- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-251-267/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danute Burbuliene, Jolanta Badaugiene, Petras Rimantas Brazys
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Išvadą teikia
- Telšiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko
- Advokatai
- Marius Gricius, Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,
dalyvaujant ieškovei E. T., ieškoves atstovei advokatei Irenai Sinkevicienei, atsakovui A. T., atsakovo atstovui advokatui Mariui Griciui, treciajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. M.,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo atsakovo A. T. apeliacini skunda del Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimo dalies panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškoves E. T. ieškini atsakovui A. T., treciajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. M., institucijai teikianciai išvada Telšiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui del santuokos nutraukimo del vieno sutuoktinio kaltes, vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu igyto turto padalijimo, atsakovo A. T. priešieškini ieškovei E. T. del santuokos metu igyto turto padalijimo bei treciojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. ieškini ieškovei E. T. ir atsakovui A. T. del skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipesi i Telšiu rajono apylinkes teisma, prašydama: 1) santuoka, itraukta i Telšiu rajono Civilines metrikacijos skyriaus apskaita (duomenys neskelbtini), irašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnycioje, tarp A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti del atsakovo kaltes. Nutraukus santuoka palikti santuokines pavardes T., T.; 2) nustatyti sunaus M. T., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamaja vieta kartu su ieškove E. T. jos nuolatineje gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyma sunui M. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodinemis išmokomis po 125 Lt kas menesi nuo 2006-07-01 iki sunaus pilnametystes; 4) pripažinti buta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,76 m², esanti (duomenys neskelbtini), bei garažu statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pajus 2000 Lt vertes, asmenine ieškoves nuosavybe, igyta už asmenines lešas; 5) santuokoje igyta turta padalinti sekanciai: atsakovui priteisti televizoriu „Sharp“ 700 Lt vertes; ieškovei priteisti sofa-lova „Grafo baldai“ 1100 Lt vertes, skalbimo mašina „Beko“ 800 Lt vertes, virtuvini kombaina 500 Lt vertes, šaldytuva „Beko“ 1000 Lt vertes, dujine virykle 200 Lt vertes, viso turto už 3600 Lt; priteisti iš ieškoves atsakovui pinigine kompensacija 2900 Lt už mažesne tenkancio turto dali; 6) priteisti iš atsakovo treciojo asmens A. M. naudai 6584,42 Lt kreditorinio isiskolinimo; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas patirtas bylinejimosi išlaidas. Ieškove nurode, jog santuoka su atsakovu sudare (duomenys neskelbtini) bažnycioje, o i Telšiu rajono civilines metrikacijos skyriaus apskaita santuoka itraukta (duomenys neskelbtini), akto irašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gime sunus M. T., kuris yra nepilnametis. Teige, kad nuo santuokos sudarymo pradžios tarp sutuoktiniu buvo itempti santykiai. Ieškovei besilaukiant kudikio atsakovas išvyko i (duomenys neskelbtini). Atsakovo mama paeme paskola ir dave pinigus atsakovui, kad galetu išvykti i užsieni. Nurode, jog atsakovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), pinigus siusdavo savo motinai, atidavinejo skola, o prie šeimos išlaikymo neprisidejo, ieškovei buvo labai sunku. Atsakovas grižo kada sunus jau buvo gimes. Vaikui buvo 8 menesiai, kai ji su atsakovu nutare vykti kartu i (duomenys neskelbtini), tikejosi, kad galbut pavyks šeimyninius santykius išsaugoti. Taciau užsienyje situacija nepasikeite, atsakovas dažnai girtavo, ieškoves atžvilgiu vartojo smurta, del ko karta net buvo iškviesta policija, o ji nuvežta i ligonine del sulaužytos kaukoles ir nosies. Kadangi (duomenys neskelbtini) ieškove negalejo nutraukti santuokos, jai teko laukti iki ji gales kartu su atsakovu grižti i Lietuva. Faktiškai nuo to ivykio santuokinis gyvenimas pakito, neliko pagarbos, tarpusavio supratimo, normaliu šeimyniniu santykiu. Nurode, kad nutraukti santuoka iš karto neturejo galimybes, nes grižus iš (duomenys neskelbtini) istojo mokytis (duomenys neskelbtini), dirbo valytoja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo mažas vaikas, truko pinigu, taip pat bijojo atsakovo. 2006 m. pavasari sužinojo, kad vyras susitikineja su kita moterimi N. R., nors jis tai neige. Ieškove nurode, kad 2006 metais 2 menesiams buvo išvykusi dirbti i (duomenys neskelbtini). Jeigu butu pakake pinigu pragyvenimui, ji nebutu palikusi mažamecio savo sunaus ir išvykusi uždarbiauti. Sunus buvo paliktas saugiai pas giminaicius, su jais suderinus. Butas yra jos asmenine nuosavybe ir atsakovas tai žino. Nurode, kad atsakovas apie tai, jog butas buvo nupirktas jos vardu iš viso nieko nežinojo, nes mociute A. M. nebutu sutikusi, kad butas butu santuokine nuosavybe, nes ji nepritare santuokai. Mociutes brolis ieškovei padovanojo pinigus 8000 Lt, ir už 5000 Lt simboline kaina butas buvo jai parduotas. Mociute išvažiavo gyventi i kaima, buta paliko gyventi jiems. Garažas taip pat yra ieškoves asmenine nuosavybe, nes tas garažas buvo iškeistas i mociutes tureta garaža, jiems dar buvo primoketa 500 Lt, o ieškove tapo pajininke garažu statybos kooperatyve, nuosavybes teises i garaža nera iregistruotos, atsakovas nera pajininkas garažo kooperatyve, todel šis turtas nedalintinas. Kadangi santuokos metu pastoviai truko pinigu, todel už buto nuoma laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki 2006 m. rugpjucio menesio mokescius sumokedavo mociute A. M.. Apie tai žinojo atsakovas, niekada pats nesirupino mokesciais, nes nemane, kad butas santuokinis turtas, todel treciojo asmens prašomi priteisti pinigai priteistini iš ju abieju. Atsakovui praše priteisti televizoriu, kuri jis jau yra pasiemes, o kitus daiktus priteisti jai, nes dalis daiktu yra igyti išsimoketinai, kiti yra vaiko kambario baldai, vaikas turi miegoti savo lovoje. Kadangi santuoka iširo del atsakovo kaltes praše priteisti jai neturtines žalos atlyginimui 10000 Lt ir bylinejimosi išlaidas.
Atsakovas A. T. su ieškoves pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies ir pareiške priešieškini. Atsakovas sutiko sunaus gyvenamaja vieta nustatyti su ieškove, sutiko sunaus išlaikymui moketi periodines išmokas po 125 Lt kas menesi. Priešieškiniu ir patikslintais priešieškiniais atsakovas praše: 1) nutraukti santuoka del ieškoves kaltes; 2) pripažinti ieškovei nuosavybes teise ir priteisti jai visa buta su rusiu naturoje, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos verte 125000 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti atsakovui teise i paju ir priteisti visa pajaus pinigini inaša 2000 Lt garažo, esancio garažu statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ieškovei iš jo priteisti 1000 Lt kompensacija už atsakovui nuosavybes teise atitenkanti pajaus pinigini inaša; 4) priteisti atsakovui sekancius santuokoje igytus daiktus: sofa-lova „Grafo baldai“ – 1100 Lt vertes, skalbimo mašina „Beko“ – 800 Lt vertes, televizoriu „Sharp“ - 700 Lt vertes, virtuvini kombaina - 500 Lt vertes; 5) priteisti iš ieškoves atsakovui pinigine kompensacija 62500 Lt už ieškovei tenkancia didesne santuokos metu igyto turto dali; 6) ieškovei priteisti sekancius santuokoje igytus daiktus: kompiuteri – 2500 Lt vertes, lova „Simas“ – 1200 Lt vertes, šaldytuva „Beko“ – 1000 Lt vertes, dujine virykle – 200 Lt vertes. Atsakovas nurode, kad butas yra igytas santuokoje ir jis nemate jokiu pinigu, kurie butu padovanoti buto pirkimui. Jo mama paeme paskola 10000Lt, kad jis galetu išvykti i užsieni dirbti. Atsakovas išvažiuodamas ieškovei paliko pinigus buto pirkimui, o iš kokiu pinigu ji nupirko buta nežino. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) pinigu žmonai nesiunte, nes pinigu buvo palikes. Pinigus siusdavo savo mamai, nes ieškovei buvo sunku nešciai vaikšcioti, pinigu galejo pasiimti iš atsakovo motinos. Teige, kad ieškove atvažiavusi i (duomenys neskelbtini) nieko nedirbo, negamino valgio, jis ja moke gyventi, nes buvo išlepusi. Barniu budavo, bet atsakovas niekada jos nemuše, rankos prieš ja nepakele. Nosi ieškove susižalojo, kai švente Kaledas (duomenys neskelbtini), bare ji gavo su stikline i nosi. Užsienyje dirbant gavo pinigus ir už vaika, kada grižo i Lietuva dare bute remonta iš pinigu, kuriuos užsidirbo (duomenys neskelbtini). Prie šeimos išlaikymo visada prisidejo. Atsakovas teige, kad pinigus mokesciams apmoketi duodavo, o kas mokejo mokescius nesidomejo ir jeigu ieškove nemokejo užpildyti mokesciu knygeles, galbut jas pilde tretysis asmuo, taciau jis niekam neskolingas ir su A. M. pareikštais reikalavimais nesutiko. Teige, kad meilužes neturi, o N. R. tera jo drauge. Atsakovas nurode, kad ieškove buvo jam neištikima, nes be jo sutikimo išvažiavo i (duomenys neskelbtini), kur dirbo prostitute, linksmino italus už pinigus. Nurode, kad garažas yra ju santuokine nuosavybe, nes iki to buvo kitas garažas ieškoves senelio, kuriuo jie nesinaudojo, tada buvo tas garažas parduotas ir nupirktas kitas, tik iformintas ieškoves vardu. Pažymejo, kad kompiuteris yra padovanotas pažistamo ir todel itrauktinas i dalintino turto saraša.
Tretysis asmuo A. M. pareiške ieškini ieškovei E. T. ir atsakovui A. T., prašydama iš ju priteisti po 6584,42 Lt sumoketu mokesciu už buta, komunalinius patarnavimus. Nurode, kad E. T. ir A. T. pastoviai trukdavo pinigu, todel ji per ju santuokos laikotarpi, ir jiems bunant užsienyje, sumokejo mokescius už buta, kuris buvo šeimos gyvenamoji patalpa, 13168,84 Lt, tai patvirtina jos parašai ant mokejimo dokumentu. Pažymejo, kad tiek ieškove, tiek atsakovas žinojo, kad ji mokejo mokescius, todel ji praše tenkinti jos savarankiškus reikalavimus ir iš abieju šaliu priteisti mineta suma lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Telšiu rajono apylinkes teismas 2008 m. kovo 19 d. sprendimu ieškini ir priešieškini patenkino iš dalies: 1) santuoka, itraukta i Telšiu rajono Civilines metrikacijos skyriaus apskaita (duomenys neskelbtini), irašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnycioje, tarp A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutrauke del atsakovo kaltes. Nutraukus santuoka paliko santuokines pavardes T., T.; 2) nustate sunaus M. T., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamaja vieta kartu su ieškove E. T. jos nuolatineje gyvenamojoje vietoje; 3) priteise iš A. T. išlaikyma sunui M. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodinemis išmokomis po 125 Lt kas menesi nuo 2006-07-01 iki sunaus pilnametystes; 4) pripažino buta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,76 m², esanti (duomenys neskelbtini), asmenine ieškoves nuosavybe, igyta už asmenines lešas; 5) santuokoje igyta turta padalino sekanciai: atsakovui A. T. priteise televizoriu „Sharp“ 700 Lt vertes; ieškovei E. T. priteise 2000 Lt vertes paju garažu statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), sofa-lova „Grafo baldai“ 1100 Lt vertes, lova „Simas“ – 1200 Lt vertes, skalbimo mašina „Beko“ 800 Lt vertes, virtuvini kombaina 500 Lt vertes, šaldytuva „Beko“ 1000 Lt vertes, dujine virykle 200 Lt vertes, kompiuteri 2500 Lt vertes, viso turto už 7300 Lt; 6) priteise iš ieškoves atsakovui pinigine kompensacija 4300 Lt už mažesne tenkancio turto dali; 7) priteise iš atsakovo A. T. ieškovei E. T. 8000 Lt litu neturtines žalos atlyginimui bei 100 Lt bylinejimosi išlaidu; 8) priteise iš A. T. 553 Lt nesumoketo žyminio mokescio valstybei. Likusioje dalyje ieškini ir priešieškini teismas atmete. Tuo paciu teismas patenkino treciojo asmens savarankiškus reikalavimus ir priteise iš A. T. ir E. T. treciajam asmeniui A. M. iš kiekvieno po 6584,42 Lt nepagristo praturtejimo bei bylinejimosi išlaidas lygiomis dalimis iš kiekvieno po 197,53 Lt. Teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, konstatavo, kad atsakovas buvo ieškovei nelojalus, elgesi morales požiuriu neleistinai, tai yra iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas, bei žiauriai elgesi su ieškove ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas. Todel teismas padare išvada, kad santuoka iširo del atsakovo A. T. kaltes. Atmete kaip neirodytus atsakovo teiginius, jog ieškove jam buvo neištikima, o atsakovo argumenta, kad ieškove nesirupino šeima ir vaiku, teismas laike paneigtu byloje esanciais rašytiniais bei kitais irodymais. Nutraukes santuoka, teismas šalims paliko santuokines pavardes. Nurodes, jog byloje ginco del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nera, teismas nepilnamecio sunaus gyvenamaja vieta nustate su ieškove. Tuo paciu, pažymejes, jog ginco del išlaikymo dydžio ir termino nera, teismas priteise iš atsakovo išlaikyma vaikui po 125 Lt kas menesi periodinemis išmokomis nuo 2006-07-01 iki vaiko pilnametystes. Teismas nurode, kad iš pateiktu rašytiniu dokumentu matyti, kad buta 2000-09-05 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu už 5000 Lt igijo E. T. iš savo mociutes A. M.. Ivertines byloje surinktus irodymus, teismas padare išvada, kad atsakovas neirode, jog butas yra ju santuokinis turtas igytas iš bendru lešu. Pažymejo, kad, kaip matyti iš šaliu ir liudytoju parodymu, butas esantis (duomenys neskelbtini), iki šalims susituokiant priklause ieškoves seneliams, kurie ja užaugino, ieškoves artimieji nepritare jos santuokai su atsakovu ir tam priešinosi, A. M. patvirtino, kad abiem sutuoktiniams jokiu budu nebutu perleidusi buto, nes tai jos šeimos turtas, pati turto prigimtis rodo, kad sandorio tikslas buvo parduoti buta tik E. T. - jos asmeninei nuosavybei. Nurode, kad butas nebuvo iregistruotas viešame registre, kaip bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Todel teismas padare išvada, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) igytas už asmenines ieškoves lešas ir yra asmenine ieškoves E. T. nuosavybe ir del to nedalintinas. Dalindamas garažo paju tarp ieškoves ir atsakovo, teismas pažymejo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2002-12-18 Telšiu rajono savivaldybes valdyba potvarkiu prieme i garažu statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) narius E. T., išstojus P. V.. Nurode, jog ieškove teige, kad buvo vykdomas garažu keitimas, todel pajus yra jos asmenine nuosavybe, o atsakovas teige, kad tai nebuvo keitimas, kad savo garaža jie pardave ir pateike 2002-12-18 garažo bokso pirkimo-pardavimo sutarti. Pažymejes, kad pateikta sutartis yra nenugincyta, teismas laike, kad garažas bendrijoje (duomenys neskelbtini) nera igytas keitimo budu. Atsižvelges i tai, kad ieškove yra priimta garažu statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) nare, teismas jai priteise 2000 Lt paju, o atsakovui iš jos pritese 1000 Lt pinigine kompensacija. Teismas, vadovaudamasis ieškiniu, priešieškiniu ir šaliu paaiškinimais nustate, kad bendra sutuoktiniu kilnojamaji turta sudaro namu apyvokos daiktai: sofa-lova „Grafo baldai“ – 1100 Lt vertes, skalbimo mašina „Beko“ – 800 Lt vertes, televizorius „Sharp“ -700 Lt vertes, virtuvinis kombainas -500 Lt vertes, kompiuteris – 2500 Lt vertes, lova „Simas“ – 1200 Lt vertes, šaldytuvas „Beko“ – 1000 Lt vertes, dujine virykle – 200 Lt vertes, viso turto už 8000 Lt. Dalindamas turta teismas atsižvelge i tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todel dvieju kambariu bute reikalingos lovos tiek ieškovei, tiek vaikui, taip pat šaldytuvas, dujine virykle, skalbimo mašina, virtuvinis kombainas butini, siekiant užtikrinti sveika ir švaria vaiko aplinka. Pažymejo, kad del kompiuterio ir televizoriaus padalinimo ginco nera. Atsižvelgiant i paminetas aplinkybes, teismas daiktus padalino sekanciai: ieškovei priteise sofa-lova „Grafo baldai“ – 1100 Lt vertes, skalbimo mašina „Beko“ – 800 Lt vertes, virtuvini kombaina -500 Lt vertes, kompiuteri – 2500 Lt vertes, lova „Simas“ – 1200 Lt vertes, šaldytuva „Beko“ – 1000 Lt vertes, dujine virykle – 200 Lt vertes, viso turto už 7300 Lt, atsakovui priteise televizoriu „Sharp“ -700 Lt vertes. Už ieškovei tenkancia didesnes vertes turto dali iš ieškoves atsakovui teismas priteise pinigine kompensacija 3300 Lt. Teismas, nustates, kad santuoka iširo del ieškovo kaltes, pripažino, jog ieškove patyre dvasinius išgyvenimus, emocini ir fizini skausma del neteisetu atsakovo veiksmu ir priteise iš atsakovo ieškovei 8000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Tenkindamas treciojo asmens A. M. savarankiškus reikalavimus, teismas pažymejo, jog iš pateiktu saskaitu ir kvitu matyti, kad saskaitos išrašytos A. M. vardu, ieškove pripažista, kad tretysis asmuo sumokejo mokescius už mineta laikotarpi. Todel teismas konstatavo, kad šalys, pacios nesumokedamos mokesciu, nepagristai praturtejo nesumoketu mokesciu suma, ir priteise iš šaliu po 6584,42 Lt A. M. naudai. Bylinejimosi išlaidas tarp šaliu teismas paskirste proporcingai patenkintu ir atmestu reikalavimu daliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo iš dalies panaikinti Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo: 1) pripažinti, kad santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes; 2) panaikinti sprendimo dali del buto pripažinimo asmenine ieškoves nuosavybe ir pajaus garažu bendrijoje priteisimo ir šioje dalyje priimti nauja sprendima. Santuokoje igyta turta padalinti ir atsakovui bei ieškovei priteisti po ½ dali santuokoje igyto turto. Priteisti atsakovui ir ieškovei nuosavybes teise po ½ dali buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,76 m², esanti (duomenys neskelbtini), arba 62500 Lt kompensacija. Priteisti atsakovui paju garažu statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), o ieškovei 1000 Lt kompensacija; 3) panaikinti teismo sprendimo dali atsakovo atžvilgiu del 6584,42 Lt priteisimo A. M. ir priimti nauja sprendima – ieškini atsakovo atžvilgiu atmesti. Likusioje dalyje sprendima atsakovas prašo palikti nepakeista bei priteisti atsakovui iš ieškoves bylinejimosi išlaidas.
