Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja : II.

Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinamas.

ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas priimtas 2010 m. kovo 22 d., taigi vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2010 m. balandžio 1 d., tačiau D. B. apeliacinį skundą teismui išsiuntė tik 2010 m. gegužės 8 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą motyvuodamas tuo, kad nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2010 m. balandžio 6 d. sirgo. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs D. B. nurodytas termino skundui paduoti praleidimą sąlygojusias aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-3374/2008, N575-4029/2008 ir kitose), kad liga svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ji ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir priimtas skundžiamas nutarimas (b. l. 134-135, 144-148). Iš byloje esančio lydraščio (b. l. 156) matyti, kad D. B. nutarimo nuorašas buvo išsiųstas 2010 m. balandžio 12 d., tai yra praleidus ATPK 288 straipsnyje nustatytą trijų dienų terminą. Ši teisės norma laikytina vienu iš teisės apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą užtikrinimo pagrindų. Tačiau iš pareiškėjo pateiktų Nedarbingumo pažymėjimų Nr. 0020107, Nr. 0025263 ir Nr. 0032863 matyti, jog D. B. sirgo ir buvo nedarbingas nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2010 m. balandžio 6 d. Pažymėtina, kad įstatyme numatytas trumpas, vos dešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Pažymėtina, kad byloje esantis D. B. parašas patvirtina, jog su skundžiamu nutarimu jis susipažino vėliausiai 2010 m. balandžio 21 d. (b. l. 1), tačiau jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos, t. y. 2010 m. balandžio 21 d., D. B. nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas, gavęs nutarties nuorašą , galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo sveikatos būklė neapsunkino jo galimybių realizuoti turimą apeliacijos teisę ir nebuvo tiek sunki, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, veikdamas pakankamai rūpestingai ir atidžiai, būtų negalėjęs įstatymo numatytu terminu nei pats asmeniškai pateikti skundą teismui, nei pasirūpinti, kad tai padarytų jo pasirinktas atstovas. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti apeliacijos teisę, D. B. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties asmens subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl apeliacinis skundas su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 122 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. B. prašymo netenkinti, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.