Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010 m. kovo 13 d. apie 22.10 val., prie namo Erfurto g. 44, Vilniuje, davė savo šuniui komandą pulti („fas“), po ko šuo užpuolė Č. L., įkando jam į dešinę blauzdą, ko pasekoje Č. L. parkrito, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimu nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, kąstine žaizda dešinėje blauzdoje, dėl kurios nukentėjusiojo Č. L. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad keletas dienų prieš įvykį jis vedė už pavadėlio savo šunį, antsnukį laikė rankoje. Nukentėjusysis ėjo su savo šunimi – kale. Ta kalė puolė jo šunį, abu šunys susipjovė. Po to jis buvo sutikęs nukentėjusiojo tėvą, žadėjo apmokėti gydymą už tai, kad jo šuo įkando jų šuniui. Įvykio dieną pas jį atėjo draugas G., kuris kvietė kartu važiuoti dirbti į užsienį. Jis išėjo draugo palydėti, tuomet kaimynas – nukentėjusysis Č. L., jį pro langą pamatė ir išbėgo nešinąs pagaliu į kiemą. Nukentėjusysis jam trenkė per nugarą, jis nukrito, šuo išsprūdo iš jo rankos. Jo šuo nereaguoja į komandą „fas“, šuo yra išmokytas čiupti už rankos. Kai jis nukrito ir paleido šunį, šuo įkando nukentėjusiajam į koją. Policiją iškvietė jo draugas G.. Atvykus policijai, jis sakė, kad jo nugara sumušta, policininkai liepė rašyti pareiškimą, bet jis dėl to niekur nesikreipė, taip patarė žmona, nes nenori pyktis su kaimynais. Pagalys, kuriuo nukentėjusysis jam trenkė, buvo blizgantis. Jis pagalio neieškojo. Nukentėjusysis jam trenkė tarp paskutinės ir priešpaskutinės namo laiptinės. Jis pripažįsta, kad šuo įkando nukentėjusiajam, bet šuo tik gynė jį. Kai jis pamatė kaimyną besinešantį pagalį, pajuto smūgį. Iš pradžių nukentėjusiojo nematė, išėjo iš laiptinės, tuo metu nukentėjusysis stovėjo prie lango. Jis pagalį pastebėjo, kai nuo smūgio pasivertė ant nugaros. Nukentėjusysis po to pagaliu trenkė ir jo šuniui. Jis matė, kaip po to nukentėjusysis nešinąs pagaliu bėgo link namų. Kai jis atsikėlė, pribėgo G.. Po smūgio mėlynė buvo ir ant jo pilvo, jis tą mėlynę rodė policijos pareigūnei. Jo šuo yra mišrūnas, stafordšyro trejero veislės. Šį šunį jam prieš septynerius metus padovanojo draugas kinologas. Prieš septynerius metus jis dresavo šunį aikštelėje Lazdynėliuose. Jo šuo reaguoja į komandą „kto“, po kurios kanda į ranką. Šunį į dresavimo aikštelę jis vedė du mėnesius, 2-3 kartus per savaitę. Šuo žino komandas „sėdėt“, „šliaužti“, „leteną duoti“. Šuo maždaug 35 centimetrų ūgio iki keteros, virš galvos – 50 centimetrų, atrodo agresyviai, nes kirptos ausys. Įvykio metu šuo jį gynė nedavus komandos. Antsnukį šuniui jis buvo nuėmęs, nes šuo turi paėsti žolės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Č. L. paaiškino, kad įvykio dieną apie 22.20 val. jis ėjo iš parduotuvės link namų, pasukus į namų gatvelę, prie medžių pamatė kaltinamąjį su šuniu, girdėjo, kaip kaltinamasis pasakė „fas“, tuomet šuo jį užpuolė, įkando į koją. Jis parkrito, buvo ledas, paslydo ir nosimi trenkėsi į ledą. Tai įvyko per kelias sekundes, iš pradžių kraujo nepastebėjo. Kaltinamasis pribėgo prie šuns ir nukrito. Jis atsikėlęs nuėjo prie namų laiptinės. Atidaręs duris, susitiko kaimynę A.. Jis pats tuo metu buvo kruvinu veidu. A. jo paklausė, kas jam yra, jis atsakė, kad užpuolė šuo. Pasikėlęs kelnes, pamatė prakąstą žaizdą. Išėjus iš laiptinės, pamatė kaltinamąjį, tempiantį už kupros šunį ir šaukiantį ant viso kiemo. Jis grįžo į butą, atėjo dar kelios kaimynės. Jis nespėjo iškviesti policijos, kažkas kitas iškvietė policiją į 13 butą dėl peilio dūrio. Atvažiavo dėl to paties ir greitoji pagalba. Jis pasakė, kad įkando šuo, greitoji jį išvežė, ligoninėje padarė nosies nuotrauką, nosis buvo lūžusi. Jis grįžo namo apie 2-3 val. nakties. Jo manymu, jį užpuolęs šuo yra stafordšyro veislės, bet šiek tiek maišytas. Tai ne pirmas kartas, kai tas šuo užpuola žmogų. J. B. yra jo kaimynas, gyvena toje pačioje laiptinėje, antrame aukšte. Jis pats gyvena pirmame aukšte. Iki tol su kaltinamuoju konfliktų dėl šuns nebuvo. Kaltinamasis pastoviai, kiekvieną dieną geria. Jis nemušė pagaliu kaltinamojo, to pagalio niekas nerado. Jis buvo užpultas Erfurto g. 44, iki jo namo buvo likę gal 10-20 metrų, toje vietoje auga medžiai ir stovi mašinos, kaltinamasis buvo tarp jų. J. B. buvo girtas, vedžiojo šunį be antsnukio. Jis girdėjo, kaip kaltinamasis davė šuniui komandą, ir šuo jį einantį užpuolė. Šuo jam įkando į dešinės kojos blauzdą. Kai po to atsisuko, jis kumščiu trenkė šuniui per galvą, šuo dar norėjo pulti, atbėgo kaltinamasis ir nugriuvo. Kai jis nukritęs atsisuko, J. B. laikė šunį ir kartu su šunimi girtas voliojosi. Šuo buvo be pavadžio ir be antsnukio. Jis kaltinamojo draugo nematė. Įvykio vietoje nėra apšvietimo, ta vieta tarp medžių.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. J. (ankstesnė pavardė B.) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), septintame aukšte, toje pačioje laiptinėje, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis. Įvykio dieną ji lydėjo savo draugus. Išėjus su draugais iš buto, laiptinėje sutiko kaimyną Č. L., kurio kelnės buvo kruvinos. Jis pasakė, kad įkando šuo iš buto antrame aukšte. Ji su draugais išėjo iš namo, pamatė už kampo kaimyną iš antro aukšto – J. B.. Nežino, ar pastarasis buvo blaivus. Jos draugai nuėjo, o ji paskambino Č. L. į duris, nes norėjo užeiti, kol praeis šokas. Po to išgirdo, kad J. B. nuėjo į antrą aukštą. Ji įlipo į liftą, tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir ji pastariesiems viską, ką matė, papasakojo. Policininkai klausė, ar reikia greitosios pagalbos ir ją iškvietė. Č. L. išvežė į ligoninę. Tą šunį ji yra anksčiau mačiusi. Šuo yra kovinės veislės, jis vedžiojamas be antsnukio. Visi jų laiptinės kaimynai yra parašę raštą, kad bijo to šuns. Tą dieną šuo irgi buvo be antsnukio.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto patrulių rinktinės 2 būrio patruliu. Buvo iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų gautas iškvietimas į Erfurto gatvę, kad kieme laukia šuns apkandžiotas žmogus. Atvykę laiptinėje rado nukentėjusįjį, kuriam buvo stipriai perkąsta koja prie čiurnos. Greitoji pagalba lyg jau buvo iškviesta. Piliečiai nurodė, kur gyvena šuns savininkas. Jis buvo užlipęs pabendrauti su šuns savininku, pastarasis buvo atidaręs duris ir matėsi, kad yra stipriai neblaivus. Kambaryje girdėjosi šuns lojimas, sprendžiant iš lojimo, šuo buvo „neblogas“. Savininkas paaiškino, kad kieme buvo kažkoks konfliktas su kaimynu ar pažįstamu, ko pasekoje šuo įkando į koją. Buvo surašyti duomenys, greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė į ligoninę, jie savo ruožtu surašė tarnybinį pranešimą. Jis bendravo su šuns savininku, o jo kolega – su nukentėjusiuoju. Šuns savininkas jam sužalojimų nerodė. Jis nematė ant pastarojo jokių sužalojimų, nesimatė, kad šuns savininkas būtų sumuštas ar kruvinas. Jis įvykio vietos neapžiūrėjo, nes, kaip suprato, ir šuns savininkas, ir nukentėjusysis grįžo į savo namus. Jam kaltinamasis niekuo nesiskundė.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. parodė, kad yra kaltinamojo J. B. žmona, su kuriuo kartu gyvena. Šunį užaugino nuo mažų dienų, šuo elgiasi normaliai ir visi namuose myli šunį. Tiek, kad šuo garsiai loja, nes toks jo balsas. Šunį vedžioja lauke, iš pradžių, kol šuo buvo mažas, vedžiodavo ji pati, o dabar vedžioja vyras arba suaugę vaikai. Šunį vedžioja laikydami tvirta grandine, niekas vedžiojant šuns nepaleidžia. Šuns vardas Rokis. Šuo klauso vienintelės komandos „Roki, kto tam“, tuomet šuo bėga pasižiūrėti prie durų. Šuo deresuotas nebuvo. Ji pati su kaimynais jau aštuoniolika metų gyvena ir nesipyksta, o Č. L., kai išgeria, elgiasi nelabai kaip. Jis neatsako už savo veiksmus, mėgsta išgerti, mušasi. Ji nesako, kad jos vyras šventas, bet gerti kiekvieną dieną neturi pinigų. Vyras išgeria per šventes. Kovo 13 d. pas juos buvo atėjęs draugas G.. Vyras jai po to pasakojo, kad gavo nuo Č. L. per nugarą. Dar sakė, kad gerai, kad ne į galvą. Šuo matyt ir įkando tuo metu. Vyras sakė, kad jam skauda nugarą. Po to kitą dieną ji matė didžiulę mėlynę. Ji vyrą atkalbėjo nuo pareiškimo policijai. Ji įvykio metu buvo namuose. Tą vakarą po įvykio pareigūno nematė, nebent vyras buvo atidaręs duris, gal ji jau miegojo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. (ankstesnė pavardė M.) parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Lazdynų policijos nuovadoje tyrėja. Ji iš kaltinamojo asmeniškai negirdėjo, kad jis būtų sumuštas, kaltinamasis jai mėlynių nerodė. Jei kaltinamasis būtų apie tai užsiminęs, jam būtų pasiūlyta kreiptis į Teismo medicinos tarnybą, arba, jei nusiskundimas gaunamas ne darbo metu, į Lazdynų ligoninę. Jos žiniomis J. B. į gydymo įstaigą nesikreipė.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojų V. Š. ir Z. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2010 m. kovo 1 d. apie 22.25 val. jam dirbant (Argo-701) kartu su A. P. gavo iš VPK OVS iškvietimą, kad Erfurto g. 44, Vilniuje yra sužalotas vyriškis su peiliu. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi Č. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam vaikštant kieme prie jo priėjo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), su šunimi. Minėto asmens šuo įkando Č. L. į koją. Kaimynas J. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo girtas ir vedžiojo šunį be antstnukio. Č. L. 1 GMP brigada nuvežė į VGPU ligoninę (Vilniuje, Šiltnamių g. 29) (b. l. 30).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. G. parodė, kad 2010 m. kovo 13 d. vakare jis atvažiavo pas savo pažįstamą J. B. į svečius namo (duomenys neskelbtini). Ten jis prabuvo apie 30 minučių, po to išsiklvietė taksi ir ruošėsi išvažiuoti. J. B. jį lydėjo nuo savo buto iki pat Erfurto gatvės, tai yra iki perėjos šalia Erfurto g. 44 namo. Jo pažįstamas jį lydėjo su šunimi. Jis išgirdo, kaip iš paskos bėga kažkoks vyras ir rusų kalba priekaištauja J. B., kad jo šuo be antsnukio. Pribėgęs prie jo pažįstamo J. B. minėtas vyras pradėjo jį mušti su lazda per nugarą, sudavė apie 2-3 kartus, kiek jis matė, po to J. B. parkrito ant žemės. Jis tuo tarpu nuo J. B. buvo apie 5 metrų atstumu. Minėtas vyras dar kažką išsitraukė, jam buvo panašu į peilį, tuomet J. B. puolė ant to vyro, tai yra šoko ant jo, ar šuo jam kando, jis nematė. J. B. šuo buvo be antsnukio. Tuomet, kai šuo šoko ant to vyro, jis tuo šunimi nusipurtė ir pabėgo. Jis iš karto iškvietė policiją, tuo tarpu privažiavo jo laukiamas taksi automobilis ir jis išvažiavo, kas buvo vėliau, nežino, nes jo ten nebuvo. Kas buvo tas vyras, kuris užpuolė jo pažįstamą, jis nežino (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2010 m. kovo 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Erfurto gatvės 44 numeriu pažymėto namo, Vilniuje (b. l. 5-7).

