Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neringai Jefimovienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams O. B. ir A. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

10. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

12. Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovai O. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovų šeima nuo 2011 m. sausio 13 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Jų nepilnamečių vaikų teisių pažeidimai fiksuojami nuo 2016 metų. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. spalio 13 d., 2019 m. gegužės 4 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. lapkričio 5 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. balandžio 5 d. ir 2020 m. liepos 17 d. šeimoje fiksuoti nepilnamečio vaiko L. M. teisių pažeidimai, t. y. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai arba galimas smurtas prieš vaiką. Nuo 2018 m. gruodžio 13 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Šeimai atvejo vadybos procese buvo organizuoti atvejo vadybos posėdžiai, sudaromi ir koreguojami pagalbos šeimai planai, kuriuose buvo įvardijamos pagrindinės motinos problemos, tokios kaip (duomenys neskelbtini), tėvystės ir vaikų priežiūros įgūdžių stoka bei numatytos priemonės, įsipareigojimai šeimai ir socialinių paslaugų teikėjams šeimos problemoms spręsti. 2020 m. birželio 18 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) O. B. (buv. M.) ir A. M. santuoka buvo nutraukta, nustatant L. M. gyvenamąją vietą su motina O. B.. Tarp tėvų vykusių skyrybų proceso metu namuose tvyrojo emocinė įtampa, o tėvai nesugebėjo valdyti situacijos ir apsaugoti nuo neigiamos įtakos vaikų. Motinai ėmus vengti pasirodyti namuose, jos vaidmenį šeimoje perėmė mergaitės. Tėvas, užuot rūpinęsis vaikais, neigiamai ir neadekvačiai atsiliepdavo apie vaikus, priekaištaudavo tuomet nepilnametėms dukroms, psichologiškai provokuodavo ir terorizuodavo bei gąsdindavo jas, kategoriškai atsisakė juos prižiūrėti ir auginti, dėl ko vaikai jautė nuolatinę įtampą. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai, tame tarpe ir L., paimti iš jų įstatyminių atstovų – atsakovų. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), L. M. nustatyta laikinoji globa ir nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. jis apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Atsakovė iš dalies vykdė kai kurias pagalbos šeimai plane numatytas priemones, tačiau atsakovas dalyvavo tik keliuose posėdžiuose, pagalbos nepriėmė, su specialistais nebendravo ir nebendradarbiavo, spręsti alkoholio vartojimo problemą atsisakė. Nuo 2021 m. gegužes mėn. atsakovės šeimoje buvo stebimi neigiami pokyčiai dėl alkoholio vartojimo, nors ji vyko gydytis (duomenys neskelbtini), tačiau gydymą nutraukė. Buvo stebima, kad ji nesprendžia ir nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos, su socialine darbuotoja paslaugų gavėja bendravo mažai, nebendradarbiavo, nesudarė sąlygų socialinei darbuotojai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo. 2021 m. birželio 25 d. atsakovės šeimoje buvo fiksuoti maži teigiami pokyčiai. 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais šeimoje buvo stebima stabili situacija. Tačiau laikinoji globa vaikui buvo pratęsta. Kaip matyti, atsakovė stengėsi keisti gyvenimo būdą ir negirtauti, dalyvavo (duomenys neskelbtini) konsultacijose. 2021 m. lapkričio 22 d. atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad atsakovės šeimoje stebimi teigiami pokyčiai, ji bendravo su vaikais, vaikai lankėsi jos namuose, buvo stebimas šiltas vaikų ir motinos ryšys, buvo tikimasi, kad motina sugebės suvaldyti situaciją bei vaikai galės sugrįžti į šeimą. Tačiau nuo 2021 m. lapkričio 24 d. O. šeimoje situacija pablogėjo: vėl nebendravo ir nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, į telefono skambučius neatsiliepdavo, į namus neįsileido, toliau girtavo. 2022 m. sausio 18 d. įvykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti neeilinę jos vaikų globos peržiūrą, siekiant įvertinti šeimos galimybes gyventi kartu (vaikams grįžti į šeimą). 2022 m. vasario 2 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo nustatyta, kad nuo laikinosios globos nustatymo vaikui situacija šeimoje nekinta, dėl neišspręstos alkoholio vartojimo problemos, motina negeba užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir nesistengia sukurti tinkamų gyvenimo sąlygų, tinkamai atliepti vaiko poreikius, situacija šeimoje nesikeičia, pokyčiai būna trumpalaikiai arba jų visai nėra. (duomenys neskelbtini) atsakovė susilaukė vaiko K. P. (tėvas M. P.), kuriam nuo 2021 m. balandžio 22 d. nustatyta laikinoji globa, vaikas apgyvendintas budinčio globėjo šeimoje. A. M. visiškai atsiribojo nuo vaiko, jo nelankė, neteikė išlaikymo, nesidomėjo vaiko sveikatos problemomis, ugdymu. Atsakovai pareigos rūpintis savo vaikais nei iki, nei nuo laikinosios globos L. M. nustatymo, nevykdo, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, ugdymu, sveikata, atsakovams stinga žinių, įgūdžių, kurie galėtų padėti geriau suprasti ir užtikrinti vaiko poreikius. Atsakovai vaikų patys neauklėja, nelanko, nebendrauja, nekuria tarpusavio ryšio, nededa jokių pastangų pasiimti vaiką iš globėjo ir jį auginti. Atsakovas nepriima jam siūlomos ir teikiamos pagalbos, nekeičia nei elgesio, nei požiūrio į vaiką ir jo poreikius. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi problemų su alkoholiu, dėl ko nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės neatsakingas elgesys ir nuolatiniai atkryčiai bei atsakovo abejingumas vaikų atžvilgiu, daro nepataisomą žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Atsakovų vengimas atlikti savo, kaip tėvų, pareigas vaiko atžvilgiu, daro jam tiesioginę žalą, kadangi vaikas, augdamas be tėvų dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdamas deramo atsako į savo meilę, patiria neigiamus išgyvenimus.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovų O. B. ir A. M. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai jau ilgą laiką nusišalinę nuo vaiko priežiūros, nė vienas iš jų vaiku nesirūpina, jo neprižiūri ir neaugina, motina su vaiku bendrauja epizodiškai, o tėvas nebendrauja visai, jis vaiku nesidomi, abu neteikia vaikui išlaikymo, atsakovė nesiima realių veiksmų spręsti savo (duomenys neskelbtini) problemą, susirasti nuolatinį (oficialų) darbą ir sukurti tinkamas sąlygas gyventi mažamečiam vaikui. Teismo posėdžio metu atsakovė iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti jos motinos valdžią, patvirtino, kad turi problemą dėl alkoholio vartojimo ir dėl to negali tinkamai pasirūpinti vaiku bei jį auginti. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, darytina išvada, kad jis nusišalinęs ir vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas vaiko atžvilgiu.

