Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2017-12-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-546-220/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
A5.-546-220/2017
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00410-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Pažeidėjas
A. J.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Petras Remeika
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-546-220/2017Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00410-2017-2
Registro Nr. ROIK: 17073736302.
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.9. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 22 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas,sekretoriaujant Irenai Žumajevienei, Simonai Beišienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J.,nukentėjusiajam V. M., jo atstovui advokatui Petrui Remeikai,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Tadui Povilaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., asmens (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t.y. darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido V. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017m. balandžio 5d. iki 2017m. rugpjūčio 1 d nelegaliai dirbti darbininko pareigose, įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bedi miško ruošos darbus. V. M. paklusdamas įmonėje nustatytai darbo tvarkai, susitaręs su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas, dirbo darbininko darbus sukurdamas bendrovei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. V. M. UAB „(duomenys neskelbtini) „ naudai skaldė malkas, dirbo su rąstų skaldykle, nešiojo lentas, krovė blankes į džiovyklę, vairavo savivartį automobilį „ Mercedes Benz -207“ v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo vežė įmonės krovinius ir darbuotojus, krovė malkas į automobilio priekabą. V. M. darbo dienomis, paklusdamas A. J. nurodymui dirbo nustatytu darbo grafiku , t. y. nuo 8 val. iki 17 val. už darbo dieną gaudavo nuo 20 iki 35 Eur. A. J. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo V. M. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Tadas Povilaitis paaiškino, kad A. J., būdamas bendrovės direktoriumi, savo bendrovėje leido dirbti įvairius darbus susijusius su malkų skaldymu, automobilio vairavimu, malkų krovimu ir kitus už kuriuos, pagal V. M. paaiškinimus, jis gaudavo darbo užmokestį. Su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta nustatyta tvarka Sodrai, taip pat jis dirbo nuo 8 val. ryto iki 17 val. , o tai atitinka darbo sutarties sąlygas ir yra laikoma nelegaliu darbu. Pirminėje apklausoje A. J. buvo paminėjęs, kad V. M. atlieka tik kūriko praktiką, o apie krautuvo praktiką nebuvo užsiminta, o pats V. M. neigia, kad jis atliko ir krautuvo praktiką bei ėjo jo mokymus. Praktikos atlikimu yra tik siekiama pateisinti V. M. darbą bendrovėje ir nuslėpti nelegalaus darbo požymius. Byloje nustatyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo bendrovėje buvo sužalotas (krentant nupjautam medžiui) V. M.. Laiko, kad V. M. bendrovėje dirbo visus darbus kaip ir kiti darbuotojai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. su pažeidimu nesutiko ir parodė, kad jis yra bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius. Prisimena, kad šių metų balandžio mėnesio pradžioje pas jį atėjo V. M. norėdamas jo bendrovėje nelegaliai dirbti, nes jis norėjo būdamas tėvystės atostogose dar ir užsidirbti. Jis jam paaiškino, kad nelegaliai pas jį nedirbs, tačiau pasakė, kad galės būti kūriko padėjėju apie metus laiko atlikdamas praktiką. Jis susisiekė su SDG firma ir apiformino V. M. praktikantu. Jis pas jį kūriko praktiką ir atliko, tai yra ruošė malkas pečius kūreno džiovyklas prižiūrėjo. Jis kūriku dirbo iki š.m. gegužės 9 d. Toliau jis sakė, kad turi vairuotojo teises ir nori turėti krautuvo kvalifikaciją. Todėl jis bendrovėje įformino ir jo krautuvo praktiką. Buvo sudaryta krautuvo mokymo ir praktikos atlikimo sutartis. Jis atlikinėjo praktiką ir lankė kursus nuo š.m. liepos 7 d. iki rugpjūčio 1 d. Jis yra vežiojęs keletą kartų automobiliu į mišką darbuotojus, tačiau jam nereikėjo miške krauti supjaustytų medžių kalades į automobilį. Krautuvo egzamino jis nelaikė, nes įvyko nelaimingas atsitikimas anksčiau. Jokio atlyginimo jis jam nemokėjo. Jo bendrovėje visi darbuotojai dirba nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Jis Darbo inspekcijai nesakė apie V. M. atliekamą krautuvo praktiką, nes niekas jo apie tai neklausė, o ir ikiteisminio tyrimo metu buvo jo klausinėjama tik apie nelaimingą atsitikimą. Mano, kad V. M. nori jam pakenkti, nes jo giminaitės buvo su juo susitikusios ir norėjo pinigų dėl nelaimingo atsitikimo.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad jis buvo tėvystės priežiūros atostogose ir norėjo susirasti darbo ir papildomai užsidirbti. Jis š.m. balandžio mėn. pradžioje nuėjo pas A. J., kuriuo anksčiau nepažinojo, ir pasiprašė priimamas į darbą. Jis jam pasakė, kad priims nuo kitos dienos. Jis atėjęs sekančią dieną skaldė malkas. Po to darbo A. J. pasakė, kad gali jam mokėti į dieną po 20 Eur., o vėliau alga padidės. Jis su tuo sutiko. Sakė, kad kai pasibaigs vaiko priežiūros atostogos, tai galės jį įdarbinti. Apie praktinio darbo sutartį jis jam pasakė po savaitės darbo. Niekas nežinojo, kad jis nelegaliai dirba. Tada maždaug po savaitės jam pasakė, kad jis atvyktų į SDG kur jis pasirašė sutartį ir išklausė paskaitą apie kūriko darbą. Daugiau ten nebuvo. Po dar savaitės jam atvežė kūriko pažymėjimą ir dar pasakė, kad praktika tęsiasi. Dėl krautuvo praktikos tik kalbėdavo, tačiau negali tiksliai pasakyti, kad ant krautuvo mokymo ir praktikos sutarčių yra jo parašai, nes neaišku kaip jie tenai atsirado. Į krautuvo mokymus jis nėjo. Jis bendrovėje atlikdavo įvairius darbus: skaldydavo malkas, kraudavo lentas į džiovyklą, liepos mėnesį davę automobilį važinėti, nes vairuotojas susirgo. Taip pat jis važiuodavo ir į miško pjovimo darbus, kur kraudavo kalades į automobilį. Taip pat važiuodavo parduoti malkas. Jis dirbo kaip ir visi nuo 8 val. ryto iki 17 val. ir gaudavo pradžioje į dieną po 20 Eur, o po to po 25 Eur ir daugiau eurų. Pinigus jis mokėdavo kabinete kaip ir visiems darbuotojams. Žmonai yra pasakojęs kokius darbus dirba ir kiek gauna už tai pinigų. Žmona yra klausiusi A. J. ar jis ruošiasi kokią nors žalą jam atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau jis pasakė, kad nieko nemokės. Nelaimingo atsitikimo dieną jis atvairavo automobilį į mišką ir krovė kalades į automobilį kai pajuto jog ant jo užkrito medis, dėl ko jis buvo sužalotas.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis). Teismų praktikoje laikytina, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartis Nr. 2AT-19-2013 ).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. kaltu neprisipažįsta ir nurodo, kad V. M. jo vadovaujamoje bendrovėje nedirbo, o nuo 2017-04-13 iki 2017-05-10 atliko kūriko praktiką ir nuo 2017-07-07 iki nelaimingo atsitikimo atlikinėjo krautuvo vairuotojo mokymą ir praktiką. Krautuvo vairuotojo praktika turėjo vykti iki 2017-08-04, tačiau nesibaigė, nes įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl jis egzaminų ir nelaikė.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui minėtų profesinio mokymo ir praktikos atlikimo sutartis ( b. l. 30,42,44,47). Šiose sutartyse nurodyta, kad tarp UAB „ SDG“ ir V. M. 2017-04-05 ir 2017-06-26 atitinkami buvo sudarytos kūriko ir krautuvo profesinio mokymo sutartys, o 2017-04-13 ir 2017-07-07 buvo sudarytos atitinkami trišalės sutartys tarp UAB „ SDG“ , UAB (duomenys neskelbtini) ir V. M. dėl kūriko ir krautuvo praktinio mokymo. Kaip teigia A. J., pagal šias sutartis tais laikotarpiais ir atliko praktiką V. M.. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB“ SDG“ vadovė G. K. paaiškino, kad ji dabar neprisimena kieno iniciatyva buvo sudarytos šios mokymo ir praktikos sutartys, tačiau jos buvo sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis mokymo ir atestavimo bendraisiais nuostatais. Teismas laiko, kad buvo numatyta tokia galimybė sudaryti su asmeniu minėtas sutartis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir Darbo ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. A1-287/V-611 (su atitinkamais pakeitimais ir papildymais) „ Dėl mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. Tačiau šiuo metu, tai yra 2017-06-7 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir Darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-288/V-658 aukščiau minėtas 2011-06-17 įsakymas Nr. A1-287/V-611 neteko galios nuo 2017-07-01.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas laiko, kad nors A. J. ir pateikė teismui dokumentus įrodančius V. M. profesinį ir praktinį mokymą bendrovėje, tačiau šios aplinkybės niekaip negali paneigti pačio nukentėjusiojo, kuris dirbdamas bendrovėje patyrė trumą dėl nelaimingo atsitikimo, paaiškinimų, kad jis, vis dėlto, bendrovėje dirbo ir už tai gaudavo atlyginimą po 20, o po to ir po 25 Eur už dieną. Be to, jis dirbo nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro kaip ir kiti bendrovės darbuotojai, kas atitinka darbo sutarties požymius. Šį darbo laiko trukmę pripažįsta ir pats A. J., tačiau jis tik teigia, kad V. M. atlyginimo už darbą nemokėjo. Kad V. M. 2017 m. balandžio pradžioje atvyko pas A. J. prašyti darbo tėvystės atostogų metu, norėdamas kažkiek tai gauti užmokesčio, pripažįsta ir A. J., nors jis teigia, kad nesutiko jį nelegaliai priimti į darbą. Tačiau vertinant šiuos paaiškinimus ir tai, kad toliau V. M. darbo neieškojo, nelogiška būtų manyti, kad jis sutiko pradėti mokytis dirbti kūriku, o po to krautuvo vairuotoju, negaudamas už tai darbo užmokesčio, dėl kurio jis ir ėjo ieškoti darbo, o apsiribojo tuo, kad galės pradėti profesinį mokymą dėl kūriko specialybės ir dėl to atliks praktiką bei negaus atlygio. Taip pat ir liudytoja A. T. M., kuri yra V. M. žmona, patvirtino, kad tėvystės atostogų metu jie norėjo papildomai užsidirbti ir vyras jai parėjęs pasakė, jog sutarė su A. J. dėl priėmimo į darbą, kad jam mokės atlyginimą ir jis dirbdavo nuo 8 iki 17 val., bei dirbdavo kitus darbus, gaudavo atlyginimą už tai ir jis toliau kitų darbų neieškojo. Taip pat vertinant ir tai, kad V. M. atliko ne vien darbus susijusius su kūriko ir krautuvo vairuotojo funkcijomis, bet ir skaldė malkas, nešė blankas, vairavo automobilį, dirbo su malkų skaldytuvu, be to, kaip teigia V. M., jis važiuodavo į mišką ir krauti nupjautų medžių kalades į automobilį, važiuodavo pardavinėti malkas, rodo jo panaudojimą bendrovėje įvairiems darbams. Ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodo, kad V. M. leisdavo važiuoti automobiliu, tačiau tik neliepdavo jam miške dalyvauti medžių kirtime, o tik nuvežti darbuotojus. Taip pat vertinant tai, kad nebuvo pilnai įgyvendintos praktinio mokymo sutarties 2 skyriuje 3 punkte nurodytos įmonės pareigos, o ir V. M. nurodo, kad jis net nėjo krautuvo mokymo, negalima laikyti, kad V. M. tinkamai atliko praktiką, prisilaikant atitinkamų reikalavimų. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad kūriko mokymas prasidėjo 2017-04-05, o praktika prasidėjo 2017-04-13 ir baigėsi 2017-05-10, tai yra tada, kada V. M. buvo išduotas atestacijos pažymėjimas( b.l. 77,78). O sekantis profesinis mokymas dėl krautuvo vairuotojo prasidėjo 2017-06-26, o praktika prasidėjo 2017-07-07 ir iki nelaimingo atsitikimo nesibaigė. V. M. teigia, kad jis visą laiką iki nelaimingo atsitikimo dirbo bendrovėje. Vadinasi, vertinant šias aplinkybes, V. M. bendrovėje dirbo ir tarpraktikiniu laikotarpiu, tai yra nuo 2017-05-10 iki 2017-06-26. Tai rodo, kad ir pasibaigus kūriko praktikai V. M. ir toliau dirbo bendrovėje, nors nebuvo jokio teisinio pagrindo jam atlikti praktiką ir dirbti, nes buvo pasibaigusi kūriko praktika ir dar nebuvo prasidėję krautuvo vairuotojo profesinis mokymas ir praktika. Netikėti aukščiau nurodytais V. M. parodymais, kad jis visą laiką bendrovėje dirbo be pertraukos, nėra pagrindo, nes A. J., jį apklausiant Darbo inspekcijos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, šios aplinkybės nenurodė, o šio teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nežino kur tuo laikotarpiu V. M. buvo. Byloje nustatyta, kad 2017-08-01 bendrovėje įvyko nelaimingas atsitikimas ir pjaunant medį jis užvirto ant V. M., kuris buvo sužalotas dėl ko jis ir buvo byloje pripažintas nukentėjusiuoju ( b.l. 41,36). A. J. teigia, kad V. M. meluoja, kad jis jam mokėjo atlyginimą už darbą, nes nori jam pakenkti, be to jo giminaitė reikalavo iš jo atlyginti žalą. Tą aplinkybę, kad V. M. žmona buvo susitilkusi su A. J. ir kalbėjo apie kažkokios tai žalos atlyginimą, patvirtina ir liudytoja ( V. M. žmona) A. T. M.. Tačiau teismas nelaiko, kad dėl šių aplinkybių V. M. apkalba A. J., nes, natūraliai, asmenims dėl padarytų sužalojimų kyla klausimai apie žalos atlyginimą ir šis pokalbis, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, negali būti laikomas kaip pagrindas apkalbėti A. J. duodant melagingus parodymus. Iš visų šių nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra pagrindo netikėti V. M. parodymais, kad jis bendrovėje dirbo kaip ir kiti darbuotojai nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro ir gaudavo darbo užmokestį, todėl laikytina, kad tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susitarimas dirbti tam tikrą darbą paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, kas atitinka nelegalaus darbo požymius. A. J. aiškinimai, kad V. M. atlyginimo jis nemokėjo yra jo užimtas gynimosi būdas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes A. J. ir V. M. parodymus, byloje yra nustatyta, jog V. M. bendrovėje pradėjo atlikinėti praktiką nuo 2017m. balandžio mėnesio 04 d. ir iki teismo posėdžio pradžios šių duomenų apie V. M. praktikos atlikimo pradžią nebuvo, o tik buvo kalbama apie 2017 m. birželio ir liepos mėnesį atliekamą praktiką. Todėl dėl šių priežasčių ir administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nelegalaus darbo laikotarpis yra nuo 2017m. birželio mėnesio iki nelaimingo atsitikimo dienos, tai yra 2017-08-01. Tačiau teismo posėdžio metu išklausius A. J. ir V. M., liudytojos G. K. paaiškinimus bei teismo posėdžio metu pateiktas sutartis dėl profesinio ir praktinio mokymo, susijusio su kūriko darbu, matyti, kad V. M. bendrovėje pradėjo atlikinėti mokymą ir praktiką nuo 2017-04-05. Vertinant G. K. paaiškinimus dėl profesinio mokymo ir praktikos atlikimo tvarką, laikytina, kad mokymai ir praktika buvo atliekami pagal tuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir Darbo ministro 2011-06-17 įsakymą Nr. A1-287/V-611 (su atitinkamais pakeitimais ir papildymais) „ Dėl mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, kuris neteko galios nuo 2017-07-01. Vadinasi dar atliekant kūriko praktiką ši norma galiojo, o jau paskiriant ir atliekant krautuvo mokymus ši tvarka nebuvo galiojanti. Teismas laiko, kad byloje yra nustatyta, kad V. M. atliko bendrovėje mokymus ir praktiką, nors yra abejojama apie jų tinkamą vykdymą ir atlikimą. Tačiau mokėjimas darbo užmokesčio ir praktikos metu sudaro pagrindą konstatuoti nelegalų darbą, kaip administracinio nusižengimo sudėtį, nes yra nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių ir nepranešta mokesčių inspekcijai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. M. bendrovėje dirbo ir tarppraktiniu laikotarpiu, tai yra nuo 2017-05-10 iki 2017-06-26, kai jokios praktikos neatlikinėjo. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu yra įrodytas nelegalaus darbo laikotarpis nuo 2017-04-05 iki 2017-08-01, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakoreguojamas nelegalaus darbo laikotarpis, o tai nepakeičia nurodyto pažeidimo kvalifikacijos ir esmės.

Išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo parodymais, nelegalaus darbo tyrimo aktu, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindus ( ANK 32 straipsnis), ir į tai, kad A. J. kaltu neprisipažįsta, praeityje už analogišką nusižengimą nėra baustas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtinas sankcijoje nustatytos baudos vidurkis ( ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 17073736302.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Žukauskas