- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- eI3-2611-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00041-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, "Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Procesinių sprendimo kategorijos: 18.4.2.; 18.6.1.5.; 18.7.; 55.1.3.
2020 m. birželio 4 d.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir A. J. atstovo advokato P. S. patikslintą skundą dėl administracinio sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjų V. S. ir A. J. atstovas advokatas P. S. su 2020 m. balandžio 20 d. patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 31S-101-(14.31.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. S.” (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuosavybės teisės D. S. į jai tenkančią buvusio savininko J. M. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 1,2000 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 2262 Eur);
2) įpareigoti atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo buvusiame Dainų kaimo žemės sklype Nr. A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas yra suformuoti naujus žemės sklypus D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimo ir patvirtinimo.
Pareiškėjų atstovo patikslintame skunde nurodoma, kad pareiškėjų V. S. ir A. J. (toliau abu kartu – „Pareiškėjai“) motinai D. S., kodas: (duomenys neskelbtini) mirusiai 2002 m. lapkričio 4 d., Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 7-3799, 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 7-4196, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – „NŽT“) 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 31S-28-(14.31.3.), 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 31S-16-(14.31.3.), 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 31S-17-(14.31.3.) ir 2019 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 311P-11 (parengta išvada išsikėlimui į kitą vietovę) buvo iš dalies (t.y. 11,83 ha apimtimi) atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 13,03 ha ploto žemę, esančią Šiaulių mieste, buv. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į D. S. tenkančią 1,2 ha ploto žemės dalį nurodytais Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir NŽT sprendimais nebuvo atkurtos. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu (numeris nežinomas) ir 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-917 nusprendė pradėti rengti valstybinės žemės sklypų buvusiame Dainų k. žemės sklype Nr. A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektus, siekiant suformuoti naujus žemės sklypus nuosavybės teisėms natūra J. M. turėtoje vietoje atkurti. 2019 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. A-917 priimtas po to, kai į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių su 2019 m. balandžio 25 d. prašymu dėl žemės sklypo, į kurį liko atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. žemę, suformavimo laisvoje valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kreipėsi pareiškėjas V. S.. MB „Altagis“ parengtais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) buvo formuojamas 0,5074 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas, o teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose, suformuotas 0,5129 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjų atžvilgiu surašytu raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. (6.1E)SG- 1137 nutarė buvusio Dainų k. žemės sklypo Nr. A, Šiauliuose, teritoriją priskirti valstybės išperkamai žemei. Nurodytame rašte remiamasi tokiais motyvais: (1) buvusiame Dainų k. žemės sklype Nr. A, Šiauliuose, yra didžiuliai pastatai, kuriuose vykdoma veikla; ir (2) nėra galimybės šioje teritorijoje suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypo grąžinimui natūra. Esant tokiai situacijai, nebuvo patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) buvo formuojamas 0,5074 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas. Nors teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose, suformuotas 0,5129 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas, tačiau klausimas dėl nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo taip pat nėra sprendžiamas. 2019 m. lapkričio 29 d. raštu (išvada) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui nutarus likusią buvusio Dainų k. žemės sklypo Nr. A, Šiauliuose, teritoriją priskirti valstybės išperkamai žemei, NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. gruodžio 5 d. raštu „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priėmimo D. S.“ Nr. 31SD-8745(14.31.47.) informavo Pareiškėjus, kad 2019 m. gruodžio 16 d., 14.00 val. posėdyje bus svarstomas klausimas dėl sprendimo atkurti D. S. nuosavybės teises į žemę atlyginant pinigais priėmimo. Pareiškėjai prieš sprendimo priėmimo svarstymą NŽT Šiaulių skyriui pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškimą „Dėl nesutikimo su sprendimu atkurti nuosavybės teises į žemę D. S., atlyginant pinigais“. Tačiau 2020 m. sausio 4 d. iš NŽT Šiaulių skyriaus gautas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas 31S-101-(14.31.3.) (toliau – „Ginčijamas sprendimas“), pagal kurį natūra nuosavybės teisės į žemę D. S. teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) nebus atkurtos, taip pat 2019 m. gruodžio 19 d. pažyma dėl valstybės išperkamos žemės vertės Nr. 31PAŽ1-44-(14.31.47.). Be to, kartu su Ginčijamu sprendimu Pareiškėjams buvo išsiųstas ir NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 3 d. raštas Nr. 31SD-38-(14.31.47.), kuriame nurodoma, kad natūra atkurti nuosavybės teises D. S. atsisakyta po to, kai iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gauta informacija (t. y. 2019 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. S- 3833) apie ginčo teritorijos priskyrimą valstybės išperkamai žemei. NŽT Šiaulių skyrius, nuspręsdamas atsisakyti natūra atkurti nuosavybės teises D. S., akivaizdžiai pažeidė Pareiškėjų, kaip D. S. palikimo paveldėtojų, teisėtų lūkesčių principą. Su NŽT Šiaulių skyriaus priimtu Ginčijamu sprendimu Pareiškėjai nesutinka dėl nurodytų faktinių aplinkybių bei žemiau dėstomų teisinių motyvų, kurie grindžiami bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais. Panaikinus Ginčijamą sprendimą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo buvusiame Dainų kaimo žemės sklype Nr. A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas yra suformuoti naujus žemės sklypus D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimo ir patvirtinimo. Todėl Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –LR ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teikia teismui skundą dėl atsakovo NŽT Šiaulių skyriaus priimto Ginčijamo sprendimo panaikinimo ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Priimdamas Ginčijamą sprendimą, NŽT Šiaulių skyrius nepagrįstai vadovavosi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija (išvada) dėl formuojamo 0,5074 ha ploto laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypo, į kurį pagal formavimo ir pertvarkymo projektą nuosavybės teisės natūra turėjo būti atkurtos D. S., priskyrimo valstybės išperkamai žemei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – „Įstatymas“) 5 straipsnyje reglamentuojama nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Vadinasi, Lietuvos Respublikos piliečiui pageidaujant susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, ją grąžinti gali būti atsisakoma tik esant dviem savarankiškoms sąlygoms: (1) žemė nėra laisva (t. y. užstatyta) arba (2) pagal Įstatymo 12 straipsnį žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Pažymėtina, kad 0,5074 ha ploto žemės sklypas, į kurį turėtų būti atkurtos D. S. nuosavybės teisės natūra, teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) buvo formuojamas pačios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos inicijuotu formavimo ir pertvarkymo projektu, jokie statiniai (nei statomi, nei pastatyti) į suprojektuotą teritoriją nepatenka. Todėl 0,5074 ha ploto žemės sklypas negali būti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priskirtas valstybės išperkamai žemei, kaip reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Pareiškėjams adresuotame 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (6.1E) SG-1137 taip pat nenurodo, kad naujai suformuotam žemės sklypui turėtų būti taikomas Įstatymo 12 straipsnis, nustatantis, kokio statuso žemė privalomai turi būti išperkama valstybės. Formuojamas žemės sklypas yra pakankamai racionalaus 0,5074 ha ploto (t.y. ne pernelyg mažas) ir formos. Į nagrinėjamą bylą pateikta Pareiškėjų parengta teritorijos schema – analizė patvirtina galimumą pilnavertiškai eksploatuoti šalia sklypo esančius negyvenamuosius pastatus (adresas: (duomenys neskelbtini), Šiauliai) tuo atveju, jeigu bus suformuotas dabartinių ribų 0,5074 ha ploto žemės sklypas. Be to, remiantis 2020 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 6 punktu, yra apskaičiuotas nurodytiems pastatams eksploatuoti reikalingas minimalus žemės plotas, sudarantis 2603 kv.m. Pabrėžtina, kad pagal schemą galimas formuoti šiems pastatams eksploatuoti žemės plotas, kuris nepatenka į formuojamo žemės sklypo teritoriją, yra net 5960 kv.m. Tai reiškia, jog formuojamas 0,5074 ha ploto žemės sklypas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra reikalingas pastatams, esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, eksploatuoti. Dar daugiau, pagal Šiaulių miesto bendrojo plano sprendinius formuojama 0,5074 ha ploto teritorija priskirta tik intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai. Todėl negyvenamuosiuose pastatuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vykdoma ūkinė veikla negali būti plečiama į formuojamą teritoriją, kuri yra išimtinai gyvenamosios paskirties. Pabrėžtina, kad pagal bendrąjį planą konversija (t.y. formuojamo žemės sklypo paskirties keitimas) yra negalima. Formuojamo žemės sklypo forma taip pat negali būti laikoma neracionalia, nes sklypas nėra pernelyg siauras ir ilgas. Pažymėtina, kad dėl sklype esančios vielos tinklo tvoros gali būti išskiriamos dvi žemės sklypo dalys (kurios taip pat gali būti suformuotos kaip du atskiri sklypai): 0,2172 ha ploto ir 0,2902 ha ploto (žr. pridedamą teritorijos schemą – analizę). Labai svarbu paminėti, jog su formuojamu 0,5074 ha ploto žemės sklypu besiribojančių 1,4891 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB (duomenys neskelbtini) bei 1,0202 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) bendraturčiai A. M., N. M. ir (duomenys neskelbtini) Pareiškėjams yra davę sutikimus iš jų įsigyti galutinai suformuotą žemės sklypą arba prijungti jį arba jo atskiras dalis prie jiems priklausančių sklypų rengiant bendrą formavimo ir pertvarkymo projektą ir tampant naujai suformuoto žemės sklypo bendraturčiais. Schemoje taip pat pavaizduotas galimas racionalus ir visos apimties ginčo teritorijos panaudojimo planas, numatyti galimi servitutai ir 12 metrų skersmens apsisukimas specialiosioms priešgaisrinėms transporto priemonėms. Pažymėtina, kad susisiekimas su formuojamu žemės sklypu numatomu 5 metrų pločio keliu galimas tiek iš Dzidiškės gatvės, tiek iš naujai suformuotos Beržynės gatvės atšakos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Beržynės gatvės atšakos, suformuotos kaip atskiras 0,2972 ha ploto žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), bendraturčiai A. M., N. M. ir UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams raštu yra pateikę leidimą naudotis šiuo žemės sklypui susisiekimui, jeigu tai bus reikalinga eksploatuojant suformuotą 0,5074 ha ploto žemės sklypą. Remiantis 2020 m. kovo 3 d. antstolio T. U. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, viena teritorijos, kurioje suformuotas nurodytas žemės sklypas, dalis, atskiriama vielos tinklo tvoros, yra visiškai apleista (užžėlusi seniai nešienauta, aukšta žole, krūmais, jaunais medžiais), netvarkinga ir užteršta aplinkai pavojingomis atliekomis – tepalų statinėmis, senomis lempomis ir pan. Joje esantys atviri vandens telkiniai yra apaugę žolėmis, juose kaupiasi padangos, šiukšlės ir kitos atliekos. Kita dalis yra aptverta, tačiau tuščia ir naudojama kaip automobilių stovėjimo aikštelė, joje primėtyta senų automobilių padangų bei statybinio laužo. Esant tokiai faktinei situacijai, NŽT Šiaulių skyrius neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija (išvada) dėl formuojamo 0,5074 ha ploto laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir Pareiškėjų atžvilgiu priimti Ginčijamo sprendimo. Tuo pačiu NŽT Šiaulių skyriaus sprendimas priskirti likusią buvusio Dainų k. žemės sklypo Nr. A, Šiauliuose, teritoriją, kurioje yra formuojamas D. S. grąžintinas žemės sklypas, valstybės išperkamai žemei yra visiškai nemotyvuotas, neatitinka Įstatymo nuostatų bei nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Todėl Pareiškėjų nurodytų teisinių argumentų pagrindu nepagrįstas ir pažeidžiant Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnį NŽT Šiaulių skyriaus priimtas Ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas teismo tvarka. Remiantis Įstatymo nuostatų neatitinkančia ir faktiniais duomenimis nepagrįsta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija (išvada) dėl ginčo teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai žemei, NŽT Šiaulių skyrius yra priėmęs nepagrįstą Ginčijamą sprendimą, kuriuo D. S. nuosavybės teises į žemę atkurtos atlyginant pinigais. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį sprendimus dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priima NŽT. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, kuris inicijavo 0,5074 ha ploto žemės sklypo, į kurį turi būti atkurtos D. S. nuosavybės teisės natūra, formavimo ir pertvarkymo projektą, neteisėtai ir nepagrįstai yra informavęs NŽT Šiaulių skyrių apie nurodytos teritorijos priskyrimą valstybės išperkamai žemei. Kaip nurodyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, už valstybės išperkamą žemę piliečiams, kuriems į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, atlyginimas (mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto vertę atlyginimo metu (Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Būtent vadovaudamasis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nepagrįsta informacija (išvada) Ginčijamu sprendimu NŽT Šiaulių skyrius yra nutaręs atkurti nuosavybės teises D. S., atlyginant pinigais. Tai reiškia, jog D. S. nuosavybės teisės natūra nebus atkurtos dėl NŽT Šiaulių skyriaus priimto neteisėto ir nepagrįsto Ginčijamo sprendimo. Tik Teismui panaikinus Ginčijamą sprendimą, NŽT Šiaulių skyrius turėtų teisinį pagrindą D. S. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą svarstyti pakartotinai ir priimti sprendimą atkurti šias nuosavybės teises natūra turėtoje vietovėje. Nėra teisinio pagrindo neatkurti D. S. nuosavybės teisių natūra į pagal formavimo ir pertvarkymo projektą suformuotą 0,5129 ha ploto laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypą 2016 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pradėtas rengti žemės sklypų, teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti vieną žemės sklypą laisvoje (neužstatytoje) valstybinėje žemėje grąžinimui natūra turėtoje vietoje ir žemės sklypą daugiabučiams. Šį formavimo ir pertvarkymo projektą patvirtinus 2018 m. gegužės 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-745, grąžinimui natūra suformuotas 0,5129 ha ploto žemės sklypas (nurodyti įsakymai yra byloje). MB „Altagis“ parengtas projekto sprendinių brėžinys patvirtina, kad grąžinimui natūra suformuotas 0,5129 ha ploto žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), o jo visą teritoriją sudaro ariama žemė. NŽT Šiaulių skyrius 2020 m. kovo 10 d. raštu yra patvirtinęs, jog suformuotas žemės sklypas yra buvusio žemės savininko J. M. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribose. Tačiau nurodytas žemės sklypas D. S. natūra grąžintas nebuvo ir iki šiol nuosavybės teise priklauso valstybei. Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje esančiais ir naujai pateiktais įrodymais, galima padaryti išvadą, kad NŽT Šiaulių skyrius Ginčijamu sprendimu nepagrįstai neatkūrė nuosavybės teisių į žemę natūra D. S. tiek į teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) formuojamą 0,5074 ha ploto žemės sklypą, tiek į teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose, jau suformuotą 0,5129 ha ploto žemės sklypą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo buvusiame Dainų kaimo žemės sklype Nr. A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas yra suformuoti naujus žemės sklypus D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimo ir patvirtinimo Teritorijos, kurioje Pareiškėjai siekia atkurti D. S. nuosavybės teises į žemės sklypą, detaliųjų planų nėra patvirtinta, o buvę panaikinti. Rengiamų detaliųjų planų šiai teritorijai, Pareiškėjų turimais duomenimis, taip pat nėra. Todėl valstybinės žemės sklypai, į kuriuos atkurtinos nuosavybės teisės, turi būti atskirai suformuoti ir patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus. Teismui panaikinus NŽT Šiaulių skyriaus priimtą Ginčijamą sprendimą, NŽT Šiaulių skyriaus pareiga teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą negalėtų būti įgyvendinama neįpareigojus būtent Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, o ne NŽT Šiaulių skyriaus, spręsti iš naujo klausimą dėl žemės sklypų formavimo buvusioje Dainų kaimo sklypo Nr. A teritorijoje. Vadinasi, Šiaulių miesto savivaldybės administracija teismo sprendimu turi būti įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas yra suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimo ir patvirtinimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į patikslintą skundą nurodoma, kad pareiškėjai nurodo, kad liko neišspręstas nuosavybės teisių į D. S. tenkančią 1,2 ha ploto žemės dalį atkūrimo klausimas, Pareiškėjams skunde teigiant, kad neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas dėl 2018 m. gegužės 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-745 suformuoto 0,5129 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypo, bei Pareiškėjams teigiant, jog Atsakovas II nepagrįstai nurodo, kad 0,5074 ha ploto žemės sklypas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priskirtas valstybės išperkamai žemei. Kaip nurodyta 2020 m. gegužės 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus raštu Nr. SJ-120 teikiant teismui jo prašomą informaciją, matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A-745 buvo patvirtintas žemės sklypų, teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo yra suformuotas ir laisvos valstybinės žemės sklypas 0,5129 ha dydžio, kuriam šiuo metu yra atliekami kadastriniai matavimai. Atliktiems kadastriniams matavimams Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus patvirtinti kadastro duomenys ir byla perduota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra galimybės priėmimui ir Pareiškėjų ginčijamas Atsakovo I sprendimas galimai administracine tvarka dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į 0,5129 ha ploto žemės sklypą gali būti keistinas. Pasisakant apie Pareiškėjų skunde aptariamą 0,5074 ha ploto valstybinės žemės sklypą, Atsakovas II nurodo, jog likusi buvusi Dainų km. sklypo Nr. teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei ir Pareiškėjams nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas), Atkūrimo įstatymą įgyvendinanti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau - Įgyvendinimo tvarka) bei kiti teisės aktai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Taigi, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, grąžinama gali būti tik ta žemė, kuri yra nepriskiriama valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis apsprendžia sąlygas, kada žemė yra laikytina valstybės išperkama, už ją atlyginant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais, vienu iš jų pinigais t. y. tokiu būdu, kokiu ir nustatė Atsakovas I jo priimtu Ginčijamu sprendimu. Tokiai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas priskiria žemę, reikalingą pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti. Taip pat minėto Atkūrimo įstatymo nuostata numato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktas numato, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, vadovaujamasi šiame punkte nurodyta tvarka, kurioje numatyta kokia tvarka Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai perduoda informaciją miesto savivaldybės administracijai ir kokia tvarka savivaldybės administracija turi projektuoti natūra grąžinamą žemės sklypą. Kaip matyti pagal į bylą pateiktus tiek Pareiškėjų, tiek Atsakovo I duomenis, 2019 m. birželio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-917 „Dėl žemės sklypo buvusiame Dainų k. žemės sklype Nr. A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo buvusiame Dainų k. žemės sklype Nr. A, Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas buvo suformuoti naują (-us) žemės sklypą (-us) nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti. Formuojamo žemės sklypo rengėjas buvo MB „Altagis“, projektas buvo rengiamas ŽPDRIS planavimo sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-62546). Atsakovui I 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. SD-7131-(14.31.137E.) paprašius Atsakovą II informuoti apie situaciją kada planuojama parengti ir pateikti Atsakovui I galimų grąžinti natūra žemės sklypų kadastro duomenų bylas (kurios nėra parengtos), Atsakovas II 2019-11-13 raštu Nr. S-3629 informavo Atsakovą I, kad buvusioje Dainų km. Nr. A sklypo teritorijoje yra rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nuosavybės teisėms atkurti natūra, nurodant, kad grąžinimui natūra yra formuojamas 0,5074 ha dydžio žemės sklypas ir kad šiuo metu yra viešinami projekto sprendiniai. Kaip matyti papildomu 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-3833 Atsakovas II Atsakovui I nurodė, kad buvusioje Dainų km. sklypo Nr. A teritorijoje piliečiui pageidaujant atkurti nuosavybės teises natūra, buvo rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nuosavybės teisėms atkurti natūra, tačiau įvertinus susiklosčiusią situaciją, jog buvusioje Dainų km. sklypo Nr. A teritorijoje yra didžiuliai pastatai, kuriuose yra vykdoma veikla ir nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypo grąžinimui natūra, Atsakovui I buvo pateiktas atsakymas, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, likusi Dainų km. sklypo Nr. A teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, tokiu atveju, ją iš piliečių išperkant valstybės ir už ją atlyginant pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, ką ir padarė Atsakovas I, priimdamas Ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 32 ir 33 punktai nustato, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us), bei turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, formuojamo žemės sklypo projekto viešinimo metu Atsakovas II ir projekto rengėjas UAB „Altagis“ gavo UAB „Dirida“ ir prie bendrovės prašymo prisidėjusių V. Z. įmonės ir UAB „Andriaus transportas“ 2019 m. spalio 23 d. prašymą „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ (paslaugos bylos Nr. ZSFP-62546), kuriuo pareiškėjai nurodė, kad planuojamoje teritorijoje veikia subjektai, teikiantys logistikos ir transportavimo paslaugas ir savo veikloje naudojantys vilkikus ir kitą didžiagabaritį transportą, kad pagal rengiamą projektą aplink pastatą paliekama vos 1-3 teritorija, kas akivaizdžiai riboja galimybes šiuo pastatu tinkamai ir efektyviai naudotis, jį eksploatuoti įmonės veikloje, kad planuojamoje teritorijoje veikiantiems subjektams yra paliekamas siauras įvažiavimas į teritoriją bei nepakankama erdvė vilkikų apsisukimui betoninėje aikštelėje, kad rengiant projektą turi būti vadovaujamasi racionalios žemėnaudos principais, turi būti įvertinti automobilių stovėjimo vietoms reikalingi plotai, privažiavimai prie sklypų, pastatų, privalomieji žalieji plotai, o šiuo atveju pagal parengtą projekto versiją yra neatsižvelgta į UAB „Dirida“ ir kitų teritorijoje veikiančių verslo subjektų interesus, poreikius, ilgametį teritorijos naudojimo būdą, neužtikrinta galimybė naudoti teritorijoje esančius pastatus vykdomai veiklai. Pareiškėjai neteisingai nurodo, kad Atsakovas I privalėjo atsižvelgti, jog formavimo ir pertvarkymo projektu buvo suformuotas racionalaus dydžio bei formos 0,5074 ha ploto žemės sklypas, į kurį turėtų būti atkurtos D. S. nuosavybės teisės natūra. Kaip matyti, galimo grąžinti natūra žemės sklypo formavimo procedūra buvo pradėta, bet žemės sklypas buvo tik projektuojamas, tačiau, paaiškėjus aplinkybėms apie jo negalimumą suformuoti racionalių ribų ir taip, kad juo būtų galima tinkamai naudotis pagal paskirtį ir naudojimo būdą, iki galo jis nebuvo suformuotas, žemės sklypo formavimo procedūra nebuvo užbaigta pagal Taisyklių 68 punkto nuostatą, numatančią, pagal gautą išvadą dėl projekto tvirtinimo tikslingumo, yra priimamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl projekto tvirtinimo. Toks Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas nebuvo priimtas, priešingai, Atsakovui I buvo pateikta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštu išdėstyta pozicija (2019 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. S-3833), kuria nurodyta Atsakovui I, kad likusi buvusi Dainų km. sklypo Nr. A teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir už ją turi būti atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo suformavimo grąžinimui natūra negalimumą patvirtina esminė aplinkybė, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo“ papildymo“, kuriuo buvo patvirtinta laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinė schema, kurioje buvo numatytos žemės sklypų, kurie yra laisvi (neužstatyti) ir numatyti grąžinimui natūra, ribos, Pareiškėjų reikalaujama teritorija nebuvo patvirtinta kaip laisva (nenustatyta) teritorija ir nebuvo numatyta grąžinimui natūra. Pareiškėjų reikalaujama teritorija yra užstatyta gamybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatais, kurie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenis, dėl yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Taip pat, dėl nagrinėjamo ginčo svarbu pastebėti ir tai, kad paaiškėjus aplinkybei, jog dalis pastatų galimai nunyko, 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo priimtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1300 „Dėl žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo”, kuriuo buvo pradėta žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra. 2016 m. spalio 25 d. išduotais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus reikalavimais Nr. SFP-1235-(14.31.36) buvo nustatytas projekto tikslas - formuoti naujus valstybinės žemės sklypus. Pastaruoju žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektu buvo papildomai išnagrinėta galimybė buvusiame Dainų km. sklype Nr. A papildomai atkurti nuosavybės teises natūra ir buvo suprojektuoti du žemės sklypai atkūrimui natūra, o likusi teritorija, išnagrinėjus esamą situaciją, buvo palikta esamiems statiniams eksploatuoti. Šio projekto sprendiniams buvo pritarta 2017 m. birželio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), o projekto sprendiniai buvo patvirtinti 2017 m. liepos 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-957. Taigi, dalis buv. Painų km. sklypo Nr. A teritorijos, dėl kurios šioje teismo byloje kilo ginčas, yra ne tik, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798 nepatvirtinta kaip laisva (neužstatyta), bet situacija buvo dar ir papildomai išnagrinėta rengiant žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl 0,5074 ha ginčo dalis akivaizdžiai yra laikytina valstybės išperkama.
Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Šiaulių skyrius (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius) atsiliepime nurodė, kad pretendentė D. S. (g. (duomenys neskelbtini)) ir jos brolis V. M. (g. (duomenys neskelbtini)) pretendavo į buvusio savininko J. M. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę buv. Dainų kaimo A sklype. D. S. 1997 m. lapkričio 17 d. buvo teikusi prašymą Šiaulių miesto valdybai, kuriame kaip pretendentą buvo nurodžiusi V. M.. Pretendentai su prašymu nuosavybės teise valdymo faktą patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikę. Juridinę reikšmę turintis faktas apie J. M. nuosavybės teise valdytą žemę 35,10 ha buvo nustatytas Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁴-824/1998. Iš šio ploto 26,06 ha žemės dalis pateko į Šiaulių miesto ribas, kita buvo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje. Šiaulių miesto meras 1999 m. birželio 21 d. potvarkiu Nr. 260 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ (potvarkio 2 punktas) buvo įpareigojęs Šiaulių miesto savivaldybės įmonę Šiaulių planas parengti detaliuosius planus nuosavybės teisėms atkurti D. S. į J. M. žemę atkurti (2 pretendentai). Pretendentas V. M. savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (13,03 ha) pardavė V. S. 2001 m. gruodžio 7 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 1898. Pretendentei D. S. mirus (mirties data 2002 m. lapkričio 4 d.), jos palikimą priėmė A. J. ir V. S. (Pareiškėjai šioje byloje). Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 7-3799 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei D. S.“ buvo grąžintas natūra 6,9354 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste; Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 7-4196 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei D. S.“ buvo grąžintas natūra 0,2000 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste; Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 31 S-28-(l4.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei D. S.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo dalį 0,2000 Šiaulių mieste kartu su bendraturčiu V. S. (0,0914 ha), visas žemės sklypas - 0,2914 ha. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 31 S-16-( 14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei D. S.“ buvo grąžintas natūra 1,4891 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 31 S-17-( 14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei D. S.“ buvo grąžintas natūra 1,0740 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste. Pagal V. S. ir A. J. 2019 m. gegužės 29 d. gautą prašymą buvo parengta Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvada Nr. 3IIP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ dėl lygiaverčio turėtajam 1,9315 ha ploto (vertė 3640 Eur) miškų ūkio paskirties žemės sklypo gavimo neatlygintinai nuosavybėn Radviliškio rajono Sidabravo seniūnijos Vadaktų kadastro vietovėje. Nuosavybės teisės pagal šią išvadą buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 30S-33-(14.30.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei D. S.“ perduodant neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 7,7580 ha ploto (vertė 3640 Eur) miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Radviliškio rajono sav., (duomenys neskelbtini) 2,5496 ha ploto ((duomenys neskelbtini)), 3,2427 ha ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) - 0,2115 ha ploto (kadastro (duomenys neskelbtini), - 1,7542 ha ploto žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)). Daugiau nei vieno žemės sklypo galimo grąžinti natūra plano Nacionalinė žemės tarnyba iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos negavo. Gavusi iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. S-3833 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“, Nacionalinės žemės tarnyba priėmė 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 31 S-101-(14.31.3.), kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į D. S. tenkančią buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę už 1,2000 ha (vertė 2262 Eur) atlyginant pinigais - 2262 Eur (vertė neindeksuota). Pareiškėjų skunde nurodyti motyvai susiję su Šiaulių miesto savivaldybės administracijai priskirtomis funkcijomis ir įstatymų imperatyvių normų, reglamentuojančių, kas yra valstybės išperkama žemė, aiškinimu ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo tvarka ir sąlygomis. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau - Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir šiuo nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Atkūrimo tvarka). Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba nekontroliuoja ir kitaip neįtakoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų dėl galimų grąžinti natūra žemės sklypų Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, neturi teisinio pagrindo nepasitikėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos siunčiamais raštais, atkuria nuosavybės teises tik į tuos žemės sklypus, kurių planus, patvirtintus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, gauna. Pareiškėjai nepateikė nei vieno įrodymo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius būtų perdavęs Nacionalinei žemės tarnybai savo priimtą įsakymą ir juo patvirtintą galimo grąžinti natūra pretendentei D. S. žemės sklypo planą, o Nacionalinė žemės tarnyba būtų turėjusi teisinį pagrindą priimti sprendimą suformuoti konkretaus ploto nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą) ir jį grąžinti natūra, bet delsusi atlikti šį veiksmą. Todėl, kol savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina grąžinamo natūra žemės sklypo plano ir jo neperduoda Nacionalinei žemės tarnybai, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius ne kartą raštais (Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. S-1382-(2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, 2007 m. birželio 9 d. raštas Nr. S- 718-(2.7.) „Dėl nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo“, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. vasario 13 d. raštas Nr. 31SD-1128-(l4.31.137E) „Dėl informacijos pateikimo“, 2017 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 31SDS-3279-(14.31.7.) „Dėl žemės sklypo formavimo buvusiame Dainų kaimo sklype A“, 2019 m. spalio 14 d. raštas Nr. 31SD-7131-(14.31.137E)) kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl buvusioje Dainų kaimo A sklypo teritorijoje galimų grąžinti natūra suformavimo, žemės sklypų bylų parengimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracija parengė keletą galimų grąžinti natūra žemės sklypų, pagal visus pateiktus planus buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. S.. Taigi, tam, kad įsitikinti, ar nėra daugiau galimų grąžinti natūra žemės sklypų, Nacionalinė žemės tarnyba atliko aktyvius veiksmus, užklausė Šiaulių miesto savivaldybės administraciją keletą kartų raštu. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-3833 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“ patvirtino, pranešė, kad buvusiame Dainų kaimo A sklypo teritorijoje buvo rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nuosavybėms teisėms atkurti, tačiau dėl toje vietoje esančių didžiulių pastatų, kuriuose vykdoma veikla, nėra galimybės suformuoti natūra grąžinamo žemės sklypo, minėta teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei, t. y. savivaldybės administracija informavo, kad nepateiks plano, nėra galimybės suformuoti natūra grąžinamo žemės sklypo. Ir tik gavusi patvirtinimą, kad nepateiks žemės sklypo plano, Nacionalinės žemės tarnyba priėmė Pareiškėjų ginčijamą 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 31S-1O1-(14.31.3.). Pažymėtina, kad žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ne raštais, kaip teigia Pareiškėjai. Savivaldybės teritorijoje yra įvairiais laikotarpiais parengti bendrieji, detalieji, specialieji teritorijų planavimo dokumentai, valstybės išperkamos žemės planai, kuriuose yra suplanuota, kuri žemė Šiaulių mieste yra užstatyta, užimta gatvių ir kitų objektų, yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinama natūra. Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės revizuoti ar kitaip įtakoti Šiaulių miesto savivaldybės ar Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų savivaldybių kompetencijai priskirtais klausimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Atkūrimo tvarkos 106¹ punktą, reglamentuojantį nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tvarką, yra išaiškinusi, kad teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti paskyrė Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių, kuriems priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Atkuriant nuosavybės teises, pareiga pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta vietos savivaldybės administracijos direktorius. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Kai savivaldybės administracija pateikia informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisią į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrą (2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-l432-858/2015). Pareiškėjai paaiškinime ir patikslintame skunde įrodinėdami, kad nėra teisinio pagrindo neatkurti nuosavybės teisių pretendentei D. S. į 0,5074 ha ploto laisvos neužstatytos žemės plotą, pateikė teritorijos schemas-analizę dėl galimo formuoti 5960 kv. m ploto žemės sklypo grąžinimui natūra bei antstolio T. U. 2020 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/20/05, kuriame pateiktos faktinės aplinkybės apie valstybinės žemės plotą, esantį prie pramoninio-gamybinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, patys Pareiškėjai pateikė skaičiavimus, kad jų nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 6 punktu, pastatams eksploatuoti yra reikalingas minimalus žemės plotas, sudarantis 2603 kv. m. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su Pareiškėjų išvada ir jų skaičiavimais dėl esamiems pastatams eksploatuoti reikalingo žemės ploto, nes antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, vien tik skaičiavimais, kuriuos siūlo taikyti Pareiškėjai, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, ir neįvertinus visų teisės aktų visumos (taip pat ir Statybos techninių reglamentų nuostatų), pastatams eksploatuoti pagal jų pagrindinę paskirtį reikalingi valstybinių žemės sklypų plotai negali būti nustatomi. Pareiškėjai įrodinėja, kad galimai Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepagrįstai priskyrė žemę buvusio savininko J. M. nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės vietoje (buv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste prie valstybės išperkamos žemės, t. y. negalimos grąžinti natūra). Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. S-3629 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų“ informavo Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą planuoja patvirtinti iki 2019 m. gruodžio 15 d, o kadastrinius matavimus atlikti iki 2020 m. vasario 20 d., nurodė, kad formuojamas 0,5074 ha ploto žemės sklypas (ZPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-62546), tačiau situacija pasikeitė. Šiuo atveju, savivaldybė raštu ir V. S. (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (6.1E)SG-1137 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“), atsakydama į jo prašymą ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui adresuotu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-3833 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“ pranešė, kad buvusiame (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje buvo rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nuosavybėms teisėms atkurti, tačiau dėl toje vietoje esančių didžiulių pastatų, kuriuose vykdoma veikla, nėra galimybės suformuoti natūra grąžinamo žemės sklypo, minėta teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. S- 3629 nurodė laikyti negaliojančiu, t. y. savivaldybės administracija informavo, kad nepateiks plano, nėra galimybės suformuoti natūra grąžinamo žemės sklypo. Toks savivaldybės raštas suponavo išvadą, kad ir Pareiškėjai nebegali turėti lūkesčių, kad bus suformuotas natūra grąžinamas žemės sklypas, ir Nacionalinė žemės tarnyba nebegali delsti neapibrėžtą laiką ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kokią žemę įstatymų leidėjas priskiria valstybės išperkamai (iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas); užimta gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurie pagal šio įstatymo 15 straipsnį priskirti valstybės išperkamiems. Šių žemės sklypų, jų dalių plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir kt.). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Kokia tvarka Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai perduoda informaciją miesto savivaldybės administracijai ir kokia tvarka savivaldybės administracija turi projektuoti natūra grąžinamą žemės sklypą yra reglamentuota Atkūrimo tvarkos 106¹ papunktyje. Minėtame Atkūrimo tvarkos 106¹ papunktyje nurodyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus. Sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą; raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis). Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius pradėjo procedūrą dėl galimo grąžinti natūra žemės sklypo suformavimo (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. A-917), tačiau žemės sklypo suformuoti nepavyko, todėl žemės sklypo plano Nacionalinei žemės tarnybai nepateikė. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus 2005 m. gegužės 5 d. rašte Nr. SJ-120 nurodyta, kad teritorija tarp Gytarių ir Pailių gatvių išnagrinėta priimant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. T-798 bei 2016 m. rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-957 ir kad daugiau žemės, kuri būti priskirta valstybės neišperkamai žemei (galimai grąžinti natūra) nėra. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėjai patikslintame skunde nepagrįstai teigia, kad 0,5074 ha ploto žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Tokio ploto žemės sklypas buvo tik projektuojamas, tačiau nebuvo suprojektuotas, nes nebuvo priimto Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo patvirtinti Pareiškėjų patikslintame skunde aprašytą 0,5074 ha ploto žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Žemės sklypo formavimas buvo vykdomas elektroninėje erdvėje per ZPDRIS (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema) dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei D. S. 2019 m. lapkritis, paslaugos Nr. ZSFP-62411. Projekto viešinimo metu Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir projekto rengėjas UAB „Altagis“ gavo UAB „Dirida“ ir prie šio prašymo prisidėjusių asmenų 2019 m. spalio 23 d. raštą „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (paslaugos bylos Nr. ZSFP-62546)“, kuriame nurodoma, kad grąžinamo natūra (prašyme nurodomas plotas 0,3756 ha) projektiniais sprendiniais ribojamas toje teritorijoje esamų pastatų eksploatavimas (įvažiavimai, apsisukimo vietos, privalomieji žali plotai), žlugdomas verslas. Iš pateikto žemės sklypų formavimo brėžinio (formuojamos teritorijos plotas 5074 kv. m), parengto A. T. 2019 m. spalio mėn., matyti, kad žemės sklypas buvo formuojamas neracionalių ribų, netaisyklingos formos, nesprendžiant automobilių parkavimo klausimų. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, statiniais užstatyta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Kiek statiniui eksploatuoti reikia žemės nustatoma teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais. Šioje teritorijoje esantiems pastatams žemės sklypai dar nėra suformuoti. Kaip jau minėjo, teritorijų planavimą miesto teritorijoje organizuoja miesto savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai, 40 straipsnio 2 dalis). Būtent Šiaulių miesto savivaldybės administracija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba ir ne Pareiškėjai sprendžia dėl racionalių formų ir dydžio žemės sklypų suformavimo mieste ir dėl žemės, kuri priskiriama / nepriskiriama valstybės išperkamai žemei. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tais atvejais, kai nėra akivaizdžiai laisvo plyno lauko, kol esamiems fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams (buvusiame Dainų kaimo A sklypo teritorijoje) eksploatuoti racionalių formų ir ribų žemės sklypai nesuformuoti, apskritai nėra galimybės nustatyti, kiek galėtų būti žemės, kuri bus nebepriskiriama valstybės išperkamai žemei ir kurią būtų galima ateityje grąžinti natūra. Pareiškėjų teiginius, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai vadovavosi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija dėl formuojamo 0,5074 ha ploto laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypo, į kurį pagal formavimo ir pertvarkymo projektą nuosavybės teisės natūra turėjo būti atkurtos D. S., priskyrimo valstybės išperkamai žemei, laiko nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba gali priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises tik turėdama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypo planą, ir į tai, kad įstatymų leidėjas nėra suteikęs pačiai spręsti dėl galimų grąžinti natūra žemės sklypų, todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 31S-101- (14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. S.“ yra teisėtas ir pagrįstas. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 0,5129 ha ploto žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 1 yra suprojektuotas žemės sklypų, teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų, teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Žemės sklypo paskirtis - kita, naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. SJ-120 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė į administracinę bylą duomenis ir patvirtino, kad šiuo metu yra atliekami 0,5129 ha ploto žemės sklypo kadastriniai matavimai, patikrinus kadastro duomenų bylą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus patvirtinti kadastro duomenys ir byla skubiai perduota Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo grąžinimui natūra priėmimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba visais atvejais (ir esant priimtam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dar nesant priimto sprendimo) informuoja piliečius apie žemės nebepriskyrimą valstybės išperkamam turtui ir nurodo apie galimus tokių žemės sklypų perleidimo privačion nuosavybėn būdus. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjų skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 31 S-l01 -(14.31.3.) nėra įgyvendintas (nepateikti paveldėjimo teisės liudijimai dėl kompensacijos paveldėjimo ir prašymai dėl piniginių lėšų pervedimo į konkrečių piliečių sąskaitas), todėl, gavus iš savivaldybės administracijos nustatyta tvarka patvirtintą žemės sklypo planą (patvirtintame plane tikslus plotas gali skirtis nuo projekte nurodyto ploto paklaidos ribose), Nacionalinė žemės tarnyba praneštų Pareiškėjams apie galimą grąžinti natūra žemės sklypą, jiems sutikus, sprendimas būtų keičiamas administracine tvarka. Pažymi, kad visas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras Nacionalinė žemės tarnyba vykdo Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje nustatyta tvarka. Kadangi Šiaulių miesto savivaldybės administracija šiuo metu atlieka aktyvius veiksmus dėl formavimo ir pertvarkymo projektu suprojektuoto 0,5129 ha ploto žemės sklypo plano patvirtinimo (atliekami kadastriniai matavimai, vykdomos procedūros) ir jo perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai, o pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingas žemės sklypas dar nesuformuotas, o pastatams eksploatuoti reikalinga žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, laikoma valstybės išperkama, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, negali būti savivaldybės administracija įpareigojama per 20 darbo dienų spręsti dėl naujų žemės sklypų formavimo-projektų rengimo nuosavybės teisių atkūrimui (grąžinimui natūra). Prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų atstovo patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar vietos savivaldybės administracija buvusio savininko valdytos žemės tam tikras teritorijas teisėtai ir pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl šios priežasties nesuformavo žemės sklypų, skirtų grąžinti natūra atkuriant nuosavybės teises ir ar Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai ir pagrįstai priėmė administracinį sprendimą nuosavybės teises pretendentams į buvusio savininko valdytą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais.
