Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės bei nuteistųjų V. J. ir M. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

M. Z. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atimant jam teisę tarnauti profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos institucijose 1 (vieneriems) metams.

Iš V. J. ir M. Z. priteista G. B. po 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei po 1 737,50 Lt advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės bei nuteistųjų V. J. ir M. Z. apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Lietuvos Kariuomenės Karo policijos (duomenys neskelbtini) įgulos (toliau - LK KP (duomenys neskelbtini)įgula) viršininko pareigas, viršydamas įgaliojimus, sulaužydamas 1991-12-05 duotą kario priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, pažeisdamas 1998-05-05 LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus laikytis įstatymų bei sąžiningai, tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, 1998-10-22 LR Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 13 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimus vykdant tarnybines pareigas nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į karo policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, Kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto LR Kariuomenės drausmės statuto įstatymu Nr. VIII-1191, 14 straipsnio 5, 6, 9 dalių reikalavimus sulaikytus karius laikyti specialiai tam pritaikytoje patalpoje, karį sulaikyti, kol išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms, sulaikytiems kariams užtikrinti jų teises, teisėtus interesus ir sveikatos apsaugą, 2008 m. birželio 10 d., apie 18.30 val., mobiliojo ryšio telefonu kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini), 1-ajame kilometre buvusiam LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos Karo policijos skyriaus vyresniajam policininkui seržantui M. Z. davė aiškiai neteisėtą žodinį įsakymą dėl teisėto Karo policijos pareigūno reikalavimo duoti kelionės lapą Karo policijos pareigūnams nevykdymo sulaikyti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vairuotoją (duomenys neskelbtini) G. B. ir pastarąjį pristatyti į LK KP (duomenys neskelbtini) įgulą, esančią (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ten nėra įrengta reikalavimus atitinkančių sulaikymo patalpų, bei, nesant tam teisėto pagrindo ir būtinumo, laikyti sulaikytą karį iki 2008 m. birželio 11 d. ryto, tiksliau nenustatyto laiko, kol bus išsiaiškinta situacija su sulaikyto G. B. tiesioginiais vadais, dėl ko G. B. LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos Karo policijos skyriaus vyresniojo policininko seržanto M. Z. buvo sulaikytas ir pristatytas į LK KP (duomenys neskelbtini)įgulą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai buvo laikomas nuo 2008 m. birželio 10 d. maždaug 21 val. iki 2008 m. birželio 11 d. maždaug 8.30 val., ir tokiais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą nukentėjusiajam G. B. bei didelę žalą valstybei, kadangi buvo iškreiptos valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo policijos funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas Karo policijos prestižas.

M. Z. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos kariuomenės Karo policijos (duomenys neskelbtini) įgulos (toliau - LK KP (duomenys neskelbtini) įgula) Karo policijos skyriaus vyresniuoju karo policininku, pagal LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos viršininko įsakymą „Dėl paros patrulio“ Nr. ŠT – 139, vykdydamas paros tarnybą ir eidamas patrulio vyresniojo pareigas, 2008 m. birželio 10 d., apie 18.30 val., kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini), 1-ajame kilometre, viršydamas įgaliojimus, vykdydamas aiškiai neteisėtą LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos viršininko V. J. įsakymą bei pažeisdamas reikalavimus, numatytus 1998-05-05 LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 straipsnio 1 dalyje, laikytis įstatymų bei sąžiningai, tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, 1998-10-22 LR Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus vykdant tarnybines pareigas nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į karo policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, Kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto LR Kariuomenės drausmės statuto įstatymu Nr. VIII-1191, 14 straipsnio 5, 6, 9 dalių reikalavimus, sulaikytus karius laikyti specialiai tam pritaikytoje patalpoje, karį sulaikyti, kol išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms, sulaikytiems kariams užtikrinti jų teises, teisėtus interesus ir sveikatos apsaugą, sulaikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vairuotoją (duomenys neskelbtini) G. B., pristatė pastarąjį į LK KP (duomenys neskelbtini) įgulą, esančią (duomenys neskelbtini), kur nėra įrengta reikalavimus atitinkančių sulaikymo patalpų, ir kur neteisėtai pastarąjį laikė nuo 2008 m. birželio 10 d. maždaug 21 val. iki 2008 m. birželio 11 d. maždaug 00 val. įgulos patalpose esančiame 301-ame kabinete, 2008 m. birželio 11 d. nuo maždaug 00 val. iki 6 val. prirakintą antrankiais prie radiatoriaus 309-ame kabinete ir 2008 m. birželio 11 d. nuo 6 val. iki maždaug 8.30 val. kitose įgulos patalpose, ir tokiais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą nukentėjusiajam G.B. bei didelę žalą valstybei, kadangi buvo iškreiptos valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo policijos funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas Karo policijos prestižas.

Be to, V. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 321 straipsnyje, padarymu, o būtent: jis buvo kaltinamas tuo, kad eidamas Lietuvos kariuomenės Karo policijos (duomenys neskelbtini) įgulos (toliau-LK KP (duomenys neskelbtini) įgula) viršininko pareigas, 2008 m. birželio 10 d., apie 18.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini), 1-ajame kilometre, mobiliojo ryšio telefonu LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos Karo policijos skyriaus vyresniajam policininkui seržantui M. Z. davė aiškiai neteisėtą žodinį įsakymą, verčiantį karį sulaužyti 1993-04-28 duotą kario priesaiką sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus bei pažeisti 1998-05-05 LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus laikytis įstatymų bei sąžiningai, tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, 1998-10-22 LR Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, vykdant tarnybines pareigas nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į karo policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, Kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto LR Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu Nr. VIII-1191 14 straipsnio 5, 6, 9 dalių reikalavimus, sulaikytus karius laikyti specialiai tam pritaikytoje patalpoje, karį sulaikyti, kol išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms, sulaikytiems kariams užtikrinti jų teises, teisėtus interesus ir sveikatos apsaugą, tai yra įsakymą dėl teisėto Karo policijos pareigūno reikalavimo duoti kelionės lapą Karo policijos pareigūnams nevykdymo sulaikyti ir pristatyti į LK KP (duomenys neskelbtini) įgulą, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vairuotoją (duomenys neskelbtini) G. B. ir laikyti jį sulaikytą iki 2008 m. birželio 11 d. ryto, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, kol jis išsiaiškins situaciją su sulaikyto G. B. tiesioginiais vadais, dėl ko atsirado sunkių padarinių – nukentėjusysis G. B. patyrė didelės 100 000 Lt neturtinės žalos bei padaryta žala valstybei, kadangi buvo iškreiptos valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo policijos funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas karo policijos prestižas.

M. Z. taip pat buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 321 straipsnyje, padarymu, o būtent: jis buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Lietuvos kariuomenės Karo policijos (duomenys neskelbtini) įgulos (toliau - LK KP (duomenys neskelbtini) įgula) Karo policijos skyriaus vyresniuoju karo policininku, pagal LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos viršininko įsakymą „Dėl paros patrulio“ Nr. ŠT – 139, vykdydamas paros tarnybą ir eidamas patrulio vyresniojo pareigas, 2008 m. birželio 10 d., apie 18.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini), 1-ajame kilometre, telefonu gavęs aiškiai neteisėtą LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos viršininko V. J. įsakymą, verčiantį karį sulaužyti 1993-04-28 duotą kario priesaiką sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus bei pažeisti 1998-05-05 LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus laikytis įstatymų bei sąžiningai, tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, 1998-10-22 LR Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus vykdant tarnybines pareigas nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į karo policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, Kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto LR Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu Nr. VIII-1191 14 straipsnio 5, 6, 9 dalių reikalavimus, sulaikytus karius laikyti specialiai tam pritaikytoje patalpoje, karį sulaikyti, kol išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms, sulaikytiems kariams užtikrinti jų teises, teisėtus interesus ir sveikatos apsaugą, tai yra gavęs LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos viršininko V. J. aiškiai neteisėtą įsakymą dėl teisėto karo policijos pareigūno reikalavimo duoti kelionės lapą Karo policijos pareigūnams nevykdymo sulaikyti ir pristatyti į LK KP (duomenys neskelbtini) įgulą, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vairuotoją (duomenys neskelbtini) G. B. ir laikyti jį sulaikytą iki 2008 m. birželio 11 d. ryto, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kol bus išsiaiškinta situacija su sulaikyto G. B. tiesioginiais vadais, jį vykdė – sulaikė ir pristatė į LK KP (duomenys neskelbtini) įgulą, esančią (duomenys neskelbtini), Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vairuotoją (duomenys neskelbtini) G. B. ir laikė jį įgulos patalpose iki 2008 m. birželio 11 d. ryto, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, kol atvyko G. B. tiesioginis viršininkas, dėl ko atsirado sunkių padarinių – nukentėjusysis G. B. patyrė didelės 100 000 Lt neturtinės žalos bei padaryta didelė žala valstybei, kadangi buvo iškreiptos valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo policijos funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas Karo policijos prestižas.

Nuteistasis V. J. atsikirtimuose į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą prašo šio skundo dalį, kurioje skundžiama nuosprendžio dalis dėl jam neteisingai paskirtos bausmės, atmesti. Nuteistasis, nesutikdamas su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, mano, kad prokurorės prašymas griežtinti jam paskirtą bausmę yra nepagrįstas. Nuteistojo manymu, jam paskirtoji bausmė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra pakankama teisingumo principui įgyvendinti. Teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino bausmės skyrimui būtinus kriterijus, atsižvelgė tiek į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tiek į kaltės formą, veikos padarymo motyvus ir tikslus, jo asmenybę. Taip pat išsamiai buvo įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos padariniai tiek nukentėjusiojo, tiek valstybės interesams. Mano, kad teismas pagrįstai nusprendė skirti jam bausmę – baudą savo dydžiu žymiai mažesnę už įstatyme numatytą tokios bausmės vidurkį. Mano, kad teismas teisingai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas paskyrus jam 20 MGL dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo M. Z. apeliacinio skundo argumentų

Toks apelianto prašymas atmestinas.

Be to, apeliantas teigia, kad nenustatyta ir piktnaudžiavimo objektyvioji pusė, t. y. teismas nenustatė kokius neteisėtus veiksmus jis atliko arba kokių veiksmų neatliko.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apelianto M. Z. nusikalstamos veikos objektyvioji pusė nagrinėjamoje byloje nustatyta.

BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi iš esmės savarankiškų, alternatyvių nusikaltimų pagrindinės sudėtys – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimas. Tarnybos įgaliojimų viršijimo objektyvioji pusė pasireiškia veika - tarnybos įgaliojimų viršijimu, dėl to sukelta didele žala, taip pat priežastiniu ryšiu tarp įgaliojimų viršijamo ir jo padarinių – didelės žalos. Tarnybos įgaliojimų viršijimas – tai tokie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai, kuriais viršijami jam suteikti įgaliojimai ir teisės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad karo policininko M. Z. pavojinga veika – įgaliojimų viršijamas, pasireiškė aktyviais neteisėtais pastarojo veiksmais, kuriais jis pažeidė įstatymus. Teismas nustatė, kad M. Z. pažeidė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 straipsnio 1 dalies nuostatą - laikytis įstatymų bei sąžiningai, tinkamai vykdyti tarnybos pareigas; Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus reikalavimus - vykdant tarnybines pareigas nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į karo policiją asmenų teises ir teisėtus interesus; Kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto Kariuomenės drausmės statuto įstatymu Nr. VIII-1191, 14 straipsnio 5, 6, 9 dalyse išdėstytus reikalavimus - sulaikytus karius laikyti specialiai tam pritaikytoje patalpoje, karį sulaikyti, kol išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms, sulaikytiems kariams užtikrinti jų teises, teisėtus interesus ir sveikatos apsaugą. Dėl šių neteisėtų nuteistojo M. Z. veiksmų buvo sukelta didelė žala fiziniam asmeniui, nukentėjusiajam G. B. , ir valstybei, kadangi buvo iškreiptas valstybės teisėsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo policijos funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas Karo policijos prestižas. Tarp apelianto nuteistojo M. Z. veiksmų (įgaliojimų viršijimo) ir padarinių – didelės žalos fiziniam asmeniui ir valstybei padarymo yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas M. Z., būdamas karo policininku, viršydamas savo įgaliojimus, vykdydamas aiškiai neteisėtą įgulos viršininko V. J. įsakymą ir pažeisdamas anksčiau minėtų įstatymų reikalavimus, sulaikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vairuotoją (duomenys neskelbtini) G. B., pristatė pastarąjį į LK KP (duomenys neskelbtini) įgulą, kur nėra įrengta reikalavimus atitinkančių sulaikymo patalpų, ir G. B. neteisėtai laikė įgulos patalpose nuo 2008-06-10, maždaug 21 val., iki 2008-06-11, maždaug 8.30 val. Apeliantas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad jis sulaikė, pristatė į įgulą ir ten laikė G. B. , tačiau teigia, kad tokie jo veiksmai prieš G. B. buvo teisėti. Jis turėjo teisę patikrinti KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės automobilio dokumentus. Tokią teisę jam suteikė Karo policijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos bei įvykio metu galioję Lietuvos kariuomenės vado įsakymai (2008-01-08 įsakymas Nr. V-12 ir 2008-08-07 įsakymas Nr. V-894). Kadangi G. B. nevykdė jo teisėto reikalavimo pateikti reikalaujamą dokumentą, tuo padarydamas teisės pažeidimą, jis (apeliantas) turėjo teisę pastarąjį sulaikyti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl nukentėjusiojo G. B. sulaikymo, pristatymo į (duomenys neskelbtini) įgulą ir spec. priemonės – antrankių panaudojimo aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliantas savo skunde iš pradžių teigia, jog jis nesutinka su teismo motyvais, kad jo atlikti veiksmai prieš G.B., jį sulaikant, panaudojant spec. priemones – antrankius bei pristatant į (duomenys neskelbtini) įgulą, buvo neteisėti, tačiau toliau – apeliantas jau pripažįsta, kad perveždamas sulaikytąjį G. B. į įgulą, laikydamas jį tam nepritaikytose patalpose ir netinkamai panaudodamas spec. priemones (prirakindamas prie radiatoriaus) padarė Kariuomenės drausmės statuto pažeidimą, kuris, jo manymu, neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės.

Kaip jau buvo aptarta, už nuteistojo M. Z. atliktus neteisėtus veiksmus, kuriais jis viršijo savo tarnybos įgaliojimus, ir dėl kurių buvo padaryta didelė žala fiziniam asmeniui ir valstybei, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 228 straipsnis). M. Z. veikoje yra BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo – tarnybos įgaliojimų viršijimo - sudėtis, todėl jam pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė.

Apeliantas savo skunde teigia, kad kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį jam negali būti grindžiamas aplinkybe, kad jis vykdė aiškiai neteisėtą LK KP (duomenys neskelbtini) įgulos viršininko V. J. įsakymą, nes ši aplinkybė neįrodyta ir jis pagal BK 321 straipsnį nėra pripažintas kaltu.

Aplinkybė, kad M. Z. nepripažintas kaltu pagal BK 321 straipsnį, neduoda pagrindo teigti, kad neįrodyta, jog jis įvykdė aiškiai neteisėtą įsakymą. Priešingai, byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad M. Z., suvokdamas, jog nėra pagrindo sulaikyti G. B. , ir žinodamas, kad LK Karo policijos (duomenys neskelbtini) įguloje nėra sulaikytų karių laikymui specialiai pritaikytų patalpų, įvykdė neteisėtą savo vado įsakymą – sulaikyti nukentėjusįjį G. B. ir laikyti jį iki kitos dienos ryto. Nukentėjusiojo G. B. sulaikymo ir jo laikymo (duomenys neskelbtini) įguloje fakto neginčija ir pats apeliantas M. Z., o tai reiškia, kad V. J. neteisėtas įsakymas - sulaikyti nukentėjusįjį G. B. ir laikyti jį iki kitos dienos ryto – buvo įvykdytas. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pripažino, kad M. Z. savo veiksmais iš dalies įgyvendino BK 321 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės – pavojingos veikos – požymius, t. y. jis įvykdė aiškiai neteisėtą įsakymą, tačiau nenustačius kitų šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių – sunkių padarinių ir priežastinio ryšio tarp anksčiau minėtų apelianto veiksmų ir atsiradusių pasekmių, teismas konstatavo, kad M. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 321 straipsnyje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. Z. pagrįstai nuteistas už tarnybos įgaliojimų viršijimą. Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytų BPK 241 straipsnio 2 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo nenustatė. Pripažindamas M. Z. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes. Nuteistojo M. Z. apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai ir argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apelianto prašymas - panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis yra nuteistas ir priimti jį išteisinantį nuosprendį - atmetamas.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra prieštaringas dėl savo motyvų ir padarytų išvadų, bei neatitinka BPK 307 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nurodoma, jog teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 321 straipsnį pasisakė, kad jo veikoje nenustatytas BK 321 straipsnio dispozicijoje numatytas būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis - sunkūs padariniai, todėl jo atsakomybė pagal specialiąją normą negalima, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl jo išteisinimo pagal BK 321 straipsnį teismas nepasisakė. Apeliantas mano, kad jis pagal BK 321 straipsnį turėjo būti išteisintas, nesant įrodymų, jog padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Šis apelianto skundo argumentas yra pagrįstas ir apelianto prašymas - išteisinti jį pagal BK 321 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo pažymių, tenkintinas. Detaliau dėl šio skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio trūkumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys, aptardama, prokuroro apeliacinio skundo argumentus.

Dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nuteistasis V. J., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, mano, kad jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Todėl prašo jį pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti.

Toks apelianto prašymas atmestinas.

Apeliantas savo skunde teigia, kad jis neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ribų, o jo veiksmais sukelta žala nevertintina kaip didelė, tokiu būdu apeliantas ginčija objektyviąją nusikaltimo, už kurio padarymą jis nuteistas, pusę.

Apeliantas, teigdamas, kad jis neviršijo įgaliojimų ribų, savo skunde nurodo, jog įvykio dieną patruliui M. Z. informavus jį apie tai, kad sustabdytas karys atsisako vykdyti pastarojo teisėtus reikalavimus, t. y. neduoda kelionės lapo jam į rankas, motyvuodamas tuo, jog taip įsakė viršininkai, jis laisva forma seržantui M. Z. pasakė, kad siekiant išsiaiškinti kas tokį nurodymą davė, sulaikytą karį vežti į (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, apie tai, kad nukentėjusysis G. B. dėl minėto pažeidimo rašė paaiškinimą jis informuotas nebuvo, nes, kaip pripažįsta ir pats apeliantas, jei būtų buvęs toks paaiškinimas nebūtų tikslo atskirti nukentėjusįjį G. B. nuo aplinkos, t. y. sulaikius jį vežti į (duomenys neskelbtini). Apeliantas taip pat teigia, kad seržantas galėjo asmeniškai priimti galutinį sprendimą dėl kario sulaikymo ilgesniam laikui, t. y. iki kitos dienos ryto, nes tokia galimybė yra numatyta instrukcijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto teiginiai buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir dėl jų yra motyvuotai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje.

Byloje nustatyta, kad V. J. įvykio metu buvo Lietuvos Kariuomenės Karo policijos (duomenys neskelbtini) įgulos viršininku, o nuteistasis M. Z., būdamas Lietuvos Kariuomenės Karo policijos (duomenys neskelbtini) įgulos Karo policijos skyriaus vyresniuoju karo policininku, buvo pavaldus V. J.. Aplinkybę, kad sulaikyti G. B. ir laikyti pastarąjį iki kitos dienos ryto (duomenys neskelbtini) įgulos patalpose įsakė V. J., parodė tiek nuteistasis M. Z., tiek su juo kartu įvykio vietoje buvęs kitas karo policininkas liudytojas M. K.. Nuteistasis M. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis telefonu informavo majorą V. J., kad yra sulaikytas vairuotojas, kuris nepateikė kelionės lapo į rankas. Majoras V. J. iš pradžių liepė paimti paaiškinimą ir jis pasakė, kad šis jau yra rašomas. Antrą kartą paskambinus majorui V. J., jis pasakė karį sulaikyti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) įgulą. Patikslinus, ar tikrai reikia sulaikyti, majoras pasakė, kad ryte atvyks tyrėjas ir viską išsiaiškins. Paklausus kokiu pagrindu sulaikyti, majoras pasakė, kad už karo policininkų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Taip pat nuteistasis M. Z. parodė, kad jei nebūtų duotas vado įsakymas, nebūtų sulaikęs G. B. . Sulaikė, nes gavo vado įsakymą. (t. 3, t. b. 120-125). Šiuos nuteistojo M. Z. parodymus patvirtino ir įvykio vietoje buvęs kitas karo policininkas M. K.. Šis liudytojas parodė, kad sulaikyti G. B. patrulio vyresniajam M. Z. įsakė jo viršininkas majoras V. J.. M. Z. dar patikslino, ar reikia sulaikyti, o viršininkas pakartojo, kad reikia. V. J. sakė sulaikyti karį ir laikyti iki ryto (t. 3, b. l. 39-42). Liudytojas, karo policijos (duomenys neskelbtini) įgulos ikiteisminio tyrimo grandies tyrėjas A. C. parodė, kad V. J. pats telefonu jam paaiškino, kad davė nurodymą sulaikyti G. B. ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) įgulą, ir nekreipė dėmesio į jo aiškinimą, kad užtenka tik surašyti tarnybinius pranešimus ir perduoti medžiagą nustatyta tvarka, kad nebus pradėtas tyrimas, kad kario sulaikyti nereikia (t. 3, b. l. 79-81). Aptarti liudytojų parodymai paneigia apelianto teiginius, kad jis nuteistajam M. Z. davė laisvos formos nurodymą sulaikyti karį ir pristatyti jį į įgulą, o galutinį sprendimą turėjo priimti pats M. Z..

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad V. J. pavaldiniui M. Z. duotas įsakymas sulaikyti karį G. B., pristatyti jį į (duomenys neskelbtini) įgulą ir ten laikyti, buvo neteisėtas, t. y. kad V. J., duodamas minėtą neteisėtą įsakymą, viršijo savo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada ir laiko ją pagrįsta.

Byloje nustatyta, kad V. J. veikė ir atliko tokius veiksmus, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik Karo policijos įstatyme, Kariuomenės drausmės statute ir kituose teisės aktuose nustatytais atvejais. Atlikdamas neteisėtus veiksmus apeliantas V. J. sulaužė kario priesaiką Lietuvos valstybei laikytis įstatymų bei sąžiningai, tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nukentėjusiojo G. B. teises ir laisves (Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas), ir iškreipdamas valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo policijos – funkcijų ir veiklos principus, sumenkino šios tarnybos autoritetą. Tokiu būdu apeliantas V. J. padarė žalą BK 228 straipsnyje ginamoms vertybėms – valstybei ir fiziniam asmeniui - nukentėjusiajam G. B.

Nors apeliantas mano, kad jis savo veiksmais nesukėlė didelės žalos valstybei ir fiziniam asmeniui - nukentėjusiajam G. B., tačiau šis apelianto teiginys paneigtas bylos medžiaga.

BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. BPK 228 straipsnyje numatytais nusikaltimais gali būti padaroma ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio – neturtinė žala (fizinė, moralinė, politinė ir kt.). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje didele neturtine žala pagal BK 228 straipsnį pripažįstama neteisėtas konstitucinių žmogaus teisių bei laisvių apribojimas ar pažeidimas. Nusikalstamai didele žala pripažįstamas ir konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos normalaus darbo sutrikdymas, dezorganizavimas, jų prestižo sumenkinimas. Būtent tokio pobūdžio žala yra nustatyta ir nagrinėjamoje byloje. Kaip jau buvo minėta, neteisėtais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nukentėjusiojo G. B. teises ir laisves ir iškreipė valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo policijos – funkcijų ir veiklos principus, tuo sumenkinamas šios tarnybos autoritetą. Šie dėl neteisėtų apelianto veiksmų atsiradę padariniai ir yra didelė žala BK 228 straipsnio prasme.

Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia ir mano, kad jo veikoje nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. Teigia, jog jis nesuprato, kad viršija įgaliojimus ir tokiu būdu daro piktnaudžiavimą, nenumatė padarinių bei jų kilimo momento, todėl jo veiksmai nelaikytini sąmoningu leidimu kilti įstatymo uždraustoms neigiamoms pasekmėms.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas V. J. 1991-12-05 davė kario priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, taigi jis privalėjo žinoti įstatymus ir sąžiningai juos vykdyti. Be to, kaip teisingai pažymėjo skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, V. J. dėl jo užimamų tarnybinių pareigų pobūdžio bei profesinės patirties, atlikdamas skundžiamame nuosprendyje nurodytus neteisėtus veiksmus, turėjo suvokti ir suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti minėtame įstatyme numatyti padariniai, ir nors ir nenorėjo tokių padarinių, sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. J., viršydamas tarnybos įgaliojimus, veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. J. apeliacinis skundas ir jame išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Nuteistojo V. J. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, numatyti požymiai ir jis pagrįstai už šio nusikaltimo padarymą nuteistas. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais ir motyvais, nėra pagrindo.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinio skundo argumentų

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti: V. J. ir M. Z. pagal BK 321 straipsnį išteisinti, kadangi jie nepadarė veikos turinčios šio nusikaltimo požymių, o taip pat V. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą, o M. Z. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę - teisės dirbti valstybinėse teisėsaugos institucijose bei profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos institucijose atėmimą 2 metams.

Apeliantės prašymai tenkintini. Skundžiamas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistiesiems paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Prokurorė, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Teigia, kad teismas, padarydamas teisingą išvadą, kad V. J. ir M. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 321 straipsnyje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas galutinio sprendimo dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai taikė BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą.

Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog V. J. ir M. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 321 straipsnyje, tačiau dėl to nepriėmęs sprendimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, netinkamai taikė įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

BPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. ir M. Z. buvo kaltinami nusikaltimo, numatyto BK 321 straipsnyje, padarymu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog V. J. ir M. Z. veikoje nenustatytas BK 321 straipsnio dispozicijoje numatytas būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis – sunkūs padariniai, ir dėl to padarė išvadą, kad V. J. ir M. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 321 straipsnyje. Ši teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs minėtą išvadą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti, kad nuteistieji V. J. ir M. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 321 straipsnyje, išteisinami, tačiau to nepadarė. Todėl nustatytas pažeidimas ištaisomas ir skundžiamas apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Be to, prokurorė nesutinka su nuteistiesiems V. J. ir M. Z. paskirtomis bausmėmis, ir mano, kad nuteistiesiems pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra paskirtos neteisingos, nepagrįstai per švelnios, bausmės. Apeliantė mano, kad teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes žymiai mažesnes už nustatytą bausmės vidurkį, neatsižvelgė į bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą, neįvertino nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo ir visuomenės interesų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės skundo argumentais ir laiko juos pagrįstais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžius, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei pažeidė BK 61 straipsnio reikalavimus. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi kaip BK 54 straipsnio 2 dalies, taip ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį ir tik tame tarpe į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Baudžiamasis įstatymas už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnio 1 dalį) numato kelias alternatyvias bausmės rūšis: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba baudą, arba areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų. BK 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo 1 iki 5 metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalį už apysunkį nusikaltimą (nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalis, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis)) gali būti nustatoma bauda iki 200 MGL dydžio. Minimali bauda yra vieno MGL dydžio (BK 47 straipsnio 2 dalis).