14. Nustačius, kad atsakovų elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovų veiksmų (neveikimo), spręstina, koks iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikytinas, t. y. atsakovų tėvų valdžia vaikui apribotina laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad, minėta, jog tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kad nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sprendžia, kad abu atsakovai, iš esmės nesant objektyvių nesirūpinimo nepilnamečiu sūnumi priežasčių, nesurūpina vaiku, vengia atlikti savo, kaip tėvų, pareigas, yra nusišalinę nuo šios pareigos ir jos neįgyvendina savo sūnaus L. M. atžvilgiu. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovų elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir jie imsis priemonių susigrąžinti vaiką į savo globą. Atsakovė O. B. atsiliepime nurodė, kad yra motyvuota spręsti problemas, priimti siūlomą pagalbą, nuo gegužės mėnesio visiškai nenaudoja alkoholio, ieško darbo, bendrauja su sūnumi, kuris su dukromis ateina pas ją į namus, juos pavaišina, pavalgydina, pabendrauja, ir mano, kad gali auginti savo sūnų savarankiškai, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad visgi nesugeba susitvarkyti su alkoholio problema, šiuo metu yra atkritusi ir vėl jį vartoja, neprieštaravo dėl motinos valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu. Be to, ji turi (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką, kuris dėl tų pačių jos problemų atiduotas laikinajai globai, ji neturi nuolatinio darbo, užsidirba tik iš atsitiktinių darbų, turi skolų. Atsakovas savo pozicijos neišreiškė, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, jis yra visiškai atsiribojęs nuo vaiko, juo nesidomi, nelanko, nors ir dirba, kitų išlaikytinių neturi, tačiau išlaikymo vaikui neteikia. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie kartu ar atskirai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovai šiuo metu realaus ketinimo auginti savo sūnaus neturi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagalba atsakovams ir kaip šeimai ir atskirai kiekvienam, buvo suteikta. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovų elgesio pasikeitimą, kuris būtų pagrindas svarstyti vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, ar atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimą.

16. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis prioritetinės vaiko L. M. teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, daro išvadą, kad atsakovams O. B. ir A. M. neterminuotai apribotina jų, kaip tėvų, valdžia nepilnamečiam vaikui L. M. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

17. Pagal CK 3.179 straipsnį vaikas atskiriamas nuo tėvų ar vieno iš jų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvai vengia atlikti savo tėvų pareigas L. M. atžvilgiu, nesant tam objektyvių priežasčių, todėl taikytinas tėvų valdžios apribojimas.

18. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl jų, kaip tėvų, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

19. Sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, vykdomi skubiai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo

20. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, klausimas dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, surinkus tam būtinus duomenis, bus sprendžiamas kitoje byloje.

21. Teismui apribojus tėvų valdžią, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

22. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), L. M. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti (duomenys neskelbtini), čia jis nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir apgyvendintas. Kaip matyti iš VTAS 2022 m. spalio 6 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 20 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) L. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), yra sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, jis turi atskirą savo kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai ir daiktai, vaikas gali naudotis visomis būsto erdvėmis, kasdien yra gaminamas sveikas ir šviežias maistas, yra aprūpintas visomis reikalingomis mokymosi bei higienos priemonėmis, drabužiais bei avalyne. Jis lanko darželį, periodiškai tikrinama sveikata, nes yra nustatytas jam (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir auklėtojos yra ryšys, apie motiną vaikas kalba nedaug, tėvo bendravimas su vaiku yra nutrūkęs, jis visai nesidomi vaiku, neskambina. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. laikinasis globėjas tinkamai vykdo globėjo pareigas, t. y. užtikrina nepilnamečiam L. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, rūpinasi jo visaverte mityba, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, L. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos berniukui nustatymo įsiteisėjimo, nustatoma laikino globėjo (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

23. Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Pagal CK 3.195 straipsnio nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir apribojus tėvų valdžią.

24. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad tėvai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be to, tėvai taip pat privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, taip pat turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

25. Abu atsakovai yra pakankamai jauno (šiuo metu atsakovė yra (duomenys neskelbtini) metų, atsakovas – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir darbingo amžiaus. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovo šiuo metu vykdomi du išieškojimai vykdomosiose bylose, o iš atsakovės – vienas. Jiems priklauso po ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau butui uždėtas areštas. Atsakovai jokio išlaikymo savo vaikui – nei pinigais, nei daiktais, neteikia. Atsakovė O. B. šiuo metu nedirba, jai paskirta 356,79 Eur dydžio socialinė išmoka iki 2023 m. balandžio 24 d. Duomenų, kad būtų ribotas jos darbingumas, byloje nėra. Ji turi dar vieną mažametį išlaikytinį – K. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Atsakovė, teismo vertinimu, šiuo metu neturi galimybių teikti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo L. M.. Vis tik atsakovė nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų negali būti atleista. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, prastą atsakovės turtinę padėtį, turimą dar vieną išlaikytinį ir jos galimybes savo turtinę padėtį pagerinti, teismas sprendžia, kad iš atsakovės jos nepilnamečiam vaikui priteistinas 130 eurų išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kuris užtikrintų vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą. Atsakovas yra iš dalies darbingas, nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2013 m. sausio 25 d. (nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas), jo pajamas per mėnesį sudaro 285,70 Eur (duomenys neskelbtini) pensija, taip pat apie 777 Eur (imtas paskutinių septynių mėnesių vidurkis) uždarbis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kitų išlaikytinių neturi, jo vardu registruota viena transporto priemonė. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad siekiant užtikrinti L. M. bent minimalių poreikių tenkinimą, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas po 200 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

26. Ieškovas prašė iš atsakovų priteisti išlaikymą nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki vaikų pilnametystės. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Tai reiškia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį gali būti prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui L. M. iš atsakovų priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., iki vaiko pilnametystės. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo byloje nepareikštas.

27. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. 2022 m. spalio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Nagrinėjamu atveju atsakovo atžvilgiu ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai) bei 50 proc. byloje susidariusių procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (27,20 Eur), t. y. 13,60 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), paskirtų laikinųjų globėjų – (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiklos teritorijoje.

Priteisti iš atsakovės O. B. išlaikymą sūnui L. M. po 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą sūnui L. M. po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,60 Eur (trylika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko L. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.