Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-12-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1950-657/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
e2A-1950-657/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
Atsakovas
A. B., A. K.
Ieškovas
G. K.
Civilinė byla Nr. e2A-1950-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13698-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.3.6.; 2.5.29.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-670-638/2015 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, bei atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei G. K. ir atsakovui A. K. dėl skolos raštelio ir reikalavimo perleidimo pripažinimo negaliojančiu.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 30.000,00 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pradinis kreditorius A. K. 2006-11-16 paskolino atsakovui A. B. 30.000,00 Lt, kuris pasirašė skolos raštelį, ir tame pačiame raštelyje patvirtino, kad pinigus gavo. Skolininkas įsipareigojo pinigus grąžinti per 15 dienų nuo pareikalavimo. 2011-06-08 pradinis kreditorius A. K. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę perleido ieškovei. 2011-06-09 ieškovė pateikė reikalavimą atsakovui A. B. grąžinti skolą, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Skolos perleidimo sutartis yra sudaryta tinkamai ir nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį – atmesti. Nurodė, kad 2005 metais statė daugiabutį namą (duomenys neskelbtini). 2005-03-29 sudarė vieno iš butų preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu A. B., pastarasis sumokėjo 14.000,00 Lt avansinę įmoką. 2006-11-16 sutarė su A. B., kad sudarys pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau A. B. paprašė paskolinti 30.000,00 Lt grynaisiais, nes jam reikėjo pinigų buto įrengimui. 2006-11-16 pinigai buvo perduoti A. B., kuris parašė ir pasirašė raštelį, kad pinigus gavo. Kadangi pats buvo skolingas savo seseriai G. K. ir nenorėdamas pats bendrauti su A. B., perleido reikalavimo teisę G. K..

