Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Olgai Uljanovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2009-05-26 nutarimą Nr. N401894, kuriuo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 146 straipsnio 1 dalį jam paskirta 100 Lt bauda.

Minėtu nutarimu R. P. nubaustas pagal ATPK 146 straipsnio 1 dalį 100 litų bauda už tai, kad 2009-04-24, Vievyje, (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neleistinoje vietoje, nesilaikydamas sklypo ribų, valstybinėje žemėje pasodino augalų, trukdančių gatvės priežiūrai ir eismo saugumui, tuo pažeidė automobilių kelių juostos ir kelių sanitarinės apsaugos zonos priežiūros taisykles ir naudojimo sąlygas.

Skunde R. P. paaiškino, kad skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų: jis nėra ir negali būti pagrįstas objektyviais duomenimis, nes 2009-04-24 jokie medžiai nebuvo pasodinti, šalia kelio augantys medžiai buvo pasodinti prieš 20 metų jo asmeninėje, o ne valstybinėje žemėje. Nutarimas grindžiamas tik Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-24 raštu Nr. 03.2-07-586, kuriame trumpai informuojama apie padarytą pažeidimą, tačiau pastarajame rašte nurodyta informacija nebuvo tikrinama, nebuvo atlikti geodeziniai matavimai. R. P. teigimu, pareigūnai netyrė ir tos aplinkybės, kad jo kaimynui savavališkai pratęsiant sklypo ribas į kelio pusę, kelio ribos savaime pasislinko arčiau pareiškėjo pasodintų medžių.

Nurodė, kad, jeigu sodinti medžius šiuo atveju būtų draudžiama, nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau nei po 6 mėnesių nuo medžių pasodinimo, kaip tai numatyta ATPK 35 straipsnyje. R. P. teigimu, skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, jame nėra užfiksuota nei vienos veikos, nurodytos ATPK 146 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėjo, kad nutarimas sunkiai įskaitomas, jame neaiškiai ir nelogiškai išdėstytos tariamai padaryto pažeidimo aplinkybės. Be to, skundžiamas nutarimas nėra patvirtintas antspaudu, yra tik vardiniai spaudai.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados tyrėjas surašė 2009-05-26 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P475074 (b. l. 4-4a, 10-11) R. P.. Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. surašytas už tai, kad jis 2009-04-24, Vievyje, (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neleistinoje vietoje, nesilaikydamas sklypo ribų, valstybinėje žemėje pasodino augalų, trukdančių gatvės priežiūrai ir eismo saugumui, tuo pažeidė automobilių kelių juostos ir kelių sanitarinės apsaugos zonos priežiūros taisykles ir naudojimo sąlygas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2009-05-26 nutarimu Nr. N401894 R. P. paskirta 100 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 146 straipsnio 1 dalyje (b. l. 5, 12).

ATPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad automobilių kelių juostoje ir kelių sanitarinėje apsaugos zonoje antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimas, kasinėjimo ir bet kokių statybos darbų vykdymas, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimas, medžiagų ir krovinių sandėliavimas nesuderinus nustatyta tvarka, važinėjimas kelio šlaitais, griovių gadinimas, taip pat želdinių niokojimas, šiukšlių ir sniego vertimas jose, kanalizacinio ar pramoninio, melioracinio vandens leidimas į kelių vandens nutekėjimo sistemas, o kelio juostoje – ir žemės arimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija, jog medžių sodinimas prie kelio nėra veika, kurią apima ATPK 146 straipsnio 1 dalies dispozicija, todėl ir atsakomybė pagal šio straipsnio nuostatas pareiškėjui negali būti taikoma.

ATPK 284 straipsnis leidžia teismui, nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, jo dalį ar teisės aktą, pakeisti nuorodą į atsakomybę numatantį teisės aktą. Iš nutarime išdėstyto R. P. veikos apibūdinimo matyti, kad pažeidimas buvo fiksuotas dėl to, kad jis pasodino medžius nesilaikydamas savo sklypo ribos ir dėl to buvo pažeistos automobilių kelių juostos ir kelių sanitarinės apsaugos zonos priežiūros taisyklės.