1. Teismas netinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, todel padare nepagrista išvada, jog santuoka iširo del atsakovo kaltes. Sprendime išdestyti tokios išvados motyvai tik patvirtina, kad nagrinejant byla teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Tikrosios santuokos iširimo priežastys nebuvo atskleistos, nes teismas turejo atsižvelgti i ieškoves neištikimybes fakta ir santuoka nutraukti del abieju sutuoktiniu kaltes. Pripažinus, kad abu sutuoktiniai kalti del santuokos iširimo, ieškoves reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo turi buti atmestas.
2. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo ir rimtu neabejotinu irodymu santuokos metu igyta buta pripažino ieškoves asmenine nuosavybe. Dovanojimo raštelis, kuriuo remiasi teismas kaip vienu pagrindiniu irodymu, datuotas 1999-12-30, iki santuokos sudarymo. Santuoka buvo iregistruota (duomenys neskelbtini), o butas nupirktas (duomenys neskelbtini) iš A. M.. Atsakovo mama D. T., gavusi paskola iš banko, atsakovui padovanojo 10000 Lt buto pirkimui ir iš šiu pinigu buvo sumoketa A. M. už perkama buta. Ginco butas yra neabejotina atsakovo ir ieškoves bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, nes turi visus bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes požymius. Teismo argumentas, kad butas viešame registre neiregistruotas kaip bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe ir del to tai irodo, jog butas yra ieškoves asmenine nuosavybe, visiškai neatitinka tikroves. Buto isigijimo metu galiojusio SŠK 21 str. 3 d. nustate, kad turtas, igytas santuokos metu, laikomas priklausanciu abiem sutuoktiniams, nors jis iformintas vieno iš ju vardu. Teismas šia nuostata nesivadovavo, nors jokiu itikinamu argumentu, pagristi priešingai išvadai, nepateike. Tuo paciu teismas visiškai nepagristai ieškovei priteise garažo paju. Garažas atsakovei visiškai nereikalingas ir ji juo nesinaudoja. Atsakovas remontuoja automobilius, gauna iš to pajamas ir galetu ženkliau prisideti prie nepilnamecio sunaus išlaikymo. Del šiu priežasciu garažo pajus GSEB (duomenys neskelbtini) turetu buti priteistas atsakovui.
3. Teismas visiškai be jokio pagrindo patenkino treciojo asmens A. M. savarankiškus reikalavimus ir priteise iš atsakovo 6584,42 Lt už tariamai jos lešomis sumoketus mokescius už buta. Apie tai, kad tretysis asmuo tariamai mokejo mokescius už sutuoktiniu buta, atsakovas sužinojo tik bylos nagrinejimo metu, kai apie tai buvo pateiktos saskaitos. Atsakovas buvo isitikines, kad už buta moka ieškove, nes jai atiduodavo pinigus ir sutuoktiniai kiekviena menesi mokesciu sumokejimui skirdavo dali šeimos lešu. Atsakovas isitikines, kad A. M. jokiu mokesciu nemokejo, o buvo pasinaudota tuo, kad pardavus buta, E. T. nesudare sutarties su UAB „Litesko“ ir saskaitos buvo siunciamos A. M. vardu i ieškoves ir atsakovo buta. Tai, kad saskaitos buvo apmokamos A. M. vardu, atsakovo manymu, visiškai nereiškia, kad ji jas ir apmokejo. Be to, savivaldybes imones Telšiu butu ukis saskaitose jokia A. M. neminima, o duomenys apie elektros, duju suvartojima užpildyti pacios ieškoves E. T..