Šalies argumentai

Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti nesudarytu ir negaliojančiu 2006-11-16 skolos raštelį, pasirašytą A. B. dėl 30.000,00 Lt skolos A. K., pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-08 Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria A. K. perleido reikalavimą ieškovei G. K.. Nurodė, kad realiai jokios paskolos iš A. K. neėmė, pinigų negavo. 2005-03-29 jis su atsakovu A. K. pasirašė preliminarią buto (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartį, pagal kurią A. K. įsipareigojo atlikti buto įrengimo darbus iki 2006-03-30, tačiau jų neatliko, vilkino pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. 2006-11-16 atsakovui susitikus su A. K. dėl pagrindinės buto pirkimo sutarties sudarymo, A. K. paprašė pasirašyti skolos raštelį 30.000,00 Lt sumai, teigdamas, kad tokiu būdu jis turės garantiją, kad atsakovas nesikreips dėl neatliktų buto įrangos darbų. Atsakovas skolos raštelį, kaip tokį garantą, pasirašė, nors realiai pinigų negavo. Kadangi paskolos sutartis nebuvo sudaryta, todėl nebuvo galima negaliojančio sandorio perleisti ieškovei G. K.. Be to, ieškovė, kuri yra pradinio kreditoriaus sesuo, žinojo arba turėjo žinoti, kad jai yra perleidžiamas negaliojantis reikalavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį – atmetė, priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei G. K. bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovas A. B. neginčijo, kad jis pats rašė visą 2016-11-16 skolos raštelyje esantį tekstą, jį pasirašė ir pažymėjo, kad nors liudytojų parodymai yra netinkama įrodinėjimo priemonė įrodinėjant, kad skolos gavėjas negavo pinigų pagal paskolos sutartį, tačiau kita vertus, iš liudytojos G. B. parodymų negalima spręsti, kad atsakovas negavo 30.000,00 Lt paskolos, nes liudytoja perdavimo galėjo ir nematyti, nes stovėjo prie automobilio, be to, ji sutuoktinio tvarkomais reikalais nesidomėjo. Teismas konstatavo, kad iš A. K. banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2006 m. sausio – lapkričio mėnesiais, jis disponavo didelėmis pinigų sumomis, todėl nėra pagrindo netikėti, kad A. K. turėjo grynaisiais 30.000,00 Lt, kuriuos galėjo skolinti atsakovui A. B., o aplinkybė, kad atsakovas A. K. 2005-2006 metais, o ir šiuo metu yra skolingas įvairiems bankams dideles pinigų sumas, neįrodo, kad jis negalėjo turėti grynųjų pinigų ir jų skolinti atsakovui. Šalys neginčijo ir liudytojai patvirtino, kad atsakovas A. K. statė daugiabutį gyvenamąjį namą, organizavo statybos darbus, pardavinėjo butus, todėl galėjo būti skolingas ir tuo pačiu metu disponuoti didelėmis pinigų sumomis, taigi, galėjo ir skolinti A. B.. Be to, iš A. K. 2005 metų pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. jo pajamos buvo (duomenys neskelbtini) Lt. Iš 2006-11-16 buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas už perkamą butą sumokėjo 101.000,00 Lt banko pavedimu. Teismo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 2007 m. pradžioje užsakė pagaminti baldus, sumokėjo avansą, 2005 m. kovo mėnesį sumokėjo už pagamintus baldus, taip pat nėra tiesioginis įrodymas, kad jis nesiskolino pinigų iš A. K., kuriais galimai apmokėjo už baldus. Buto pirkimo – pardavimo sutartis leidžia teigti, kad pardavėjas savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį buvo įvykdęs. Jau vien pirkėjų patvirtinimo pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje užtenka konstatuoti, kad pirkėjai jokių pretenzijų pardavėjui dėl buto įrengimo neturės, todėl jokio paskolos raštelio, kaip garanto, nebuvo pagrindo rašyti. Teismas sprendė, kad atsakovas A. B. neįrodė, kad 30.000,00 Lt iš atsakovo A. K. realiai negavo ir pažymėjo, kad atsakovas turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis įmonės direktoriumi, esantis sąžiningas, tvarkingai atsiskaitantis pagal savo vadovaujamos įmonės prievoles, melagingai būtų galėjęs rašyti raštelį, kad pasiskolino 30.000,00 Lt ir kad pinigus gavo, jeigu tokių pinigų nebūtų realiai gavęs, o taip pat byloje nėra įrodymų, kad pasiskolintą sumą atsakovas būtų grąžinęs. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad paskolos raštelis yra nesudarytas ir negaliojantis, ar pasirašytas prievarta ar apgaulės įtakoje. Atsakovas A. K. reikalavimą 2011-06-08 savo seseriai G. K.. Byloje nėra įrodyta, kad paskolos raštelis yra negaliojantis, kad pagal jį atsakovas A. B. pinigų negavo, todėl negalima laikyti, kad reikalavimo perleidimo sandoris buvo prieštaraujantis įstatymui. Paskolos sutartis buvo galiojanti, patvirtinta tinkama forma – paskolos rašteliu, senaties terminas nesuėjęs, todėl teismas darė išvadą, kad pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti reikalavimą ieškovei. Atsakovas neįrodė, kad paskolos sandoris buvo apsimestinis, fiktyvus, sudarytas prievartos įtakoje ir dėl to negaliojantis. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė žinojo apie sandorio ydingumą. Nors atsakovas teigė, kad ieškovės pranešimo negavo, nes pastarasis buvo siunčiamas senuoju atsakovo adresu, tačiau liudytoja G. B. pripažino, kad po buto pirkimo A. B. pradėjo gauti kažkokius laiškus iš K. ar K.. Bet kokiu atveju, atsakovas 2014-08-28 iš antstolio sužinojo, kad ieškovė reikalauja grąžinti skolą ir yra pradėjusi teismo procesą. Atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti skolą per 15 dienų nuo pareikalavimo momento. Šis terminas yra suėjęs, todėl teismas ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo teismų praktikos:

1. Paskolos raštelyje nurodyta pinigų suma apeliantui realiai nebuvo perduota, o teismas visiškai nevertino jokių aplinkybių, paneigiančių 2006-11-16 paskolos raštelyje raštu išdėstytus teiginius dėl 30.000,00 Lt sumos jam perdavimo. Tarp jo su atsakovu A. K. paskolos teisinių santykių niekuomet nebuvo, o paskolos raštelis buvo surašytas kitų teisinių santykių išdavoje. Teismas įrodinėjimo dalyką susiaurino vien iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo, tokiu būdu netinkamai aiškino ir taikė CK 6.870 straipsnio bei 6.193 straipsnio nuostatas. Apeliantas neturėjo jokio poreikio skolintis iš A. K., skolos raštelį pasirašė kaip garantą atsakovui, jog nereikalaus iš A. K. pinigų už jo neatliktus statybinius darbus, kuriuos jis įsipareigojo atlikti preliminarioje sutartyje. Visiškai netinkamai vertinta 2005-03-29 preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis, pateiktas vekselis, kuris iš esmės paneigia teismo sprendimo motyvus. 2006 m. lapkričio 2 d. apeliantas pats paskolino grynais pinigais A. K. 25.000,00 Lt, kas patvirtina, kad atsakovas A. K. negalėjo paskolinti apeliantui 30.000,00 Lt sumos, nes dar lapkričio mėnesio pradžioje pats iš apelianto gavo 25.000,00 Lt sumą. Teismas netinkamai ir tendencingai vertino liudytojų D. K. ir G. B. parodymus. Skolos raštelis buvo surašytas 2006-11-16, t.y. tą pačią dieną, kaip ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad šiuo metu A. K. yra skolingas tretiesiems asmenims beveik 300.000,00 Eur. Didelių pinigų sumų įnešimas 2006 m. spalio ir lapkričio mėnesiais nepatvirtina fakto, kad A. K. 2006-11-16 būtų turėjęs papildomai 30.000,00 Lt sumą, kurią, neva tai, paskolino, dėl ko teismo daromų išvadų nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, todėl tokios teismo išvados yra deklaratyvaus pobūdžio prielaidos.

2. Teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančia 2011-06-08 Reikalavimo perleidimo sutarties. Kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui gali perduoti tik tai, į ką pats turi teisę, ir negali perduoti to, ko pats negali reikalauti. Tačiau ginčo atveju buvo perleistas negaliojantis reikalavimas iš de fakto nesudarytos paskolos sutarties. Ginčo situacijai netaikytinos CK 6.107 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi skolos dokumentas, kurio pagrindu buvo perleistas reikalavimas, pripažintinas negaliojančiu, nes paskolos teisiniai santykiai tarp apelianto ir ieškovo neatsirado. Šiuo atveju pati ieškovė yra nesąžininga, nes jai neabejotinai žinoma apie brolio atžvilgiu vykdomus išieškojimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė G. K. ir atsakovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkes teismo 2015-05-26 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas yra pagristas ir teisėtas, teismas nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nurodė, kad teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl pinigų perdavimo fakto ir pagrįstai sprendė, kad jog nėra pagrindo netikėti, kad atsakovas A. K. turėjo ir galėjo apeliantui paskolinti 30.000,00 Lt, o apeliantas neįrodė, kad 30.000,00 Lt faktiškai negavo, juolab kad nebuvo jokio pagrindo rašyti ginčo skolos raštelio, kaip kažkokio garanto. Ginčijamo skolos raštelio turinys neabejotinai leidžia spręsti tarp šalių egzistavus sutartinius paskolos teisinius santykius, nes skolos raštelis yra pas kreditorių, todėl galioja prezumpcija, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ir atsakovas A. B. paskolos pinigus gavo. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia, kadangi sutartis sudaryta galiojančios ir realiai galimos įgyvendinti reikalavimo teises pagrindu. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, kad ieškovė žinojo apie sandorio, t.y. skolos raštelio, ydingumą, sudarant ginčo reikalavimo perleidimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentus.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, materialinių teisės normų, reglamentuojančių paskolos bei sandorių negaliojimo teisinius santykius, taikymo ir aiškinimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. 2006 m. lapkričio 16 d. parašė ir pasirašė skolos raštelį, kuriuo patvirtino, kad A. K. yra skolingas 30.000,00 Lt, šią sumą gavo ir įsipareigoja skolą grąžinti per 15 dienų nuo pareikalavimo momento. Pirminis kreditorius A. K. 2011 m. birželio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisę į A. B. perleido naujajai kreditorei – ieškovei G. K., kuri 2011 m. birželio 9 d. pareikalavo, kad atsakovas grąžintų 30.000,00 Lt skolą. Byloje taip pat nustatyta, jog A. K. ir A. B. 2005 m. kovo 29 d. pasirašė Preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį. Buto įsigijimui A. B. buvo suteiktas kreditas (2005-09-09 Kreditavimo sutarties Nr. 7816 su papildomu susitarimu).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintais šalių rungimosi bei dispozityvumo principais. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt).

Dėl 2006 m. lapkričio 16 d. skolos raštelio. Atsakovas A. B. priešieškinyje prašė pripažinti nesudarytu ir negaliojančiu 2006 m. lapkričio 16 d. skolos raštelį dėl 30.000,00 Lt skolos A. K., kurį jis pasirašė. Todėl įrodyti, kad pagal paskolos sutartį tikrai 30.000,00 Lt negavo, pareiga tenka A. B.. Atsakovas A. B. paaiškino, kad jo finansinė padėtis buvo gera, todėl jis neturėjo tikslo ir neketino iš atsakovo A. K., su kuriuo buvo sudaręs preliminariąją gyvenamojo buto pirkimo sutartį, skolintis 30.000,00 Lt. Kadangi A. K. nevykdė įsipareigojimų prisiimtų pagal preliminariąją sutartį ir vengė sudaryti nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį, A. K. paprašytas sutiko pasirašyti paskolos raštelį, kuriuo neva iš A. K. pasiskolins 30.000,00 Lt, ir todėl nereikš A. K. pretenzijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį. Nieko blogo neįtardamas A. B. pasirašė šią sutartį, tačiau pinigų negavo.

Taigi šiuo atveju įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su tuo, buvo ieškovui perduota skolos raštelyje nurodyta pinigų suma ar ne. Šalių kilusiam ginčui taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai, paskolos gavėjui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, teismo išvados, kuriomis remiantis buvo patenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis, nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (CPK 12 str., 178 str.) ir grindžiamos tik prielaidomis.

Byloje nustatyta, jog A. K. ir A. B. 2005 m. kovo 29 d. pasirašė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 3 punkte numatyta, kad atsakovui parduodamas statomas butas už 135.000,00 Lt, pradinė įmoka – 14.000,00 Lt (sutarties 6 p.). Šios sutarties 2 punkte numatyta, jog pardavėjas įrengia parduodamą pirkėjui gyvenamąjį būstą pagal su pirkėju suderintą buto įrangos specifikaciją. Buto įrangos darbai, kuriuos pardavėjas A. K. įsipareigojo atlikti numatyti sutarties 2.2 punkte (tame tarpe 2.2.1 p. inžineriniai tinklai: šildymas – įrengti centrinio apšildymo sistemą su plastikiniais vamzdžiais po grindimis, pakabinamais baltos spalvos radiatoriais, elektros įvadą viryklei virtuvės patalpose, natūralios ventiliacijos kanalą virtuvės ir vonios patalpose; elektra – įrengti elektros skaitiklį, telefono interneto tinklą su televizijos įvadu prieškambaryje, signalizaciją, bute išvedžioti vidaus signalizacijos laidai judesio davikliams prijungti; vandentiekis – kanalizacija – įrengti šalto ir karšto vandens įvadai, skaitikliai, šalto ir karšto vandens įvadai virtuvėje, įvestas kanalizacijos išleidžiamasis vamzdis (diametras 100 mm) vonios patalpose; 2.2.2 p. patalpų apdaila: grindys – įrengtas išlyginamasis cementinio skiedinio sluoksnis, ant kurio galima kloti grindų dangą; vonių grindys betonuotos; sienos – lauko sienos – dažytos, butų sienos tinkuotos ir vieną kartą užglaistytos; vonios ir WC sienos mūrinės, tinkuotos, iš išorės glaistytos vieną kartą; lubos – išlygintos, vieną kartą glaistytos; langai – plastikiniai su dvigubu atidarymu, mikroventiliacija ir lauko palange; langų angokraščiai aptinkuoti; viduje įstatyta plastikine palangė; durys – įrengtos apšiltintos ir saugios šarvo durys su dviem spynomis). Sutarties 2.3 punkte numatyta, jog darbai turi būti atlikti iki 2006 m. kovo 30 d., tuo pačiu iki šio termino turi būti atlikta buto inventorizacija ir teisinė registracija (užtikrinant, kad būtų pasirengta sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį).

A. K. ir A. B. 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Šios sutarties 5.3 punkte nurodyta, jog pirkėjai A. B. ir G. B. patvirtino, kad perkamą butą apžiūrėjo ir jokių pretenzijų dėl jo būklės ir kokybės neturi, kad perkamas butas atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad sudarydami 2006 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjai A. B. ir G. B. patvirtino, kad perkamą butą apžiūrėjo ir jokių pretenzijų dėl jo būklės ir kokybės neturi, leidžia teigti, kad pardavėjas savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį buvo įvykdęs ir todėl jokio paskolos raštelio kaip garanto nebuvo pagrindo rašyti, nes tokia išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Iš byloje esančios preliminariosios sutarties matyti, jog atsakovas A. K. pagal šią sutartį buvo įsipareigojęs atlikti visą eilę buto įrangos darbų, kurie nebuvo atlikti. Būtent šias aplinkybes patvirtina 2006 m. lapkričio 17 d. Kredito sutartis Nr. 06-091740 FA su priedu, iš kurios matyti, jog atsakovui A. B. buvo suteikta paskola statybų užbaigimui. Taip pat iš atsakovo A. B. pateiktų rašytinių įrodymų – 2005 m. balandžio 22 d. Statybos rangos sutarties Nr. 05-04, 2006 m. spalio 19 pažymos dėl būsimo buto, esančio (duomenys neskelbtini) investicijų, atliktų buto apdailos darbų iki 2013-01-06 sąmatos, 2007 m. kovo 1 d. sutarties Nr. 07-0301-200 L su priedais (pinigų priėmimo kvitais, lokalinių sąmatų, nustatyta, jog dalį preliminariosios sutarties 2.2 punkte numatytų darbų patalpose (elektros, apsauginės sistemos, televizinės, telefoninės bei akustinės instaliacijos laidų išvedžiojimo (montavimo)) savo lėšomis atliko atsakovas A. B., nors pagal sutartį juos privalėjo atlikti A. K.. Iš VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2006 m. spalio 11 d. rašto matyti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini) baigtumas 2006-08-07 buvo 97 proc., o atsakovui A. B. parduodamo buto Nr. 10 kadastrinių matavimų bylutė nesudaryta ir butas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, kas suponuoja išvadą, jog iki 2006 kovo 30 d. atsakovas A. K. savo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį nebuvo įvykdęs, nekilnojamojo turto sutartis nebuvo sudaryta. Šias aplinkybes pripažino 2015 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje pripažino ir atsakovas A. K.. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 16 d., t.y. tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas paskolos raštelis. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad A. B. 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė paskolos raštelį paprašytas A. K., kuris taip siekė užsitikrinti, kad pirkėjas A. B. nereikš jam pretenzijų dėl įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį neįvykdymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti yra pirmosios instancijos teismo argumentai, jog tos aplinkybės, kad A. K. 2006 m. sausio – rugsėjo mėnesiais ėmė grynaisiais dideles pinigų sumas (nuo 100,00 Lt iki 80.000,00 Lt), taip pat 2006 metų spalio ir lapkričio mėnesiais įnešė į banko sąskaitą dideles sumas (nuo 18.000,00 Lt iki 46.000,00 Lt), ar 2005 metais jo pajamos buvo 256.435,74 Lt tikėtinai pagrindžia, kad A. K. turėjo grynaisiais 30.000,00 Lt, kuriuos galėjo skolinti atsakovui A. B..