Objektu, kuris buvo pažeistas darant veiką, nurodyta kelio apsauga. Administracinius pažeidimus kelių priežiūros srityje reglamentuojančiame skyriuje inkorporuotas ATPK 147 straipsnis numato atsakomybę už automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje žemės naudotojams priskirtuose sklypuose jų padarytus Kelių priežiūros taisyklių pažeidimus, vykdant pareigą laikyti techniškai tvarkingą ir švarią sanitarinę apsaugos zoną, nuovažas bei vykdant kitus sanitarinės apsaugos zonos priežiūros reikalavimus. Šio straipsnio normos deleguoja į kitų teisės aktų nustatytas kelių priežiūros taisykles.

Kelių įstatymo 15 straipsnis numato, kad kelių priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. Automobilių kelių priežiūra ir tvarkymas reglamentuotas Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros aprašu (toliau – Aprašas), kurio 11 punkte nurodyta, kad keliai prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais, šiuo Aprašu ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Pagal 12.3 punktą kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui bei neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Taisyklėse pareigos prižiūrėti kelius numatytos ne gyventojams, o Kelių direkcijai, Susisiekimo ministerijos įsteigtoms įmonėms, savivaldybėms bei vietinės reikšmės kelių savininkams (Aprašo 3-8 punktai). Aprašo 39 punktas nustato, kad juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie nuosavybės ar nuomos teise naudojasi kelio apsaugos zonos žeme, atsako už tinkamą jos priežiūrą. Jie turi puoselėti jos estetinį vaizdą, saugomus gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus (vertybes), nepažeisti saugaus eismo reikalavimų. Teisė šalinti ir pareiga prižiūrėti kelio juostoje esančius medžius ir krūmus nustatyta kelius prižiūrintiems asmenims (Aprašo 41.4 punktas).

R. P. atsakomybė pagal ATPK 147 straipsnį galėtų kilti tik tuo atveju, jei Apraše numatytų taisyklių pažeidimas būtų padarytas jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esant šios priskyrimui kelio apsaugos zonai ir R. P. žinant apie tokį priskyrimą ir pareigą laikytis Aprašo reikalavimų. Tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje nebuvo surinkti tikslūs duomenys apie tai, kad žemė, kurioje buvo pasodinti medžiai, yra kelio apsauginė zona ir, kad R. P. būtų supažindintas su jam nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo priskyrimu kelio apsaugos zonai bei pareiga laikytis taisyklių. Teismo posėdžio metu R. P. tokią aplinkybę paneigė. Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vietinės reikšmės kelių apsauginė zona yra 10 metrų. To paties straipsnio 2 dalis leidžia apsaugos zonos plotį keisti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Kaip matyti iš byloje esančios fotonuotraukos, medžiai galėjo būti pasodinti ant žemės sklypo ribos. Tačiau tikslūs matavimai atlikti nebuvo, fotonuotraukoje nubrėžta riba pavadinta ne sklypo riba, o preliminaria riba.

Tokiu atveju, jei medžiai būtų pasodinti valstybinėje žemėje, atsakingu už netinkamą kelio apsaugos zonos priežiūrą yra asmuo, kuriam tokia pareiga priklauso pagal Aprašo 3-8 punktus, tačiau R. P. tarp tokių asmenų nepatenka. Be to, teisės aktai nėra uždraudę kelio apsaugos zonoje auginti medžius. Draudžiama auginti tik tuos medžius ir tokiu būdu, kuris kelia pavojų eismo saugumui. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad dėl tokio medžių pasodinimo kiltų tokia grėsmė. Administracinę nuobaudą skyręs asmuo nesurinko, o ir nerinko, jokio įrodymo, kad tokia grėsmę būtų iškilusi.

Pažymėtina, kad protokolas buvo surašytas už medžių sodinimą, t.y. seniai atliktus veiksmus. Nuotraukoje nufotografuotų medžių dydis atitinka R. P. paaiškinimus, kad medžiai buvo pasodinti prieš 20 metų. Tuo tarpu ATPK 35 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Praleidus senaties terminą byla turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Taigi, atsakomybė už medžių sodinimą R. P. bet kuriuo atveju pagal jokį Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį negali būti taikoma. Todėl byla nėra grąžinama papildomam tyrimui ir protokole nurodytų aplinkybių tikslinimui.

Kadangi teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog R. P. veiksmuose nėra ATPK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, tai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.