Ginčo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygų ir tvarkos santykiams reguliuoti taikomi 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Įstatymas), 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog buvusio savininko žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Valstybės išperkamos žemės kategorijų sąrašas pateiktas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1-14 punktuose ir 2 dalyje. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką nustatančios principinės nuostatos įtvirtintos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Kokioms kategorijoms priskirta žemė yra išperkama valstybės, už ją atlyginant pagal šio įstatymo 16 straipsnį, nurodyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su konkretaus, realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Tvarkos 106¹ punktą, reglamentuojantį nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tvarką, yra išaiškinusi, kad teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti paskyrė Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių, kuriems priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Atkuriant nuosavybės teises, pareiga pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta vietos savivaldybės administracijos direktorius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 atkreipė dėmesį, jog teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (lot. be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas su Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Kai savivaldybės administracija pateikia informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų (2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). Pagal Tvarkos 106 punkte, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Taigi, įgalinimai įvertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą yra suteikti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Tvarkos 106¹ punkte nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad sprendžiant dėl skundžiamo akto teisėtumo, visų pirmiausia spręstina, ar Savivaldybės administracija pagrįstai pareiškėjų nurodytą žemės sklypą buvusiame Dainų kaimo žemės sklype Nr. A, Šiauliuose (0,5074 ha ploto žemės sklypas teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir 0,5129 ha ploto žemės sklypas teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose) priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl to neatliko Tvarkoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų, būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo žemės sklypai būtų grąžinti natūra.
Dėl 0,5129 ha žemės sklypo
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į patikslintą skundą nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A-745 buvo patvirtintas žemės sklypų, teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo yra suformuotas ir laisvos valstybinės žemės sklypas 0,5129 ha dydžio, kuriam šiuo metu yra atliekami kadastriniai matavimai. Atliktiems kadastriniams matavimams Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus patvirtinti kadastro duomenys ir byla perduota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra galimybės priėmimui ir Pareiškėjų ginčijamas Atsakovo I sprendimas galimai administracine tvarka dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į 0,5129 ha ploto žemės sklypą gali būti keistinas.
Pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimu prašoma per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas yra suformuoti naujus žemės sklypus D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimo ir patvirtinimo.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad kadangi Šiaulių miesto savivaldybės administracija šiuo metu atlieka aktyvius veiksmus dėl formavimo ir pertvarkymo projektu suprojektuoto 0,5129 ha ploto žemės sklypo plano patvirtinimo (atliekami kadastriniai matavimai, vykdomos procedūros) ir jo perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai, o pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingas žemės sklypas dar nesuformuotas, o pastatams eksploatuoti reikalinga žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, laikoma valstybės išperkama, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, negali būti savivaldybės administracija įpareigojama per 20 darbo dienų spręsti dėl naujų žemės sklypų formavimo-projektų rengimo nuosavybės teisių atkūrimui (grąžinimui natūra). Atsižvelgiant į šiuos atsakovo argumentus bei Tvarkos 106¹ punktą („Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui“) atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti 0,5129 ha žemės sklypo projektavimą, sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, patvirtinti žemės sklypo planą, atlikti visas kitas procedūras, susijusias su 0,5129 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas yra suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimu ir patvirtinimu.
Dėl 0,5074 ha ploto žemės sklypo
2019 m. balandžio 25 d. su prašymu dėl žemės sklypo, į kurį liko atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. žemę, suformavimo laisvoje valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. S. kreipėsi į atsakovę. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-917 „Dėl žemės sklypo buvusiame Dainų k. žemės sklype Nr. A Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo buvusiame Dainų k. žemės sklype Nr. A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra suformuoti naują žemės sklypą nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti. MB „Altagis“ parengtais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) buvo formuojamas 0,5074 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas, o teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose, suformuotas 0,5129 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“ informuojama, kad „buvusioje Dainų km. Nr. A teritorijoje, piliečiui pageidaujant atkurti nuosavybės teises natūra, yra rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nuosavybės teisėmis natūra. Šiuo metu projekto sprendiniai yra viešinami. Planuojame, jei nekils teisminių ginčų, projektą patvirtinti iki šių metų gruodžio 15 dienos, o kadastrinius matavimus atlikti iki 2020 m. vasario 20 d. Šiuo metu grąžinimui natūra formuojamas 0,5074 ha žemės sklypas.“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (6.1E)SG- 1137 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nurodoma, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 32, 33 punktuose numatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalinių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, kad buvusioje Dainų km. sklype Nr. A yra didžiuliai pastatai, kuriuose yra vykdoma veikla ir nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypo grąžinimui natūra, pranešame Jums, kad pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) likusi buvusi Dainų km. sklypo Nr. A12 teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei. Tokiu atveju, žemė, vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytais atvejais iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Altagis“ adresuotame uždarosios akcinės bendrovės „Dirida“ 2019 m. spalio 23 d. prašyme nurodoma, kad „G. A., A. A., R. S. ir L. S. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai. Šiame pastate yra registruota ir veiklą vykdo G. A. įmonė UAB „Dirida“, užsiimanti logistikos ir transporto paslaugų verslu. Gretimame pastate (duomenys neskelbtini), taip pat įsikūrę iki ūkio subjektai, pavyzdžiui, UAB „Metalsteka“, V. Z. įmonė, UAB „Andriaus transportas“ ir kt. UAB „Dirida“ savo veikloje naudoja vilkikus su priekabomis, kuriais teikia logistikos, transportavimo paslaugas. Techninei priežiūrai saugojimui ir kt. sunkvežimiai atvyksta į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini). <...> . Šiuo metu esama projekto versija yra parengta neatsižvelgiant į UAB „Dirida“ ir kitų teritorijoje veikiančių verslo subjektų interesus, poreikius, ilgametį teritorijos naudojimo būdą (t. y. buvo naudojama visa teritorija, apjuosta tvora), neužtikrina galimybės naudoti teritorijoje esančius pastatus vykdomai veiklai, todėl prašome taisant projektą įvertinti šiuos aspektus ir atlikti atitinkamas korekcijas“. Šiame prašyme taip pat nurodoma, kad, tuo atveju, jei rengiant projekto sprendinius nebus atsižvelgta į nurodytas aplinkybes (neįtraukiant vilkikų apsisukimui pakankamos teritorijos į projektą, nustatant joje servitutą ar pan.), UAB „Dirida“, taip pat kiti teritorijoje veikiantys subjektai, ketina ieškoti kitų savo teisių ir teisėtų interesų gyvinimo būdų, pavyzdžiui, teismo tvarka siekti servituto nustatymo toje dalyje, kuri faktiškai reikalinga vilkikų privažiavimui prie šalia pastato (duomenys neskelbtini), esančios rampos, apsisukimui ir kitos reikmėms.
Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, valstybės išperkama žemė yra tokia, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų teritorijų; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė ir kt. Pažymėtina, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276–04; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje kalbama ne apie bet kokią prie statinių ar įrenginių esančią žemę, o tik apie tą, kuri yra būtina jų eksploatavimui, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų teritorijų; minėtoje nuostatoje nurodyta žemė yra skirta įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė ir kt. Be to, minėtoje nuostatoje įtvirtinta, jog eksploatacijai būtini žemės sklypai turi būti suformuoti detaliaisiais planais.
Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad „2016 m. rugsėjo 29 d. buvo priimtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1300 „Dėl žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo”, kuriuo buvo pradėta žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra. 2016 m. spalio 25 d. išduotais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus reikalavimais Nr. SFP-1235-(14.31.36) buvo nustatytas projekto tikslas - formuoti naujus valstybinės žemės sklypus. Pastaruoju žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektu buvo papildomai išnagrinėta galimybė buvusiame Dainų km. sklype Nr. A papildomai atkurti nuosavybės teises natūra ir buvo suprojektuoti du žemės sklypai atkūrimui natūra, o likusi teritorija, išnagrinėjus esamą situaciją, buvo palikta esamiems statiniams eksploatuoti. Šio projekto sprendiniams buvo pritarta 2017 m. birželio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)8.26), o projekto sprendiniai buvo patvirtinti 2017 m. liepos 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-957. Taigi, dalis buv. Painų km. sklypo Nr. A teritorijos, dėl kurios šioje teismo byloje kilo ginčas, yra ne tik, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798 nepatvirtinta kaip laisva (neužstatyta), bet situacija buvo dar ir papildomai išnagrinėta rengiant žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl 0,5074 ha ginčo dalis akivaizdžiai yra laikytina valstybės išperkama.“
Žemesnės instancijos teismas
Vis dėlto iš teismui pateikto rašytinių įrodymų viseto matyti, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą, jog likusi buvusi Dainų km. sklypo Nr. A 12 teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei, išimtinai atsižvelgdama būtent į aukščiau UAB „Dirida“ 2019 m. spalio 23 d. prašyme nurodytus argumentus. Teismui nepateikta įrodymų, kad galiojant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimui Nr. T-798 ir papildomai išnagrinėjus situaciją rengiant žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektą, 0,5074 ha ginčo dalis jau buvo laikoma valstybės išperkama, priešingai – 2019 m. birželio 25 d. įsakymu buvo pradėta rengti žemės sklypo buvusiame Dainų k. žemės sklype Nr. A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra suformuoti naują žemės sklypą, nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2480-415/2019 kritiškai vertinamas tam tikros socialinės grupės interesų tenkinimas asmens, kurio nuosavybė buvo nacionalizuota dėl Lietuvos okupacijos, turto sąskaita nesant tam teisėto pagrindo.
Pareiškėjų atstovas teismui pateikė antstolio T. U. 2020 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/20/05, kuriame nurodoma, kad viena formuojamo sklypo dalis yra už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos tvoros, tarp tvoros ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodoma, kad ši sklypo dalis apleista, seniai nešienauta, užžėlusi aukšta žole, krūmais, jaunais medžiais; joje buvo rasti pastatų sienų likučiai, suverstas statybinis laužas (betono luitai), sudėtos senos betono plokštės, primėtyta įvairių šiukšlių (dienos lempų ir kt.) (nuotraukos Nr. 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30). Šioje sklypo dalyje yra du nedideli tvenkiniai, vienas didesnis, kitas mažesnis. Mažesnis tvenkinys yra prie Pastato teritorijos tvoros, jis yra visiškai užžėlęs. Ant jo kranto, prie tvoros, buvo sudėtos automobilių padangos, tepalų statinės ir kitos atliekos nuotraukos Nr. 6, 7, 8, 10, 11, 18, 19, 20). Prie Sklypo, kur yra mažasis tvenkinys, yra nutiesta Beržynės gatvės atkarpa (nuotrauka Nr. 5). Didesniame tvenkinyje yra vandens, jame matėsi primėtyta padangų ir kitų šiukšlių (nuotraukos nr. 2, 3, 4, 9, 12, 41, 44). Ties Dzidiškės gatve, prie formuojamo sklypo (prie tvoros), rasta automobilių padangų bei statybinio laužo krūva (nuotraukos Nr. 46, 47).
Taigi negalima sutikti su atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išvada, kad buvusio Dainų km. sklypo Nr. A teritorijoje visame ginčui aktualiame žemės sklype yra vykdoma veikla, jos tretieji asmenys eksploatuoja visą pareiškėjų prašomą suformuoti 0,5074 ha ploto žemės sklypą.
Kartu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (6.1E)SG-1137 pareiškėjui V. S. nurodoma, kad buvusioje Dainių km. sklypo Nr. A teritorijoje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypo grąžinimui natūra.
Pažymėtina, kad aukščiau cituotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2480-415/2019 taip pat nurodoma, kad „vertinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106¹ punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pastebėtina, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; to paties sprendimo 42 punkte nurodoma, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriuo, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme nėra galima. Sprendimo 40–43 punktuose nurodytas teisės aiškinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-15/2012, 2015 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-463-556/2015, 2018 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-5175-492/2017.“
Darytina išvada, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nei pareiškėjui skirtame 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (6.1E)SG-1137, nei 2019 m. lapkričio 28 d. rašte Nr.S-3833, skirtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui nepagrindė, kodėl būtent ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kodėl (kokiais kriterijais remiantis) būtent ši teritorija yra svarbi visuomenei / vietos bendruomenei, kokie su šia teritorija susiję viešieji poreikiai yra susiformavę ir kad šie poreikiai objektyviai negali būti patenkinti kitaip nei paimant šį nuosavybės objektą. Tai pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad UAB „Dirida“ 2019 m. spalio 23 d. prašyme buvo nurodoma ir apie galimą servituto nustatymą ginčui aktualioje teritorijoje.
Taigi teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) formuotas 0,5074 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas Atkūrimo įstatymo požiūriu nėra valstybės išperkama žemė, todėl atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti visas procedūras, susijusias su 0,5074 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas yra suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimu ir patvirtinimu.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 31S-101-(14.31.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. S.”
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teritorija, kurioje yra 0,5074 ha žemės sklypas, į kurį pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį buvo priskirtas nepagrįstai. Nesant teisėto pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 31S-101-(14.31.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. S.” yra pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Taigi, Sprendimas yra naikintinas, o nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams klausimas spręstinas iš naujo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų V. S. ir A. J. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 31S-101-(14.31.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. S.”.
Atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti 0,5129 ha žemės sklypo teritorijoje tarp Gytarių ir Kviečių gatvių, Šiauliuose projektavimą, sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, patvirtinti žemės sklypo planą, atlikti visas kitas procedūras, susijusias su 0,5129 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas yra suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimu ir patvirtinimu.
Atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti visas procedūras, susijusias su 0,5074 ha žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas yra suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimu ir patvirtinimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.