Banko sąskaitos išrašas parodo pinigų judėjimą atsakovo A. K. sąskaitoje laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki rugsėjo mėnesio, tačiau neįrodo, jog šios lėšos buvo naudojamos kitam tikslui, nei daugiabučio gyvenamojo namo statybai. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, jog namo esančio (duomenys neskelbtini) statybai buvo suteikta ilgalaikė paskola, kurią 2005 m. bankas refinansavo ir suteikė paskolą statybos užbaigimo finansavimui. Be to, iš Swedbank, AB 2015 m. gegužės 5 d. rašto Nr. S/4777 nustatyta, jog A. K. laiku nevykdė įsipareigojimų bankui ir jo neįvykdyti įsipareigojimai bankui 2006 m. lapkričio 30 d. (artimai paskolos raštelio datai) pagal su banku sudarytas sutartis (2005-06-10 būsto paskolos sutartį Nr. 05-036965-FA, 2006-06-13 investicinės paskolos sutartį Nr. 05-037862-IN, 2005-10-21 būsto paskolos sutartį Nr. 05-070279-FA, 2006-03-03 būsto paskolos sutartį Nr. 06-012704-FA, 2006-03-29 būsto paskolos sutartį Nr. 06-018965-FA) sudarė didesnę nei 2.000.000,00 Eur sumą. Be to, atsakovas A. K. 2006 m. lapkričio 2 d. pasirašė neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog po keleto dienų, t.y. 2006 m. gruodžio 4 d. jis privalo sumokėti A. B. 25.000,00 Lt, kuriuos atgavęs atsakovas A. B. galėtų naudoti savo nuožiūra. Teismo posėdžiuose atsakovas A. B. ir liudytojas D. K. tvirtino, jog A. K. norėjo padidinti parduodamų butų kainas, reikalavo pinigų, net buvo įdėjęs skelbimą apie parduodamą butą dėl kurio buvo susitaręs su D. K., priešingu atveju vengė sudaryti butų pardavimo sutartį. Liudytoja G. B. taip pat patvirtino, jog skolos raštelis buvo rašomas prie notarų biuro automobilyje, tačiau, kad A. K. perduotų A. B. pinigus nematė, juolab, ji suvokė, kad raštelyje turėjo būti prašyta, kad A. K. yra skolingas, nes butą įsirenginėjo savo lėšomis. Iš 2015 m. balandžio 10 d. garso įrašo (2 garso įrašas 14:49 – 17:05) matyti, jog atsakovui A. K. statyboms nuolat trūko pinigų, todėl jis pats skolinosi pinigus iš A. B.. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2015-04-10 teismo posėdžio garso įrašą, sprendžia, kad atsakovo A. K. dėl paskolos suteikimo ir pinigų perdavimo aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismo posėdžio metu A. K. tvirtino, jog pinigai buvo reikalingi A. B. virtuvinių baldų įsigijimui, tačiau iš byloje teismui 2015-05-06 pateiktų Užsakymo - pirkimo sutarčių, PVM sąskaitos – faktūros, pinigų priėmimo kvito, matyti jog virtuvės baldai buvo perkami 2007 m. vasario mėnesį, kai atsakovas A. B. jau buvo gavęs paskolą iš banko būsto įsirengimui.

Atsižvelgdamas į visus paminėtus įrodymus, vertindamas šių įrodymų visumą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad labiau tikėtina, jog pagal 2006 m. lapkričio 16 d. A. B. pasirašytą su paskolos raštelį A. B. nesiskolino pinigų iš atsakovo A. K. ir pinigai perduoti nebuvo, o tai leidžia teismui pripažinti 2006 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas A. B. civilinėje byloje prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia tuo pagrindu, kad pinigai nebuvo perduoti, neprivalėjo nurodyti aplinkybių, susijusių su grasinimais ar apgaule, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad paskolos raštelį pasirašė priverstas ar apgaulės įtakoje yra nepagrįstos.

Dėl 2011 m. birželio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties. Paskolos sutartis yra realinė sutartis, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Konstatavus, jog pinigų perdavimo nebuvo ir 2006 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartis nesudaryta, ir tokiu būdu apgynus atsakovo A. B. teises, tenkintinas ir priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2011-06-08 reikalavimo perleidimo sutartį nuo jos sudarymo momento. Ši sutartis laikytina niekiniu sandoriu, nes A. K. perleido G. K. teisę, kurios neturėjo.

Dėl skolos priteisimo. Pripažinus, jog pinigai nebuvo perduoti ir konstatavus, jog 2006 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartis nesudaryta, o 2011-06-08 reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, nėra pagrindo tenkinti ieškovės G. K. ieškinio dėl skolos priteisimo, todėl ieškinys atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Kadangi teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmeta, o atsakovo A. B. priešieškinį tenkina, dėl to perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantas kreipdamasi į teismą sumokėjo 260,66 Eur dydžio žyminį mokestį už priešieškinį bei 160,78 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, viso apelianto sumokėtas žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 421,44 Eur. Apeliantas nurodo, kad priešieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme jis patyrė 879,24 Eur, o už apeliacinio skundo parengimą – 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Viso apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 1.300,68 Eur. Apelianto prašomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos rašytiniais įrodymais, išlaidos už advokato pagalbą neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p., 8.6 p.), todėl šios išlaidos lygiomis dalimis apelianto naudai priteistinos iš ieškovės G. K. ir atsakovo A. K. (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti.

Pripažinti tarp atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašytą paskolos sutartį dėl 30.000,00 Lt paskolinimo nesudaryta.

Pripažinti negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento 2011 m. birželio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. B. išsiieškoti 30.000,00 Lt skolą pagal 2006-11-16 paskolos raštelį.

Priteisti iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 650,34 Eur (po šešis šimtus penkiasdešimt eurų 34 ct) iš kiekvieno turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, esančių bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bendrai 30.000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) sumai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėEgidijus Tamašauskas