Nuteistajam M. Z. už jo įvykdytą nusikaltimą teismas parinko švelniausią BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį –teisės dirbti tam tikrą darbą, o būtent tarnauti profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos institucijose, atėmimą ir nustatė paskirtos bausmės dydį - 1 metus. Nuteistajam V. J. už jo įvykdytą nusikaltimą teismas parinko bausmės rūšį – baudą ir nustatė jos dydį – 20 MGL.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistiesiems V. J. ir M. Z. jiems parinktų bausmės rūšių dydžius, kurie yra žymiai mažesni už minėtų rūšių bausmės vidurkius, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei pažeidė BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimą - skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.

Nuteistieji viršydami savo tarnybos įgaliojimus (BK 228 straipsnio 1 dalis) padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė netiesiogine tyčia. Nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo pažeisti net du įstatymo saugomi objektai: buvo iškreiptos valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo policijos - funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas Karo policijos prestižas, bei pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus (nukentėjusiojo G. B.) teisės ir laisvės. Įstatymo saugomos vertybės buvo pažeistos dėl menkavertės priežasties - dėl elementaraus skirtingų karinių vienetų karių bei jų vadų nesusikalbėjimo. Nuteistųjų veiksmais buvo padaryta neturtinė žala valstybei ir fiziniam asmeniui. Nuteistieji savo veiksmų nevertina neigiamai. Jie dėl padarytų sprendimų kaltina vienas kitą bei nukentėjusįjį. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji dėl savo veiksmų nesigaili ir nesistengia sušvelninti padarinių. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš nuteistąjį V. J. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad Krašto apsaugos sistemos tarnyboje jis iš esmės charakterizuojami teigiamai, nors joje yra nurodyta, kad V. J. priimti sprendimai kartais būna klaidingi. Tarnyboje skatintas nebuvo, jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas (t. 2, b.l. 120). V. J. anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 115), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 117).

Iš nuteistąjį M. Z. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis Krašto apsaugos sistemos tarnyboje iš esmės charakterizuojamas taip pat teigiamai, tačiau jo charakteristikoje nurodyta, kad jis kartais vadovaujasi emocijomis, būna impulsyvus. Tarnyboje skatintas nebuvo, buvo baustas už tarnybinių įgaliojimų viršijimą 2 kartus (t. 2, b. l. 82). M. Z. anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 77), tačiau įvykio metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas (t. 2, b. l. 78-79, 84).

Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, kad nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu yra paskirtos neteisingos, aiškiai per švelnios, bausmės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Z. bausmę už nusikaltimo valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams padarymą, nepagrįstai jam neatėmė teisės dirbti valstybinėse teisėsaugos institucijose. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu M. Z. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – teisėsaugos institucijos (karo policijos) atstovu, viršijo tarnybos įgaliojimus, tai prokurorė visiškai pagrįstai prašo nuteistajam M. Z. atimti teisę dirbti ir valstybinėse teisėsaugos institucijose, ir šis apeliantės prašymas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems V. J. ir M. Z. už jų padarytą nusikaltimą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, naujus bausmių dydžius, bei nuteistajam M. Z. papildomai uždrausdamas dirbti valstybinėse teisėsaugos institucijose, atsižvelgia į aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujasi baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis bei BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais tikslais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistajam V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti naują bausmę – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą;

Nuteistajam M. Z. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti naują bausmę - teisės dirbti valstybinėse teisėsaugos institucijose bei profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos institucijose atėmimą - 2 (dvejiems) metams.

V. J. ir M. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 321 straipsnį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.