Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-420-544/ 2007

Rima Šimbelytė Procesinio sprendimo kategorija:42.9; 44.2.4.2; 44.5.1; 73.2.6.1 ;99.5; 118.1; 119.12; 121.18

2007 m. spalio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Jaro, kolegijos teisėjų: pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovams V. V., J. Z., jų atstovui advokatui Arvydui Aleknai, atsakovui P. O., atsakovo atstovui T. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V., J. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-339-400-07 pagal ieškovų V. V., J. Z. ieškinį atsakovams P. O., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, trečiajam asmeniui DUAB „INGO Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantus ir jų atstovą, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti ir priimti sprendimą ieškinius tenkinti visiškai, atsakovus, prašiusius apeliacinius skundus atmesti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas V. V., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo P. O. 450 Lt išlaidas už atstovavimą baudžiamoje byloje, iš atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro (toliau tekste – Biuras) – 29 138 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 58-59). 2007-06-14 teismo posėdžio metu atsisakė turtinių reikalavimų, kadangi nesurinko žalą patvirtinančių įrodymų (2 t., b. l. 78). Ieškovė J. Z., nepilnametės dukters K. Z. įstatyminė atstovė, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Biuro 663,27 Lt turtinei ir 9138 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo P. O. – bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 21-22). 2007-06-14 teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl 171, 27 Lt turtinės žalos atlyginimo apmokėjimui už vaistus (2 t., b. l. 79).

Ieškovai nurodė, kad 2004-10-24 atsakovas P. O., veždamas ieškovės J. Z. nepilnametę dukrą K. Z., pažeidė KET taisykles ir sukėlė avariją, kurios metu atsitrenkė į ieškovo V. V. vairuojamą automobilį Audi 80. Eismo įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės, sužalotas V. V. ir K. Z. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-03-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-00311-27/2005 pripažino atsakovą P. O. kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaudė atitinkama bausme, priteisė nukentėjusiems turtinės ir neturinės žalos atlyginimą bei atstovavimo išlaidas, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2005-07-07 nutartimi šį nuosprendį pakeitė panaikindamas jo dalį patenkinti nukentėjusių V. V. ir J. Z. civilinius ieškinius, o ieškinių dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Abu ieškovai nurodo, kad įvykio kaltininkas P. O. įvykio metu transporto priemonės valdytojo (savininko) civilinę atsakomybę buvo apdraudęs privalomuoju draudimu UAB „Baltik garant“, draudimo liudijimo (polisas) AGA Nr. 0486496. Šioje draudimo sutartyje asmens draudimo suma numatyta 1 726 400 Lt, o turto – 345 280 Lt. Ieškovė J. Z. nurodė, kad pagal minėtą sutartį Biuras nepilnai išmokėjo 862 Lt neturtinės ir 98 Lt turtinės žalos atlyginimą, ir mano, kad liko neatlyginta 663, 27 Lt turtinė žala, kurią sudaro 171, 27 Lt išlaidos vaistams, 200 Lt lankymo ligoninėje išlaidų, 292 Lt už sugadintus įvykio metu rūbus bei 9138 Lt neturtinė žala. Teigia, kad tuo metu galiojęs Įstatymas draudimo sutartis leido mokėti daugiau, nei sumokėjo šis atsakovas. Ieškovė, kuri yra įstatyminė K. Z. atstovė, nurodė, kad nurodytą neturtinės žalos dydį prašo priteisti todėl, kad dukra patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo iškilusi grėsmė jos sveikatai ir gyvybei, buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas – sulaužyti dubens, rankos kaulai, ant veido liko randai, kuriuos šalinti reikės atliekant plastinę operaciją, ji nebegali lankyti sporto būrelių, vartoja vaistus. Ieškovas V. V. nurodė, kad pagal minėtą sutartį atsakovas Biuras nepilnai išmokėjo 862 Lt neturtinės ir 3680,87 Lt turtinės žalos atlyginimą už sugadintą transporto priemonę, jos transportavimą, gydymo išlaidas ir negautas pajamas, ir liko neatlyginta 29 138 Lt neturtinė žala, 450 Lt turtinė žala dėl advokato atstovavimo išlaidų Panevėžio apygardos teisme baudžiamojoje byloje. Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta jo sveikata, dėl patirtų sužalojimų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, šiuo metu negali pilnai vykdyti darbinių pareigų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-06-28 sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškovės J. Z. reikalavimo priteisti 171 Lt medikamentų pirkimo išlaidų nutraukė, dalyje dėl ieškovo V. V. reikalavimo priteisti 450 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą ir išaiškino teisę kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą BPK 361-362 straipsniuose numatyta tvarka, o likusioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Biuro ieškovui V. V. 1138 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 100 Lt advokato pagalbos teikimo išlaidų, ieškovei J. Z. – 3138 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 100 Lt advokato pagalbos teikimo išlaidų, atsakovui P. O. – 100 Lt advokato pagalbai apmokėti, valstybei – bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinius atmetė.

Teismas nustatė, kad įvykio metu 2004-10-24 atsakovas P. O. buvo apdraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu UAB „Baltik garant, draudimo polisas AGA Nr. 0486496. Draudimo suma nurodyta asmeniui – 1 726 400 Lt, turtui – 345 280 Lt. Atsakovo su draudiku sudarytos sutarties sudarymo metu 2004-04-29 buvęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas draudiko atsakomybę leido riboti tik išmokos dydžiu, draudimo sutarties objektas buvo deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui, sutartyje nebuvo nurodytos žalos asmeniui rūšys. Žala ieškovams padaryta esant atsakovo P. O. kaltei, todėl jis yra subsidiariai atsakingas už padarytos žalos atlyginimą. P. O. civilinę atsakomybę apdraudusi DUAB „INGO Baltic“ yra bankrutuojanti, todėl pareiga atlyginti žalą pereina Biurui, kuris šią pareigą iš dalies pripažino ieškovams išmokėdamas dalį neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas sprendė, kad draudikas privalo atlyginti abiejų rūšių – tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, padarytą ieškovams, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma – 1 726 400 Lt. Ieškovų teisė į žalos atlyginimą įtvirtinta CK 6.283 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kokie rūbai autoavarijos metu buvo nepataisomai sugadinti, teismas reikalavimo priteisti 292 Lt už sugadintus rūbus netenkino. Taip pat teismas sprendė, kad ši ieškovė neįrodė ir išlaidų, susijusių su dukters slauga, papildomu maitinimu ligoninėje, todėl netenkino ir reikalavimo priteisti 200 Lt šių išlaidų. Atsisakius reikalavimo priteisti 171 Lt medikamentų pirkimo išlaidų, atsisakymą teismas priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė.

Teismas ieškovo V. V. reikalavimą priteisti iš atsakovo P. O. 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad baudžiamojo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas BPK 361- 362 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl ieškovas turi šiuo klausimu kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį ieškovams teismas nurodė, kad čia visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas. Nustatydamas piniginės kompensacijos dydį, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgė į nukentėjusiųjų nurodytus argumentus neturtinei žalai pagrįsti, į tai, kad nukentėjusieji V. V. ir K. Z. eismo įvykio metu patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, į K. Z. išvaizdos pakenkimą, jauną amžių ir galimybių praradimą. Ieškovų ir atsakovo P. O. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis.

Apeliaciniais skundais ieškovai V. V. ir J. Z. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-06-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir pritaikė įstatymus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, kad atsakovas P. O. dėl didelio neatsargumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu jis buvo sužalotas ir nepataisomai sugadintas jo automobilis. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, P. O. neprieštaravo žalos dydžiui. Kadangi pateikė medicininius duomenis apie savo sveikatos būklę prieš autoavariją ir po jos, tai neturtinės žalos dydį visiškai įrodė. Po autoavarijos jaučia nepilnavertiškumą, nes darbas susijęs su automobilių techninės dalies remontu, kur reikia panaudoti rankų jėgą, kurios pakankamai neturi. Teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Jeigu teismas sprendė, kad draudikas turi atlyginti ne visą žalos dydį, tai tada turėjo pasisakyti dėl autoavarijos kaltininko P. O. civilinės atsakomybės dydžio, kuris kartu su draudimo kompanija atsako kaip solidarusis skolininkas. Mano, kad pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. (toliau – Įstatymas), draudimo kompanijai tapus nemokiai, draudimo išmokas už ją pagal sutarties sąlygas turi sumokėti Biuras ir jis jam turi atlyginti 29 138 Lt neturtinę žalą, kuri neviršija atsakovo P. O. sudarytoje draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos, Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens bankrutuojančios DUAB „INGO Baltic“ atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje. Jeigu ne dėl atsakovo P. O. kaltės padaryta autoavarija, nebūtų reikėję patirti išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, todėl mano, kad šis atsakovas turi atlyginti 450 Lt advokato pagalbos išlaidų. Nors šioje byloje turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas tepriteisė tik 100 Lt.

Apeliantė J. Z. taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl to, kad jai jau buvo priteistas 593,27 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 300 Lt advokato pagalbai apmokėti, ir tam neprieštaravo atsakovas P. O. Teismas buvo neatidus, nes nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo P. O. 450 Lt atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų bei šališkas, nes tenkino tik atsakovo Biuro prašymus. Tai pat neteisingai įvertinti posėdyje apklaustos nukentėjusios K. Z. parodymai apie savo išgyvenimus ir sužalojimus, pasekmes, apie tai, kad veido srityje liko randas, apie tai, kad sunkūs pergyvenimai teko ne tik pačiai, bet ir jos artimiesiems, todėl priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą ir nemotyvavo, kodėl jis taip skiriasi nuo anksčiau teismo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo dydžio. Nepagrįstai atsakovui P. O., kuris nereiškė ieškinio, iš atsakovo Biuro buvo priteista 100 Lt advokato pagalbos išlaidų. Nepateikus vaistų pirkimo čekių, teismas privertė atsisakyti 171,27 Lt priteisimo žalai atlyginti. Nepagrįstai nepriteistas turtinės žalos už K. Z. slaugą bei nepataisomai sugadintus jos drabužius, nes ikiteisminio tyrimo metu suplėšyti ir sukruvinti rūbai buvo apžiūrėti, vėliau grąžinti, po ko drabužius ir avalinę išmetė, taigi, įrodyti kitaip neturi galimybių. Atsakovas Biuras, draudimo bendrovei tapus nemokiai, privalėjo atlyginti visą ieškovei padarytą neturtinę žalą, nes su atsakovu P. O. sudaryta sutartimi draudimo bendrovė buvo įsipareigojusi atlyginti didesnę, nei ieškovės patirta, turtinę ir neturtinę žalą, be to, 2004-05-01 įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, draudimo bendrovė neįvykdė įstatymo 4 str. 2 d. numatytos pareigos pasirūpinti tarp šalių sudarytos draudimo sutarties suderinimu su įstatymo nuostatomis. Todėl privalo pagal sutartį atlyginti didesnę negu 500 eurų neturinę žalą. Teismas nepasisakė dėl bylos nagrinėjime nedalyvavusio trečiojo asmens bankrutuojančios DUAB „INGO Baltic“ atstovo nedalyvavimo, o jis atsiliepime pripažino padarytos žalos atlyginimą. Priteistos nepagrįstai mažos 100 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nors išlaidas buvo priversta patirti dėl atsakovo P. O. kaltės.

Atsakovas P. O. atsiliepimais į ieškovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, nes teismas nepadarė proceso ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų panaikinti skundžiamą sprendimą. Ieškovai patys atsisakė dalies reikalavimų dėl turtinės žalos priteisimo. Nesutinka dėl 450 Lt atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų iš jo priteisimo, nes šios išlaidos ieškovui nebuvo priteistos nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl jo paties aplaidumo. Mano, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas baudžiamojo proceso tvarka. Teismas turėjo spręsti bylą, neišeidamas iš ieškinio reikalavimų ribų. Nesutinka su naujais ieškovės reikalavimais dėl žalos atlyginimo, nes ji neįrodė reikalavimų pagrįstumo, dėl ko ir atsisakė dalies turtinio reikalavimo. Be to, įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl reikalavimams priteisti iš bendraatsakovio neturtinės žalos atlyginimą neprieštarauja.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Biuras prašo atmesti ieškovų apeliacinius skundus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovų civilinių ieškinių dydžio klausimas išspręstas tik šioje civilinėje byloje, nes Panevėžio apygardos teismas 2005-07-07 nutartimi pakeitė 2005-03-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir panaikino jo dalį dėl civilinių ieškinių ir jų dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nesutinka su ieškovų prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu. Jį nustato teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Draudimo sutartyje nurodyti draudimo sumų dydžiai neturi jokios įtakos žalos dydžio nustatymui. Teismas teisingai nustatė ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį. J. Z. nepateikė įrodymų, kad Biuras jai atlygino ne visą pagal Įstatymą priklausančią atlyginti turtinę žalą. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Iškėlus draudikui DUAB „INGO Baltic“ bankroto bylą, pareiga Biurui atlyginti žalą atsirado ne sutarčių pagrindu, o nuo 2004-05-01 įsigaliojusios naujos Įstatymo redakcijos pagrindu, kurios 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali 500 eurų riba neturtinei žalai atlyginti. Teismas negalėjo priteisti ieškovams didesnės, nei numatyta Įstatyme, neturtinės žalos sumos.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimas keistinas: iš atsakovo Biuro ieškovei J. Z. priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintinas iki 9138 Lt, išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 500 Lt, ieškovui V. V. priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintinas iki 4138 Lt, išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 400 Lt. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Civilinėse bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-00311-27-05 esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas P. O. 2004-10-28 kelyje Panevėžys–Ryga 16 km vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 64, 196 punktų reikalavimus, iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį kelią, susidūrė su automobiliu Audi-80, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. V., dėl ko V. V. buvo padaryta viršugalvio muštinė žaizda, krūtinės ląstos sumušimas, kas kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o keleivei nepilnametei K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta: galvos sumušimas, dešiniojo žasto ir šlaunies sumušimas, dešiniojo žastikaulio ir kairiojo sėdikaulio apatinės šakos lūžis, lengva trauminė galvos smegenų ligos forma, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kas kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat apgadintas automobilis Audi-80 (1 t., b. l. 5, baudž. bylos l. 6, 7-10, 13-16, 19-20, 25, 42). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-03-24 nuosprendžiu už minėtos veikos padarymą P. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., ir nuteistas atitinkama bausme. 2005-07-07 Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi ieškovams V. V. ir J. Z. buvo pripažinta teisė civilinių ieškinių patenkinimui, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudžiamosios bylos l. 165-168, 192-194, 261-267).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuo 2004-04-29 iki 2005-04-28, t. y. ir eismo įvykio metu 2004-10-28, galiojo draudėjo D. O. ir draudiko UAB „Baltik garant“ sudaryta transporto priemonės „Opel Vectra“ savininko ir valdytojo atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, polisas AGA Nr. 0486496, pagal kurią draudimo suma asmeniui buvo nustatyta 1 726 400 Lt, turtui – 345 280 Lt (1 t., b. l. 7). Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad ieškovų teisė į žalos atlyginimą įtvirtinta CK 6.283 str. 1 d., kad ieškovai turi teisę tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą, nes sutarties sudarymo metu buvęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas draudiko atsakomybę leido riboti tik išmokos dydžiu, kad draudimo sutarties objektas buvo deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui, o sutartyje nebuvo nurodytos žalos asmeniui rūšys bei kad kaltas dėl eismo įvykio atsakovas P. O. yra subsidiariai atsakingas už padarytos žalos atlyginimą. Kadangi P. O. civilinę atsakomybę apdraudusi DUAB „INGO Baltic“ yra bankrutuojanti, 2005-08-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinta nemokia, jai iškelta bankroto byla, todėl pareiga atlyginti žalą pereina atsakovui Biurui, kuris šią pareigą iš dalies pripažino ieškovams išmokėdamas dalį prašomo žalos atlyginimo (1 t., b. l. 66-67): ieškovui V. V. – išmokėjo 2914,39 Lt už sugadintą transporto priemonę, 158 Lt už jos transportavimą, 56,78 Lt gydymo išlaidų, 551,70 Lt negautų pajamų, 862 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei J. Z. – 960,50 Lt: 862 Lt neturtinės žalos, 60 Lt už masažo paslaugas, 38,50 Lt už transportavimo paslaugas (1 t., b. l. 6, civ. bylos Nr. 2-3426-739-06, b. l. 55, 56, 63, 64, 68, baudž. bylos l. 32-35, 147-148, 151).

2001-06-14 Įstatymas (nuo 2004-03-13 iki 2004-05-01 galiojusi red.) bei jo nuostatas atitinkančios LRV 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintos Taisyklės numatė žalos asmeniui ir (ar) turtui, padarytos tretiesiems asmenims autoavarijos metu, atlyginimo tvarką (1 str.), numatė, kad autoavarijos metu padaryta žala asmeniui yra žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė, kad draudimo objektas yra transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą (3 str.). Įstatymo 13 straipsnis (2004-03-05 įst. Nr. IX-2043 red. (nuo 2004-03-13)) numatė, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 30 000 Lt asmeniui ir 30 000 Lt turtui arba 500 000 eurų asmeniui ir 100 000 eurų turtui bei kad nukentėjęs autoavarijoje asmuo reikalavimą dėl autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo šio Įstatymo 20 str. 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais gali pateikti Biurui. Įstatymo 20 straipsnis numatė, kad jei Biuras moka išmoką dėl to, kad Biuro nariui iškelta bankroto byla, jis perima iš draudiko turimus žalą įrodančius dokumentus ir, nustatęs žalos atlyginimo pagrindą ir išmokos dydį, išmoka nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoką. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo tikslas ir uždaviniai yra matyti iš 2005-08-17 Seimo aiškinamojo rašto, kuriame numatyta, kad įstatymo pakeitimo tikslas yra užtikrinti draudėjų, sudariusių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis su draudimo bendrove, teisę į žalos atlyginimą, paskelbus draudimo bendrovės bankrotą, iki draudimo sutarčių su šia bendrove galiojimo pabaigos, kad šiam tikslui įgyvendinti įstatyme nustatoma, kad bankrutuojančios draudimo bendrovės klientai pareiškimus dėl žalos atlyginimo iki draudimo sutarčių galiojimo pabaigos teikia Biurui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarčių teisinius įsipareigojimus. Taipogi minėto Įstatymo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2004-03-05 įst. Nr. IX-2042) 1 str. 1 d. numatyta, kad Įstatymo Pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2004-05-01, o 4 str. 1 d. – kad nuo įsigaliojimo dienos kiekvienai transporto priemonei turi galioti Įstatymo reikalavimus atitinkanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis arba šio Įstatymo 1 str. 6 d. nurodyta draudimo sutartis. 4 str. 2 dalis, be to, numatė, kad, įsigaliojus Įstatymui, draudikas per 2 mėnesius privalo raštu pranešti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudariusiems draudėjams apie jų pareigą iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudaryti naują draudimo sutartį, išskyrus atvejus, kai draudėjas yra sudaręs šio Įstatymo 1 str. 6 d. nurodytą draudimo sutartį. Vadinasi, buvo pripažinta, kad pagal ankstesnę Įstatymo redakciją sudarytos draudimo sutartys, kurių galiojimo terminas nepasibaigęs, yra teisėtos, galiojančios ir turi būti vykdomos. Todėl nepagrįstai atsakovas Biuras nurodo, kad draudimo išmoką ieškovams išmokėjo ne pagal nurodyta draudimo sutartį tęsdamas iki tol bankrutuojančios bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, o pagal įstatymą ar kitais pagrindais. Įspėjimas apie naujos sutarties sudarymo būtinumą pagal bylos duomenis D. O. nebuvo išsiųstas.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį ieškovams, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, dėl to nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 str., dėl ko priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos dydį ieškovams (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, bei kad, nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

2005-03-22, 2005-07-04, 2005-07-13 2006-11-20, 2007-02-09, 2007-05-14 išrašai iš medicininių dokumentų, 2004-11-09 specialisto išvada Nr. G 1826/04 (05) patvirtina, kad V. V. iki traumos nurodytų sveikatos sutrikimų neturėjo, o minėto eismo įvykio metu jam padaryta viršugalvio muštinė žaizda, krūtinės ląstos sumušimas, kas kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; po traumos praėjus beveik dvejiems metams yra išlikę liekamieji reiškiniai po krūtinkaulio sumušimo, krūtinkaulio deformacija, periodiškai jaučiamas skausmas krūtinkaulyje, ypač po fizinių krūvių, skiriamas medikamentinis gydymas ir fizioterapijos procedūros (1 t., b. l. 5, 47, 2 t., b. l. 71, baudž. bylos l. 60, 64, 156, 183). Nors apeliantas tvirtino, kad po to, kai jau buvo nustatytas nesunkus kūno sužalojimas, gydytojas nustatė, kad krūtinkaulis ne sumuštas, bet lūžęs ir reikalinga operacija (2 t., b. l. 79), tačiau tai patvirtinančių medicininėmis žiniomis pagrįstų įrodymų nepateikta. Pats ieškovas pripažįsta, kad pas teismo ekspertus dėl galimo sunkesnio sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo dėl įvairių priežasčių nesikreipė, kad tebedirba tą patį darbą, kaip ir anksčiau. Parodė, kad jaučia skausmą, negali miegoti, vartoja raminamuosius vaistus, tapo nepilnavertis žmogus, nes nebegali taip pat kaip anksčiau atlikti savo tiesioginio darbo, kuriam reikalinga fizinė sveikata, nedirbo, pasunkėjo šeimos turinė padėtis, teko skolintis pinigų automobiliui, nes gyvena rajone ir tenka važinėti į darbą, pas gydytojus, patyrė daug nepatogumų.

2006-11-16, 2007-04-24 išrašai iš medicininių dokumentų, 2004-11-11 specialisto išvada Nr. G 1931/03/04 (05) patvirtina, kad K. Z. minėtos autoavarijos metu buvo sumušta galva, dešinys žastas ir šlaunis, lūžo dešinysis žastikaulis ir kairiojo sėdikaulio apatinė šaka, nustatyta lengva trauminės galvos smegenų ligos forma, lengvai sukrėstos galvos smegenys, kas kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; dėl gautų traumų ji buvo gydyta reanimacijos ir vaikų ligų skyriuje nuo 2004-10-18 iki 2004-11-15, kad po sužeidimų veido ir kaklo srityje likę randai ir kosmetiniu požiūriu reikia plastikos chirurgų konsultacijos (2 t., b. l. 72, 73, baudž. bylos l. 69, 83, 84, 154). Ieškovė nurodė, kad, dukrai sulaukus 16 metų, teks atlikti plastinę operaciją; po avarijos dukra buvo be sąmonės, iki šiol negali lankyti sporto būrelių, yra atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, tenka kęsti bendraamžių pašaipas dėl sužalojimų ant veido (civ. bylos Nr. 2-3426-739-06, b. l. 88). Nukentėjusioji eismo įvykyje posėdyje apklausta liudytoja K. Z. parodė, kad po avarijos buvo be sąmonės, buvo išsigandusi, verkė, teko gydytis ligoninėje ir ambulatoriškai beveik 3 mėnesius, nukentėjo pažangumas, teko lankyti papildomus užsiėmimus, nors iki tol mokėsi gerai, liko randas ant kaklo, apie kurį visi kalba, ir dėl to jai nepatogu, teko mesti sporto būrelius, yra atleista iki šiol nuo fizinio lavinimo pamokų, vartoja įvairius papildus (2 t., b. l. 90).

Šie duomenys apie ieškovus patvirtinti byloje esančiai įrodymais ir iš esmės nebuvo ginčijami, o mažesnis neturtinės žalos dydis buvo išmokėtas dėl, atsakovo nuomone, Įstatyme numatyto jos dydžio ribojimo. Įvertinusi šių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą ieškovams priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą negu priteisė. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nukentėjusios nepilnametės K. Z. patirti kūno sužalojimai, liekamieji reiškiniai po jų, prarastos galimybės, nepatogumai, emocinė depresija, dvasiniai sukrėtimai buvo ir yra didesni nei ieškovo nukentėjusiojo V. V. Todėl ieškovei neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 10 000 Lt, ieškovui – iki 5000 Lt (įskaitant Biuro išmokėtas sumas).

Apie 2007-06-14 teismo posėdį BUAB „INGO Baltic“ pranešta laiku ir nustatyta tvarka (2 t., b. l. 52, 53). BUAB „INGO Baltic“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir palaiko atsakovo Biuro argumentus (1 t., b. l. 90, 2 t., b. l. 44). 2006-05-29 iškeltoje byloje Nr. 2-3426-739-06 su ieškiniu nesutiko (b. l. 39). 2007-06-14 teismo posėdyje šalys neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant ir sutiko, jog parengiamajame teismo posėdyje būtų pereita prie žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės (CPK 231 str. 5 d.). Todėl nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai dėl bankrutuojančios DUAB „INGO Baltic“ atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje ir dėl to, kad jis atsiliepime pripažino padarytos žalos atlyginimą.

Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-03-24 nuosprendžio dalis, kuria buvo išspręstas nukentėjusių ir šios bylos ieškovų civilinių ieškinių klausimas, yra panaikinta 2005-07-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pripažįstant ieškovams teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudžiamosios bylos l. 165-168, 192-194, 261-267), tai apeliacinių skundų argumentai apie ankstesnių teismų sprendimų išvadų svarbą yra neteisėti ir atmestini.

Teismo sprendimas likusioje dalyje dėl dalies bylos nutraukimo, dėl dalies pareiškimo reikalavimų palikimo nenagrinėtais ir likusios dalies ieškinio atmetimo teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., CPK 185 str.). Teismas pagrįstai netenkino ieškovės J. Z. ieškinio dalies dėl 292 Lt priteisimo už nepataisomai sugadintus dukters drabužius bei dėl 200 Lt išlaidų, susijusių su dukters slauga, papildomu maitinimu ligoninėje. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtą ieškinio dalį. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad kokie nors nukentėjusios drabužiai buvo nepataisomai sugadinti, t. y. nėra duomenų nei apie jų išėmimą, nei apie apžiūrą, nei apie drabužių būklę, nei apie grąžinimą. Ieškinio dalis dėl slaugos ir papildomo maitinimo taip pat nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis apie faktines išlaidas, nes iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusios K. Z. gydymo išlaidas ligoninių stacionaruose apmokėjo ligonių kasa, o byloje nėra medicininių duomenų nei apie slaugos, nei apie papildomo maitinimo, kuris skirtųsi nuo įprasto, būtinumą. Kaip matyti iš 2007-06-14 teismo posėdžio protokolo, abu ieškovus atstovavo advokatas A. Alekna. Šiame posėdyje ieškovas V. V. atsisakė reikalavimo iš Biuro priteisti turtinę žalą, nes nesurinko įrodymų (2 t., b. l. 78, 79), o ieškovė J. Z. atsisakė nuo reikalavimo priteisti 171,27 Lt už vaistus, nes kvitų neišsaugojo (2 t., b. l. 79, 80, 100). Civilinėje byloje Nr. 2-3426-739-06 yra 2006-10-17 Biuro pažyma, iš kurios matyti, kad, atlikus žalos administravimą, buvo nustatyta, kad vaistų įgijimo išlaidas ieškovei atsisakoma kompensuoti todėl, kad patikrinus nustatyta, kad kvituose nenurodyti pirktų vaistų pavadinimai, o treji vaistai, už kuriuos ieškovė prašė apmokėti, yra susiję su virškinimo patologijos gydymu ir nėra susiję su sužalojimo eismo įvykio metu (b. l. 63, 68). Todėl teismas pagrįstai priėmė atsisakymą nuo ieškinio dalies priteisti 171 Lt medikamentų pirkimo išlaidų, ir šioje dalyje bylą nutraukė. Todėl apeliantės argumentas apie teismo prievartą atsisakant šios ieškinio dalies nepagrįsti ir atmestini.

Dėl 450 Lt nukentėjusiojo V. V. turėtų advokato pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo iš nuteistojo P. O. yra aiškiai pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri nukentėjusiojo V. V. prašymą priteisti iš P. O. 450 Lt advokato paslaugoms apmokėti paliko nenagrinėtu, ir nurodė, kad jei klausimas išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti nebuvo išspręstas teismo nuosprendyje, tai jis gali būti išspręstas BPK 361 str. 2 dalyje, 263 str. numatyta tvarka (baudž. byla b. l. 206, 261-267). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei pareigūnams ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Todėl nei teismai, nei pats ieškovas šio klausimo kitaip aiškinti ar spręsti negali. Teismas pagrįstai ir teisėtai šią ieškinio dalį paliko nenagrinėtą ir nurodė ieškovui kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsakovas Biuras vadovaudamasis tik nuo 2004-05-01 įsigaliojusia Įstatymo 11 str. 1 d., kuri numatė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, atsisakė ieškovams išmokėti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir mano, kad nagrinėjamam ginčui turi būti taikoma 2001-06-14 LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 nuo 2004-03-13 iki 2004-05-01 galiojusi redakcija (galiojo sutarties sudarymo 2004-04-29 metu) ir nuo 2004-04-29 iki 2005-04-28, t. y. ir eismo įvykio metu 2004-10-28, galiojusios draudėjo D. O. ir draudiko UAB „Baltik garant“ sudarytos transporto priemonės Opel Vectra savininko ir valdytojo atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (polisas AGA Nr. 0486496) nuostatos, pagal kurias draudimo suma asmeniui buvo nustatyta 1 726 400 Lt, turtui – 345 280 Lt (1 t., b. l. 7). Todėl teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas Biuras turi atlyginti ieškovams neturtinę žalą pagal sutartį, nes ji neviršija įstatyme numatytų dydžių, pagrįstai atmetė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo P. O., kuris būtų atsakingas tik tuo atveju, jei trečiajam asmeniui, išmokėjus draudimo išmoką, būtų atlyginta ne visa padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas (Įstatymo 13 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl advokato išlaidų priteisimo atsakovui P. O. iš atsakovo Biuro, kuri tiesiogiai neliečia ieškovų teisių ir teisėtų interesų, nei vienas iš atsakovų neapskundė. Todėl daugiau dėl šio argumento teisėjų kolegija nepasisako.

Už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovas advokatui sumokėjo 600 Lt (1 t., b. l. 8, 46), ieškovė – 500 Lt (2 t., b. l. 58-60). Už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovai sumokėjo po 300 Lt (2 t., b. l. 117-119). Kadangi procesinis sprendimas priimamas ir keičiamas pagal apeliacinius skundus iš esmės apeliantų naudai, tai, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtis, ieškovei J. Z. už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme priteisiamos išlaidos didintinos iki 500 Lt, ieškovui V. V. – iki 400 Lt, apeliacinės instancijos teisme jiems atitinkamai priteistina po 300 Lt ir po 200 Lt (CPK 93 str., 98 str., LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, priteistą neturtinės žalos atlyginimą ieškovei J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), padidinti iki 9138 (devynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt aštuonių) Lt, išlaidas advokato pagalbai apmokėti – iki 500 (penkių šimtų) Lt, ieškovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą neturtinės žalos atlyginimas padidinti iki 4138 (keturių tūkstančių vieno šimto trisdešimt aštuonių) Lt, išlaidas advokato pagalbai apmokėti – iki 400 (keturių šimtų) Lt.

Likusioje dalyje teismo sprendimas palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291: ieškovei J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) – 300 (tris šimtus) Lt, ieškovui - V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) – 200 (du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, valstybei – 16 (šešiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.