Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir E. K. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys Swedbank, AB, AB Šiaulių bankas, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis J. P. 2015-10-28 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjų skundo ir vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius naudai. Skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą yra tik A. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12148-618/2015 be kita ko buvo nustatyta, kad A. K. priklauso 1/2 E. K. piniginių lėšų bankų sąskaitose. A. K. ir E. K. 2015-09-21 sudarė povedybinę sutartį (v.b.l. 528-531). Antstolis 2015-10-06 priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti lėšas E. K. bankų sąskaitose (v.b.l. 522). Povedybinės sutarties 4.1. p. A. K. ir E. K. susitarė, kad po sutarties sudarymo piniginės lėšos bankų sąskaitose yra asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu yra atidaryta sąskaita.

Skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.81 str. 1 d.). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 str. 7 p.). Taigi, nepagrįsti yra antstolio ir suinteresuotų asmenų teiginiai apie tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartis turi būti vykdoma ir po povedybinės sutarties sudarymo. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 str. 1 d.). Taigi, įstatymas imperatyviai nurodo, kad povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo metu po santuokos sudarymo ir nėra numatyta jokių apribojimų ją sudaryti. Tačiau povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). Taigi, sutarties teisinės pasekmės taikomos tik nuo jos įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų 2015-09-21 sudarytos povedybinės sutarties 8.1. p. šalys taip pat susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Taigi, turtui, pareiškėjų įgytam po povedybinės sutarties sudarymo, turi būti taikomas povedybinėje sutartyje nustatytas teisinis režimas. Pažymėtina, kad pareiškėjai savo povedybinės sutarties 4.1. p. taip pat numato, kad sutartis taikoma tik turtui, įgytam santuokos metu po sutarties sudarymo. Atitinkamai vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartimi gali būti išieškoma iš to skolininko A. K. sutuoktinės E. K. turto, kuris buvo įgytas iki povedybinės sutarties sudarymo. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstoliui vykdomoji byla po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutarties priėmimo grąžinta 2015-10-01. Nors antstoliui apie povedybinę sutartį buvo pranešta jau 2015-09-21, antstolis turėjo pagrindą patikrinti, ar A. K. sutuoktinės E. K. bankų sąskaitose nėra turto, įgyto iki 2015-09-21. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad antstolis J. P., priimdamas 2015-10-06 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti lėšas E. K. bankų sąskaitose, iš esmės vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Tačiau nustačius, jog lėšų E. K. bankų sąskaitose nėra arba nurašius tam tikras lėšas, toliau taikyti areštą banko sąskaitoms pagrindo nebėra, kadangi po povedybinės sutarties sudarymo į nurodytas banko sąskaitas patenkančios lėšos jau laikytinos asmenine E. K. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai antstolio patvarkymas turi būti panaikintas. Tuo tarpu į skundžiamu patvarkymu nurašytas lėšas išieškojimas galėtų būti nukreipiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartimi nustatyta tvarka tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog areštuotos lėšos yra gautos iki povedybinės sutarties sudarymo. Iš vykdomosios bylos 533 lapo nustatyta, kad tam tikra pinigų suma galimai yra nurašyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pareiškėjai turėtų pateikti antstoliui atitinkamą informaciją apie areštuotų lėšų gavimo laiką, kad antstolis galėtų spręsti išieškojimo nukreipimo į šias lėšas galimybes arba lėšų grąžinimo klausimą.

Civilinis kodeksas numato keletą galimybių kreditoriams ginti savo pažeistas teises dėl skolininkų nesąžiningumo. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai (CK 3.105 str. 1 p.). Be CK 3.105 straipsnyje numatytų pagrindų, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia taip pat CK pirmojoje knygoje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 3.108 str. 1 d.). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo (CK 3.108 str. 3 d.). Kreditorius taip pat gali pareikšti ieškinį skolininko sutuoktiniui dėl tos pačios skolos išieškojimo, jei tam yra pagrindas. Būtent tokiu būdu kreditoriai gali ginti savo teises. Tuo tarpu teismui nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir po to sutuoktiniams sudarius povedybinę sutartį, toliau vykdant teismo nutartį būtų pažeistos imperatyvios civilinio kodekso normos, įtvirtinančios bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentą bei besąlygiškai leidžiančios sutuoktiniams bet kada sudaryti vedybinę sutartį. Tokio aiškinimo laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami panašias bylas. Vienoje iš bylų buvo pripažinta, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtas, įgytas po povedybinės sutarties įsigaliojimo, yra pareiškėjos ir skolininko asmeninė nuosavybė (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas); po povedybinės sutarties įsigaliojimo gautoms pareiškėjos lėšoms areštas taikomas nepagrįstai ir turi būti panaikintas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas, 3.104 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2014-05-02 nutartis civ. byloje Nr. 2S-879-603/2014). Tuo tarpu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kasatorei (kreditorei) manant, jog suinteresuotų asmenų sudaryta vedybų sutartimi pažeistos jos (kasatorės) teisės ir teisėti interesai, ji turi teisę, laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų, kreiptis į teismą ir kitoje civilinėje byloje reikalauti vedybų sutartį (jos dalį) pripažinti negaliojančia CK nustatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundas tenkintinas, skundžiamas patvarkymas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų A. K. ir E. K. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų patenkinti.

Panaikinti antstolio J. P. 2015-10-06 patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.