Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį paskiriant 10 (dešimt) parų administracinio arešto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 m. balandžio 11 d., apie 22:00 val., iš neaptverto J. S. namų kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų raj., pavogė du anglinius lygintuvus, dvi senovines žibalines lempas, elnio ragus, kurių bendra vertė 110 Eur. Tokiais savo veiksmais J. M. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas sutinka su Širvintų rajono apylinkės teismo nutarime nustatytomis faktinėmis administracinio teisės pažeidimo aplinkybėmis, J. M. veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 50 straipsnį. Tačiau apeliantas ginčija teismo paskirtą administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) parų areštą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama apimtimi.

J. M. Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimu administracine nuobauda nubaustas 2016 m. gegužės 11 d. Pagal ATPK 302 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Apylinkių teismų nutarimai ir nutartys, kuriais baigiamos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylos, įsiteisėja per dvidešimt dienų nuo atitinkamo nutarimo ar nutarties paskelbimo, jeigu jie nebuvo apskųsti apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka apskųstas apylinkės teismo nutarimas ar nutartis, jeigu jie nėra panaikinti, įsiteisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, ta apimtimi, kiek nebuvo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartimi.“ J. M. apeliacinį skundą dėl teismo nutarimo pateikė 2016 m. gegužės 27 d., t. y. nepraėjus nutarimo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Taigi bendrasis principas – nutarimo vykdymas neturėtų būti pradedamas, kol nutarimas yra neįsiteisėjęs.

Tačiau ATPK 337 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas), atsižvelgęs į bylos aplinkybes, gali nustatyti, kad nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo.“ T. y. numatyta bendrosios taisyklės išimtis, kuri taikytina tais atvejais, kai teismas pagal konkrečios situacijos aplinkybes mato pagrindą pradėti nutarimo vykdymą iškart. Kokios aplinkybės sudaro tokį pagrindą, įstatyma nedetalizuoja, taigi teismas, nagrinėdamas bylą, apie tokio pagrindo buvimą ar nebuvimą sprendžia atsižvlegdamas į individualią situaciją. Širvintų rajono apylinkės teismas nutarime vadovavosi nurodyta ATPK nuostata ir nusprendė administracinį areštą vykdyti iš karto po nutarimo priemimo. Teismas motyvavo tuo, kad J. M. nutarimo priėmimo metu buvo laikinai sulaikytas, taigi tikslinga administracinį areštą vykdyti iš karto po nutarimo priėmimo. Apygardos teismo vertinimu, Širvintų rajono apylinkės teismas pagrįstai paskyrė administracinio arešto atlikimą tuoj pat po nutarimo priėmimo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. M. yra ne kartą baustas už analogiško pobūdžio neteisėtus veiksmus (du analogiški pažeidimai – smulkieji svetimo turto pagrobimai – padaryti vos savaitė prieš šioje byloje nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą, b. l. 14), asmuo jam paskirtų baudų nemoka. Teismo posėdžio metu J. M. prisipažino dėl padaryto pažeidimo, nurodė sutiksiantis su bet kuria teismo paskirtina administracine nuobauda. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir turėdamas informaciją, kad asmuo bylos nagrinėjimo metu buvo laikinas sulaikytas dėl kitos bylos nagrinėjimo, pagrįstai nusprendė po nutarimo priėmimo pradėti nutarimo vykdymą.

Apygardos teismas, nagrinėdamas J. M. apeliacinį skundą, nenustatė pagrindo pakeisti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą – administracinį areštą – bauda. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Širvintų rajono apylinkės teismas paskyrė J. M. administracinę nuobaudą ATPK 50 straipsnio sankcijos ribose. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – pakartotinis smulkusis svetimo turto pagrobimas, teismas pagrįstai nepripažino J. M. prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi faktinis asmens elgesys – pakartotinis analogiško pobūdžio pažeidimų darymas, pirminis padaryto pažeidimo neigimas rodo, kad asmuo, nors ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino dėl padaryto pažeidimo, tačiau neišreiškia nuoširdaus gailesčio dėl neteisėtų veiksmų, nedaro teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į pažeidėjo atsakomybę charakterizuojančias aplinkybes, ypač – į sistemingą paskirtų baudų nemokėjimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kadangi tik ši rūšis gali turėti realų auklėjamąjį poveikį J. M. ir tinkamai nubausti asmenį dėl padaryto pažeidimo bei apskritai – būti realiai įgyvendinta. Pastebėtina, kad asmeniui paskirtas minimalus – 10 (dešimties) parų administracinio arešto terminas, taigi administracinė nuobauda nelaikytina per griežta ar kitokiu būdu neatitinkančia teisingumo principo. Apygardos teismas atmeta J. M. argumentus, kad tikslinga administracinį areštą pakeisti bauda dėl to, kad jis yra sveikas ir darbingas ir gali užsidirbti bei sumokėti baudą, kadangi ankstesnis amens elgesys – sistemingas baudų nemokėjimas – suteikia pagrindo daryti visiškai priešingą išvadą.

Apygardos teismas taip pat atmeta atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad J. M. apeliacinis skundas turi būti nenagrinėtas, kadangi administracinė nuobauda yra įvykdyta. Pažymėtina, kad nuobaudos įvykdymo faktas nepaneigia teismo teisės patikrinti paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Šios teismo teisės realizavimas yra ypatingai svarbus šiuo atveju, kadangi administracine nuobauda nubaustas asmuo nesutinka su paskirta administracine nuobauda – skundžia paskirtos nuobaudos rūšį ir prašo pakeisti ją kita. Priešingas aiškinimas reikštų, jog teismas atsisako atlikti pagrindinę savo funkciją – vykdyti teisingumą ir išnagrinėti laikantis įstatymo nuostatų paduotą adminstracine nuobauda nubausto asmens apeliacinį skundą. Apygardos teismo vertinimu, administracinis areštas J. M. paskirtas pagrįstai, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nuobaudos vykdymą pradėti iš karto po nutarimo priėmimo, taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi naikinti teismo nutarimo ar nenagrinėti apeliacinio skundo dėl to, kad nuobauda jau yra įvykdyta, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinio skundo ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.