. 108 ir kamera Nr. 374 vėdinamos per atidaromus langus, tai atitiko HN 76:2010 24 punktą, kameroje Nr. 108 landai užsidaro visiškai; kamerose Nr. 108, Nr. 374 santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitiko HN 76:2010 26 punktą; kamerose Nr. 108 ir Nr. 374 dirbtinė dieninė ir dirbtinė naktinė apšvietos atitiko nustatytus reikalavimus; duotas nurodymas kameroje Nr. 374 prie įėjimo pašalinti sienų nelygumus, kad sienų ir lubų paviršiai būtų tinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai; išvalyti langų stiklus kameroje Nr. 108 (b. l. 41–43).

4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 44–46).

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 48–50).

6. Remiantis pareiškėjo pateikta medicinos dokumento kopija (neaišku, kurio asmens, kuri įstaiga jį išrašė), 2015 m. sausio 13 d. kardiologo konsultacijos metu asmuo skundėsi sunkumu krūtinėje, sunkiu įkvėpimu, blogai pasijuto prieš 3 savaites, diagnozuota sinusinė tachikardija neklasifikuojama kitaip (ligos kodas R00.0), paskirti vaistai „metoprololi” ir augalinės kilmės vaistas „valeredix” (b. l. 5, 6).

7. Remiantis Marijampolės pataisos namų pateikta asmens sveikatos istorija Nr. 05-A-2015/2465, pareiškėjas priminės gydytojų apžiūros metu (2015 m. liepos 2 d.) skundėsi nemiga, įtampa, nerimu, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas apie 11 m. vartojo narkotikus (heroiną), psichiatro konsultacijos metu 2015 m. liepos 2 d. nurodė, kad paskutinį kartą heroiną vartojo birželio 20 d., skundėsi nemiga, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas (ligos kodas F11.2); 2015 m. liepos 14 d. skundėsi skausmu ausyse, diagnozuotas chroniškas otitas, 2015 m. rugpjūčio 3 d. po gydymo pareiškėjas teigė, kad būklė pagerėjo, bet nusiųstas į LAVL specialisto konsultacijai; pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 3 d.–5 d. ir rugpjūčio 13 d.–19 d. gydytas LAVL, diagnozuotas išorinis ausies uždegimas (otitas), paskirtas gydymas, kurį rekomenduota tęsti ambulatoriškai (epikrizė, ligos istorijos Nr. 2024-1105, Nr. 2134-1158); 2015 m. liepos mėn. Utenos miesto VPK VP areštinėje skundėsi nemiga, vartojo paskirtus vaistus („tiapridali“, „lorafen“, „mirzaten“) (sveikatos istorija (b. l. 77–84, 87–97)).

II

1. Pareiškėjas S. V. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą 1 000 Eur.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas S. V. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes S. V. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. (b. l. 1-3).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. V. į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. spalio 6 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 9-15); asmens įskaitos kortelę (b. l. 16-19)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas S. V. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 71 parą. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. spalio 6 d. – 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. lapkričio 21 d., 2014 m. lapkričio 23 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. sausio 17 d. – 2015 m. sausio 18 d., 2015 m. sausio 20 d. – 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 9 d. – 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 18 d. – 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. balandžio 9 d., 2015 m. balandžio 11 d. – 2015 m. balandžio 12 d., 2015 m. balandžio 29 d. – 2015 m. gegužės 2 d., 2015 m. gegužės 4 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; pareiškėjas 2014 m. spalio 15 d. – 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. lapkričio 5 d. – 2015 m. lapkričio 20 d., 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 21 d., 2015 m. sausio 22 d. 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 11 d. – 2015 m. kovo 17 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. balandžio 15 d. – 2015 m. balandžio 28 d. buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 9–15), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 16–19)). Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė informaciją, kad 2015 m. sausio 21 d. jis buvo laikomas ne vienas kameroje Nr. 273 (t. y. dviese), tačiau ši informacija nėra reikšminga, nes jis tą dieną buvo laikomas tinkamai. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, todėl sutiktina su pareiškėju, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis. Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K stengiasi palaikyti higieną įstaigoje: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 44–46); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 48–50). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatė nedidelius pažeidimus (b. l. 23-27, 34-36, 41-43), kurie nuolat taisomi (b. l. 28-31, 32-33, 37-38, 39-40). Teismas vertina, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu (juos labiausiai ir akcentavo pareiškėjas savo skunde).

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (71 parą pareiškėjas S. V. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta (jis pats save žaloja nuolatiniu heroino vartojimu (b. l. 77–84, 87–97), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 525 eurais, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 525 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. (netinkamai laikytas 71 parą).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis