- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- I-4927-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05650-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą.
Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-04-11 iki 2015-04-22 būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) jam nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius pasimatymus su sugyventine, kuri nuo 2014-07-17 tapo sutuoktine. Dėl to, kad neturėjo ilgalaikių pasimatymų, pašlijo jo santykiai su sutuoktine ir šiuo metu jie nebebendrauja, nors turi galimybę gauti ilgalaikius pasimatymus. Negalėdamas palaikyti socialinių ryšių su sutuoktine, pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sumažėjo galimybės bendrauti, sutriko sveikata.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–9) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2013-04-16 (atvyko į Lukiškių TI-K) iki 2015-04-13 (pareiškė norą atlikti bausmę) pareiškėjo teisinę padėtį reguliavo Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) nuostatos. Pagal SVĮ 22 str. nuostatas, suimtiesiems suteikiama teisė tik į trumpalaikius pasimatymus. Laikotarpiu nuo 2015-04-13 iki 2015-04-22, pagal SVĮ 12 str. 2 d. 2 p., pareiškėjas buvo laikomas nuteistuoju, prilyginamu suimtajam, tačiau, pagal SVĮ 22 str., net ir tuomet jis neturėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. kilti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Be to, pareiškėjas neįrodė ir tariamai patirtos neturtinės žalos fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo D. V. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Reikalavimą priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2013-04-11 iki 2015-04-22 Lukiškių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė į ilgalaikius pasimatymus su sugyventine / sutuoktine.
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl 2013-04-16 jis buvo pristatytas į Lukiškių TI-K. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-12-05 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 11 p., ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, o paskirta kardomoji priemonė palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-04-13 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeitė, paskirdamas pareiškėjui 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2013-04-16 iki 2015-04-13 pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas vykdant paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal SVĮ 12 str. 2 d. 1 p., suimtiesiems taip pat prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2015-04-13 iki 2015-04-22, kai bausmei atlikti pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus, jo teisinis statusas buvo kaip suimtojo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčui aktuliu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, todėl jo teisinę padėtį reglamentavo SVĮ.
Pagal SVĮ 22 str. (galiojusį ginčui aktuliu laikotarpiu), suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (1 d.). Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 d.). SVĮ 12 str. 2 d. 1 p. nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Šie asmenys turi teisę į vieną pasimatymą (3 d.). Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 d.). Kitų nuostatų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, SVĮ nėra įtvirtinta.
Nurodytos nuostatos tvirtina, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusias SVĮ 22 str. nuostatas suimtieji turi teisę į trumpalaikius pasimatymus ir tik tuo atveju, jeigu yra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas. Teisė į ilgalaikius pasimatymus suimtiesiems ir jiems prilyginamiems nuteistiesiems, iki pasiuntimo atlikti bausmę, nėra nustatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str. garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimaisiais (2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Konvencijos 8 str. expressis verbis nustato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1 d.), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.).
Vadinasi, Konvencija įpareigoja valstybes – dalyves gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir uždraudžia bet kokius apribojimus asmens naudojimuisi šia teise. Tai reiškia, kad bet koks kišimasis į asmens šeimos bei privatų gyvenimą, kuris negali būti pateisinamas pagal Konvencijos 8 str. 2 d., gali būti laikomas kėsinimusi į Konvencijos 8 str. 1 d. saugomą teisę. Teisėtų apribojimų atvejai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, numatyti įstatyme ir taikomi tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, valstybei siekiant teisėtų tikslų, kuriuos aiškiai nurodo Konvencijos 8 str. 2 d.. Šis būtinumo ir teisėtumo demokratinėje visuomenėje testas Europos Žmogaus Teisių Teismo kiekvienu konkrečiu atveju atliekamas gana griežtai. Pati Konvencijos 8 str. formuluotė formaliai atitinka valstybės pareigą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais kišamasi į šeimos bei privatų gyvenimą. Kita vertus, pažymėtina, jog teisė į šeimos gyvenimą suponuoja ne tik valstybių pareigą susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir implikuoja valstybei įsipareigojimą veikti taip, kad būtų leidžiama normaliai vystytis šiems santykiams (1979-06-13 sprendimas byloje P. Marckx v. Belgiją, pareiškimo Nr. 6833/74).
Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (2007-01-18 sprendimas byloje Estrikh prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01; 2007-07-17 sprendimas byloje Kučera prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99; 2003-04-03 sprendimas byloje Klamecki prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96).
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-07-09 sprendimas byloje Tomas Varnas prieš Lietuvą, kuriame konstatuota, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime – po 2 val. trukmės pasimatymą, nuteistajam – po 1 val., be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą, skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Europos kalėjimo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad jei nenuteistas (sulaikytas) asmuo prašo jo atžvilgiu taikyti nuteistiesiems asmenims taikytiną režimą, sulaikymo įstaigos administracija, kiek įmanoma, tenkina tokį prašymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog nors sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (sprendimas byloje Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 25498/94, 61 p.).
Remdamasis į bylą pateiktu Biržų rajono apylinkės teismo 2016-01-21 sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1318-857/2016), teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014-07-17 sudarė santuoką su A. G., kuri buvo nutraukta 2016-01-21 (b. l. 28–29). Pareiškėjas 2014-09-11 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas leisti kas 7 dienas pasimatyti su sutuoktine A. V. (b. l. 14). Į šį pareiškėjo prašymą Lukiškių TI-K direktorius atsakė 2014-09-22 raštu Nr. 98-2036, nurodydamas trumpalaikių pasimatymų suteikimo sąlygas ir tvarką (b. l. 12).
Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo santuokos sudarymo (2014-07-17) iki išvykimo į Marijampolės pataisos namus (2015-04-23), pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė gauti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, nors tokią valią jis buvo išreiškęs.
Įvertinęs šiuos duomenis ir atsižvelgęs į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad, nesuteikdamas pareiškėjui teisės į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, Lukiškių TI-K pažeidė Konvencijos 8 str. Užtikrindamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas, Lukiškių TI-K turėjo imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir tokiu būdu saugoti ir puoselėti savo šeimą.
Tai, kad įstaigoje nėra įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes suimtiesiems / kalinamiems garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad dėl aukšto nusikalstamumo lygio, finansinių išteklių trūkumo ir kitų struktūrinių problemų valstybės susiduria su sunkumais organizuojant kalinimo sistemą, tačiau tai nepanaikinta valstybės pareigos organizuoti kalinimo sistemą taip, kad būtų laikomasi Konvencijos numatyto reguliavimo, ir esant pažeistoms Konvencijos garantuojamoms teisėms tai sudaro prielaidas žalos atlyginimui (2003-04-29 sprendimas byloje Nazarenko prieš Ukrainą, 2006-06-01 sprendimas byloje Mamedova prieš Rusiją, 2011-01-27 sprendimas byloje Yevgeniy Alekseyenko prieš Rusiją). Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine ir tai yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui CK 6.271 straipsnio prasme. Šiuo atveju net ir sutinkant su atsakovu, kad pareiškėjas palaikė ryšį su artimaisiais, negalima teigti, kad jam nesuteikiant ilgalaikio pasimatymo su žmona, pareiškėjas nepatyrė jokios žalos. Nustatyta, kad 2016-01-21 teismo sprendimu pareiškėjo santuoka buvo nutraukta.
Taip pat pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2013-04-11 iki 2014-07-16 nesuteikdamas ilgalaikių pasimatymų, Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė, nes jis nebuvo sudaręs santuokos.
Pagal CK 6.250 str. 2 d., atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Pareiškėjas teigia, kad dėl Lukiškių TI-K taikyto jo teisių ribojimo jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, trūko bendravimo, sutriko sveikata.
Atsižvelgdamas į pažeidimo mąstą (ilgalaikiai pasimatymai nesuteikti nuo 2014-07-17 iki 2015-04-22), tai, kad toks pareiškėjo teisių ribojimas nėra suderinamas ir su Konvencijos 8 str. nuostatomis bei neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, Lietuvos valstybės ekonomines sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką (2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016) ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjui priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, pareiškėjas neįrodė, kad dėl taikyto ribojimo sutriko jo sveikata, be to, ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo galimybę palaikyti socialinius ryšius, todėl 1 000 Eur sumą vertina kaip adekvačią neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui D. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1 000 (vieno tūkstančio) Eur neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.