Iš byloje esančios policijos ataskaitos matyti, kad 2010-03-13 d. 22.25 val. įregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą pirminė informacija pasirodė klaidinga. Tarp (duomenys neskelbtini) namo 1 ir 5 buto savininkų kilo konfliktas, kurio metu 1 buto savininkas (Č. L.) buvo apkandžiotas 5 buto savininko šuns (b. l. 36).

Teisminio nagrinėjimo metu, teismui pareikalavus, buvo gauta kompiuterinė laikmena su skaitmenine 2010 m. kovo 13 d. 22.21 val. gauto Bendrajame pagalbos centre pranešimo apie įvykį adresu Erfurto g. 44, Vilnius, garso įrašo kopija. Garso įraše užfiksuota, kad vyras, prisistatęs G. pavarde, pranešė, kad „iš buto išbėgo žmogus su lazda ir peiliu ir papjovė žmogų“. Apie įvykį pranešęs asmuo nurodė, kad lauks (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111).

Iš byloje esančios 2010 m. kovo 15 d. specialisto išvados Nr. G 868/10 (01), kurią pateikė teismo medicinos ekspertas V. K. matyti, kad Č. L. padaryta: nubrozdinimas nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, kąstinė žaizda dešinėje blauzdoje, galimai aplinkybės nurodytu laiku (2010-03-13) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytos kąstinės žaizdos sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (b. l. 10-11).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad apklaustų asmenų parodymais tiki tiek, kiek jie yra nuoseklūs, patikimi ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Byloje nukentėjusysis Č. L. ir kaltinamasis J. B. pateikė skirtingus paiškinimus apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis Č. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo sužalojimo fakto kaltinamasis neginčija, tačiau teigia, kad jo šuo nukentėjusiajam įkando po to, kai Č. L. jam pačiam trenkė lazda per nugarą. Vis dėlto, teismas nelaiko tokių kaltinamojo J. B. parodymų patikimais. Nors kaltinamasis J. B. teigė, kad buvo sužalotas į nugarą, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvieji duomenys – kaltinamasis apie tariamą sužalojimą nepapasakojo nei betarpiškai iškart į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui A. P., nei kreipėsi dėl minėtos aplinkybės į gydymo įstaigą ar teisėsaugos instituciją. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo J. B. teiginių apie tai, kad jis tariamai nukentėjusiojo padarytus kūno sužalojimus rodė policijos pareigūnei, apklausta kaip liudytoja policijos tyrėja J. B. taip pat nepatvirtino. Vienintelis asmuo, nurodantis, kad kaltinamasis J. B. rodė sužalojimus, yra kaltinamojo žmona R. B.. Tačiau tiek šios liudytojos, tiek ir liudytojo Z. G. parodymų teismas negali laikyti patikimais. Liudytoja R. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos su vyru (tai yra, kaltinamuoju J. B.) gyvenamame bute laikomas šuo jokio pavojaus niekam nekelia, vedžiojamas tik pririštas, o problemas kelia nukentėjusysis, nes dažnai girtauja. Tačiau šiuos liudytojos R. B. parodymus paneigia ne tik byloje apklausti nukentėjusysis Č. L. ir liudytoja A. J., bet ir duomenys apie J. B. iškeltą administracinę bylą bei 2010 m. balandžio 6 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A11-6295, iš kurio matyti, kad J. B. už Vilniaus miesto tarybos sprendimu patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalį nubaustas administracine nuobauda ( b. l. 40). Be to, iš byloje esančio 2010 m. kovo 15 d. prašymo, kurį pasirašė net 24 namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, matyti, kad kaltinamojo kaimynai skundžiasi J. B. elgesiu, nes jo šuo pastoviai vedžiojamas be antsnukio, kelia grėsmę aplinkiniams ir puola žmones (b. l. 38). Taigi, liudytojos R. B. parodymai vertintini kritiškai, nes kelia pagrįstų abejonių savo teisingumu ir duoti bylos baigtimi kaltinamojo naudai suinteresuoto asmens. Teismas negali laikyti rimtais bei patikimais ir liudytojo Z. G. parodymų – kaip matyti iš jo pateikto pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, jis apie įvykį tiesos nepasakė, nurodydamas, kad buvo peiliu užpultas ir papjautas žmogus, be to, nurodė neteisingą aplinkybę, kad jis policijos lauks (duomenys neskelbtini). Iš tikrųjų Z. G. jokios policijos nelaukė ir, pateikęs tokį pranešimą, iš įvykio vietos išvyko taksi automobiliu. Taigi, teismas kaltinamojo J. B. versiją apie tai, kad jis buvo pirmas užpultas nukentėjusiojo Č. L., vertina kritiškai, kaip bandymą sušvelninti savo atsakomybę.

Tuo tarpu nukentėjusiojo Č. L. parodymai nuo pat pradžių yra nuoseklūs, o juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai – ne tik specialisto išvada Nr. G 868/10 (01) apie objektyviai nustatytus kūno sužalojimus, bet ir liudytojų A. J., V. Š., A. P. parodymai. Nukentėjusysis Č. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – pradedant kitą dieną po įvykio surašytu pareiškimu Vilniaus apskrities VPK 7 PK viršininkui (b. l. 2), nuosekliai ir vienodai paaiškino jam žinomas sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtino liudytoja A. J., kuriai iškart po įvykio Č. L. nurodė tokias pat aplinkybes, kaip ir viso ikiteisminio tyrimo metu, būtent, kad kaltinamojo J. B. šuo jį užpuolė ir sukandžiojo. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, įskaitant tą parodymų dalį, kurioje jis kalba apie tai, kad J. B. davė komandą šuniui jį pulti. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. B. nenuosekliai papasakojo apie šuns suprantamas komandas, teigė, kad šį šunį savarankiškai dresavo, tuo tarpu kaltinamojo žmona R. B. paneigė, kad šuo kada nors būtų dresuotas, o jos parodymai dėl šuns suprantamų komandų skiriasi nuo kaltinamojo parodymų. Todėl teismas laiko, kad pareikštas kaltinimas kaltinamajam J. B. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis, duodamas komandą savo šuniui pulti nukentėjusįjį, suprato, kad elgiasi pavojingai, ir, kad nukentėjusysis gali patirti kūno sužalojimus. Kaltinamojo J. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai ir teisingai kvalifikuoti pagal kilusius padarinius, tai yra, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplikybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. BK 55 straipsnyje pasakyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. B. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 173, 66 litų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais įrodymais (b. l. 23), todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Priteisti iš J. B. Valstybinės ligonių kasos naudai 173, 66 Lt nuskalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.