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Telšiu rajono apylinkes teismo sprendimas naikintinas del procesines teises normu pažeidimo, galejusio tureti itakos neteiseto sprendimo priemimui, ir civiline byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo nuo ieškinio ir priešieškinio priemimo stadijos. Teiseju kolegija pripažista, kad teismo išvados padarytos neatskleidus bylos esmes ir pagal byloje pateiktus irodymus bei pareikštus reikalavimus bylos negalima iš esmes išnagrineti apeliacines instancijos teisme. (LR CPK 327 str.1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.)..
Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) bažnycioje, sudare vidaus (kanonu) teises nustatyta tvarka santuoka, kuri buvo itraukta i apskaita Telšiu rajono civilines metrikacijos istaigoje (duomenys neskelbtini), irašo Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkes teismas, nustates, kad santuoka iširo del atsakovo kaltes, ja nutrauke, nustate vaiko gyvenamaja vieta, priteise išlaikyma vaikui, padalino santuokoje igyta turta.
Skundžiamu sprendimu Telšiu rajono apylinkes teismas išsprende ginca del santuokos, sudarytos Romos kataliku bažnycioje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys, kreipdamosi i teisma, pareiške reikalavima (ieškini ir priešieškini) del santuokos nutraukimo ir kitu istatyme nustatytu klausimu išsprendimo, remesi CK normomis, reglamentuojanciomis santuokos nutraukima (CK 3.60 str.) ir santuokos nutraukimo pasekmiu klausimus (CK 3.59 str.), visiškai neatkreipdamos demesio i tai, kad ju santuoka yra sudaryta bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka.
Teiseju kolegija nurodo, kad tokiais atvejais teismas, tenkindamas prašyma del civiliniu teisiniu pasekmiu, atsiradusiu bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudaryta santuoka itraukus i apskaita civilines metrikacijos istaigoje, gali tik panaikinti akto iraša del bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudarytos santuokos itraukimo i apskaita civilines metrikacijos istaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaiku išlaikymo, ju gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktiniu tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 str.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilineje byloje G. K. v G. S.; bylos Nr. 3K-7-6/2007; teismu praktika Nr. 27).
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipe šaliu demesio i tai, kad tinkamai išspresti šaliu reikalavimus galima tinkamai apibrežus teisminio nagrinejimo dalyka, kuris formuluojamas ieškinyje (CPK 382 str.). Teismas turi išsiaiškinti tikraja kiekvienos šalies pozicija del ju sudarytos santuokos civiliniu teisiniu pasekmiu. Ieškinyje bei priešieškinyje suformuluoti ieškoves ir atsakovo reikalavimai ir argumentai apibrežia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informacija apie bylos irodinejimo dalyka, gincijama materialuji teisini santyki ir šaliu reikalavima bei jo pagrindima. Be to, nagrinejamoji byla yra iš šeimos teisiniu santykiu; civilinio proceso istatymuose nustatyta, kad teismo vaidmuo tokio pobudžio bylose turi buti aktyvus (CPK XIX skyrius). Del to, nagrinedamas byla iš naujo, teismas turi pasiulyti šalims tiksliai suformuluoti savo reikalavimus (ieškinio dalyka), nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas (atsakovas) grindžia savo reikalavima (faktini ieškinio pagrinda) ir kita (CPK 382 str.). Teismas, ivertindamas šaliu pareikštus reikalavimus, išsakytas pozicijas ir pateiktus irodymus, turi ivertinti ir teisiškai kvalifikuoti, ar yra pagrindu, del kuriu santuokos apskaitos irašas galetu buti panaikinamas. Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad nei CK, nei kituose istatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybes, civiliniu teisiniu pasekmiu pabaigos pagrindu ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos iraša, todel šeimos santykiams pagal analogija (CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojancios santuokos pabaigos (CK 3.49 str.), santuokos sudarymo bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka (CK 3.24 str.) nuostatos.
Teiseju kolegija pažymi, kad CPK 385 str. 1 d. numato, jog, priimdamas sprendima nutraukti santuoka, teismas privalo išspresti pareikštu reikalavimu del vaiko išlaikymo ir ju gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausima. Todel konstatuotina, kad santuokos nutraukimo reikalavimas yra pagrindinis, o visi like yra išvestiniai iš pagrindinio. Del išdestyto, byla visa apimtimi gražinama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, todel apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su faktinemis bylos aplinkybemis, analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo demesys, jog CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktiniu turtas ir kiekvieno asmeninis turtas, sutuoktiniu bendros skolos, sutuoktiniu asmenines skolos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilineje byloje A. Z. v R. Z., bylos Nr. 3-K-3-1213/2002). Nustates bendra sutuoktiniu turta, teismas pereina prie kitos turto balanso sudarymo stadijos, kai iš bendro turto priteisiamos iš jo moketinos skolos, t.y. skolos pagal bendras sutuoktiniu prievoles, kuriu mokejimo terminas yra suejes. Ir tik tuo atveju, jeigu, sudarius balansa, paaiškeja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.). Kaip matyti iš bylos duomenu teismas šiu Civilinio kodekso materialines teises normu nesilaike. CK 3.118 str. 2 d. ir 3.126 str. numato kreditoriu teisiu garantijas. Istatymas ipareigoja teisma priteisti iš bendro sutuoktiniu turto skolas pagal bendras sutuoktiniu prievoles, kuriu mokejimo terminas yra suejes. Jeigu iš bendro turto vykdytinu prievoliu ivykdymo terminas dar nesuejes ar šios prievoles yra gincijamos, bendro dalytino sutuoktiniu turto visuma yra mažinama šiu prievoliu (skolu) suma. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai ir toliau atsako kaip solidarieji skolininkai.
Išdestytu aplinkybiu pagrindu teiseju kolegija daro išvada, kad nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos procesines teises normos ir šiu pažeidimu apeliacines instancijos teismas ištaisyti negali, todel byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo nuo ieškinio ir priešieškinio priemimo stadijos (CPK 329 str. 1 d.).
Teiseju kolegija, vadovaudamasi CK 3.3 str. bei CPK 376 str. nuostatomis, atkreipia pirmosios instancijos teismo demesi, kad, CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinantis butinas vaikui vystytis salygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas i butinu salygu vaikui sudaryma, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktu išlaikymo paskirties. Susiklosciusi teismu praktika numato, kad vaiko išlaikymui turi buti skiriama ne mažesne nei minimalios menesines algos dydžio suma.
Apeliacines instancijos teismo posedyje ieškove E. T. nurode, kad nepilnamecio vaiko M. T. išlaikymui kas menesi reikalinga apie 400 Lt suma. Todel panaikinus Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendima, siekiant apsaugoti nepilnamecio vaiko M. T. interesus gauti išlaikyma apeliacines instancijos teismas taiko CK 3.65 str. 2 d. 4 p. numatyta laikinaja apsaugos priemone ir priteisia iš atsakovo A. T. laikina išlaikyma sunui po 200 Lt kas menesi nuo 2006-07-01 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo nuo ieškinio ir priešieškinio priemimo stadijos.
Taikyti laikinaja apsaugos priemone - priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikina išlaikyma sunui M. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodinemis išmokomis po 200 litu kas menesi nuo 2006-07-01 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.