Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė - Šipkauskienė, susipažinusi su baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (2 epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui perduotoje baudžiamojoje byloje D. K. kaltinamas tuo, kad jis, 2017-01-08, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje- daugiabučių namų kieme, esančiame Technikumo g. 11, Aukštadvario mst., Trakų r., kitų asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius, užpuolė prie 11-to namo į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavusį D. K., sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, po to laikydamas rankomis D. K. už pečių sudavė jam du smūgius koja į galvos sritį, padarydamas D. K. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, nubrozdinimą kairio žando gleivinėje, dalinį apatinio 2-o danties iš kairės vainiko nuskėlimą, tai yra nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą, po ko grasino fiziniu susidorojimu bei turto sugadinimu.Tokiu būdu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu, grasinimais sužaloti turtą ir sveikatą, fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninės rimtį ir tvarką,t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

Taip pat D. K. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. balandžio 17 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, aikštelėje prie Aukštadvario žemės ūkio mokyklos valgyklos pastato, esančio Trakų r. Aukštadvaryje, Technikumo g. Nr.1, kitų asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius, užpuolė V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., sugriebė ją už striukės ir tempė, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė V. K. už plaukų, sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą per veidą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiu būdu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu, fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

Vertinant baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, teismas daro išvadą, kad baudžiamoji byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo pradėti nagrinėti bylą (BPK 234 str. 2 d.).

BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalauja, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai.

Kaltinimas privalo būti grindžiamas konkrečiomis aplinkybėmis, jokios prielaidos ar kitokio pobūdžio interpretacijos tokiame procesiniame dokumente, kaip kaltinamasis aktas, negalimos. Asmeniui pateiktame kaltinime visos aplinkybės turi būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, kad asmuo žinotų, kuo jis yra kaltinimas ir kad nebūtų pažeidžiama asmens teisė į gynybą. Perskaičius kaltinamąjį aktą turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas, kas yra nukentėjusysis, kokia žala ir kokiais veiksmais jam padaryta žala. Kaltinamajame akte be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 str. 1 d. 1, 2, 6, 7 p.) svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinamas asmuo, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę.

Pagal BK 284 str. D. K. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis, 2017-01-08, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - daugiabučių namų kieme, esančiame Technikumo g. 11, Aukštadvario mst., Trakų r., kitų asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius, užpuolė prie 11-to namo į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavusį D. K., sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, po to laikydamas rankomis D. K. už pečių sudavė jam du smūgius koja į galvos sritį, padarydamas D. K. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, nubrozdinimą kairio žando gleivinėje, dalinį apatinio 2-o danties iš kairės vainiko nuskėlimą, tai yra nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą, po ko grasino fiziniu susidorojimu bei turto sugadinimu.Tokiu būdu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu, grasinimais sužaloti turtą ir sveikatą, fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninės rimtį ir tvarką, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

Pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiuoju byloje, remiantis jo parodymais bei vadovaujantis BPK 28 str., ir pripažinus, kad jam įtariamojo veiksmais buvo padaryta moralinė žala buvo pripažintas ir R. K. (b.l. 24-25), kuriam kaip nukentėjusiajam buvo siųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (b.l. 112), ir kuris kaip nukentėjusysis yra įrašytas į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, tačiau kaltinamajame akte neaprašyti konkretūs kaltinamojo D. K. veiksmai nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu, todėl teismui nėra galimybės spręsti apie kaltinamojo atliktų veiksmų nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu apimtį nusikalstamos veikos padaryme. Nurodyti kaltinamojo akto pažeidimai yra esminiai, trukdo teismui nagrinėti bylą teisme.

Be to, teismo nustatyti esminiai kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo kaltinamojo D. K. teisę į gynybą, o trūkumai aprašant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką netgi pažeidžia jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), suvaržo kaltinamojo galimybes pasiruošti gynybai.

Analizuojant D. K. pareikštus kaltinimus, darytina išvada, kad jo apimtyje nagrinėjant bylą, teismas turės pats aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti ar tikslinti D. K. inkriminuotą kaltinimą, o tai neginčijamai pažeistų jo, kaip kaltinamojo teises. Teismo manymu, tokio pobūdžio ir apimties darbo perkėlimas teismui pažeidžia teismo nešališkumo principą, nes verčia teismą, kuriam privaloma teisingai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėti bylą, imtis teismui nebūdingų veiksmų, renkant papildomus duomenis ir jų pagrindu formuluojant kaltinimą.

Sprendimas, nagrinėjamoje byloje, perduoti bylą prokurorui kyla iš protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir kitų bendrųjų teisės principų, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro, neperkeliant baudžiamojo persekiojimo teisės ir pareigų teismui (Vilniaus apygardos teismo nutartis 1S-42-495/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d., teismas,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gim. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (2 epizodai) perduoti prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.