Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-508-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
1S-508-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01235-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
M. A.
Byla Nr. 1S-508-579/2018
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą taikyti M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. A. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 11 d.Komisija 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 93-285 nutarė nuteistajam M. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis M. A. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigia, kad nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra nepakankamai išsami, vertintos neesminės aplinkybės, tokios kaip bausmės tikslai, teisingumo principo įgyvendinimas, nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kas turi būti vertinama sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo. Nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, tad jau yra patyręs pakankamus suvaržymus ir neigiamas nusikalstamos veikos pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, kad pritaikius lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai akcentavo baustumų skaičių ir dėl to padarė išvadą, kad nuteistasis neigiamai charakterizuojamas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad skundo autorius bausmę atlieka jau ilgą laiko tarpą, todėl paskirtų nuobaudų skaičių laikyti dideliu ir dėl to daryti išvadą, kad jis linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugena paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, nėra pagrindo, juolab, kad jis yra ir skatintas. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis vertinant nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo išvada, kad atsižvelgus į tai, jog pagal OASys metodiką 12 balų yra dinaminiai ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog daroma pažanga yra pakankamai akivaizdi, anot skundo autoriaus, yra nepagrįsta, prieštaraujanti BVK 157 straipsnio 1 daliai. Kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (nuo 19 balų sumažėjusi iki 17 balų), jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, mano, jog teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė BVK 157, 164 straipsnių reikalavimus ir priėmė neteisėtą, tik samprotavimais pagrįstą nutartį. Nuteistojo M. A. skundas netenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad M. A. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, o manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Iš tiesų M. A. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo specialybę, nuostata į darbą teigiama, tačiau pataisos įstaigoje nebuvo įdarbintas dėl darbo stokos ir riboto darbingumo. Palaiko socialinius ryšius, artimųjų padedamas atlygino dalį civilinio ieškinio. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 17 balų (pagal OASys). Tačiau šios aplinkybės bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog M. A. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip jau minėta, apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, M. A. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Nors skundo autorius dvylika kartų skatintas, tačiau net trylika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką aštuonis kartus buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net penkis kartus pritaikyta griežčiausia nuobaudos rūšis – uždarymas į baudos izoliatorių. Ši nuobauda buvo skiriama už itin šiurkščius bei visiškai nesuderinamus su įstaigoje nustatyta tvarka nuteistojo veiksmus. M. A. du kartus baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, du kartus už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis, du kartus dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo. Pažeidimai buvo sistemingai daromi nuo pat bausmės atlikimo pradžios iki 2015 metų pabaigos. Gauti paskatinimai nuteistojo nemotyvuodavo ir toliau gerai elgtis. Svarbu ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo, susijusio su žmogaus gyvybės atėmimu, padarymą, o bausmės atlikimo metu problemas sprendė taip pat naudodamas fizinį smurtą. Visos šios aplinkybės rodo, jog M. A. elgesys nebuvo koreguojamas vien tik teigiama linkme, kai kuriais aspektais atvirkščiai – blogėjo, jo padaryti tvarkos pažeidimai sunkėjo. Ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip nelinkusį laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti keliamiems reikalavimams. Šios ir anksčiau paminėtos aplinkybės šiuo metu leidžia abejoti skundo autoriaus pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu. Pastebėtina, kad jo elgesys pataisos įstaigoje pagerėjo tik priartėjus laikui, kada jau gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, kas leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesiu stengiasi tik sudaryti gerą, teigiamą savo įvaizdį. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju M. A. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia abejoti, ar nuteistasis, būdamas laisvėje jau sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laikytis jam paskirtų įpareigojimų. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika, nors ir priskiriama prie žemos rizikos grupės, tačiau nuo 25 balų (vertinimas atliktas 2015 m. rugsėjo 17 d.) sumažėjusi tik iki 17 nusikalstamo elgesio rizikos balų, iš kurių net 12 balų sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti elgdamasis išimtinai teigiamai.Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė