- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-29
- Bylos Nr.
- T-XX-58-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybei, Kauno
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybei ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei, dėl įsakymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr.V-289 dalį, kuria nuspręsta paimti visuomenės poreikiams iš pareiškėjo 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Biruliškių kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, ir nustatytas atlyginimo dydis pinigais: 625000 Lt už žemės sklypą ir 105100 Lt už žemės sklype esančius sodinius.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas atsakovo įsakymas yra priimtas, vadovaujantis Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, kurio nuostatos prieštarauja Konstitucijos normoms, reglamentuojančioms savininko teisių apsaugą. Šiuo įstatymu pareiškėjo sklypas buvo tiesiogiai priskirtas Kauno laisvajai ekonominei zonai. Toks įstatyminis sklypo priskyrimas buvo padarytas, nedalyvaujant jo savininkui, be jo sutikimo, tokiu būdu pažeidžiant jo nuosavybės teises. Be to, yra neteisinga privatų žemės sklypą paimti iš vieno asmens ir perduoti jį valdyti kitam privataus kapitalo asmeniui, valdančiam ekonominę zoną. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas atsakovo įsakymas yra priimtas, neinformavus pareiškėjo ir nesudarius jam galimybės ginti savo interesus. Ginčijamas įsakymas yra priimtas, nesant suinteresuotos valstybės ar savivaldybės institucijos prašymo, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 45 ir 46 straipsniai. Pareiškėjui nėra žinomi jokie specialieji ar detalieji planai, kuriuose būtų numatytas jo žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog egzistuoja konkretus visuomenės poreikis pareiškėjo žemės sklypui ir jog toks poreikis, jeigu jis yra, negali būti patenkintas kitu būdu. Priimant ginčijamą įsakymą, pareiškėjui nebuvo pasiūlyta sudaryti žemės mainų sutartį, o ginčijamame įsakyme nustatyta kompensacija už žemę yra akivaizdžiai per maža.
Kauno apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjo skundą ir, rengdamasis bylos nagrinėjimui, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjas savo skundo reikalavimą kildina iš, jo manymu, pažeistų nuosavybės teisių. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų reglamentuojamų nuosavybės teisės praradimo pagrindų. Todėl kyla abejonė, ar keliamas ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog bendrosios kompetencijos teisme (Kauno apygardos teisme) yra priimtas nagrinėti Kauno apskrities viršininko ieškinys V. B., pareikštas Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiuo ieškiniu yra prašoma pripažinti to paties Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr.V-289 teisėtumą ir teismine tvarka nustatyti šiame įsakyme nurodytą atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydį. Laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, minėtą civilinę bylą ir šią bylą tikslinga nagrinėti viename teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininko, kurio žemė yra paimama visuomenės poreikiams, teises. Tuo tarpu nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų numatomų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 9 punktas, 4.67 straipsnis). Turto paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas nustato, atitinkamo turto savininkų teisių apsaugos klausimus taip pat reglamentuoja civilinės teisės normos (Civilinio kodekso 4.100 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas įsakymą, kuriuo jo sklypas paimamas visuomenės poreikiams ir nustatomas atlyginimo savininkui dydis, iš esmės būtent ir kelia civilinio teisinio pobūdžio klausimus dėl savininko teisių garantijų, dėl konkretaus visuomenės poreikio egzistavimo, dėl konkrečių visuomeninių turtinių interesų bei jo, kaip atitinkamo žemės sklypo savininko, turtinių interesų derinimo, dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio. Taigi, keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).
Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje jau sprendė panašaus pobūdžio bylų rūšinio teismingumo klausimą ir tada taip pat konstatavo, kad tokio pobūdžio bylos turėtų būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta byloje L. K. Š. v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta byloje L. P. ir T. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija; 2005 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ranga IV investicijos“ v. Vilniaus miesto savivaldybė).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybei ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei, dėl įsakymo panaikinimo perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo