- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1419-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Skolininkas
- D. S., L. S.
- Kreditorius
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkams D. S. ir L. S. – S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skolininkai D. S. ir L. S. – S., užtikrindami iki 2023-01-20 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080003334, 2008-02-05 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į AB „Swedbank“) L. S. – S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodydamas, kad skolininkai nevykdo prievolės pagal 2008-01-21 kredito sutartį Nr. 08-006740-FA mokėti paskolą kiekvieno mėnesio 30 d. Skolininkams 2010-11-16 buvo parašyti pretenziniai laiškai sumokėti įsiskolinimą iki 2010-12-06, tačiau jie to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kreditorius kredito sutartį nutraukė. Skolą sudaro 42 484,80 EUR negrąžintos paskolos, 800,18 EUR nesumokėtų palūkanų, 37,42 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 33,04 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 43 355,44 EUR bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-01-18 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. 1098-8005-1016:0052, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. S. – S. Išaiškino daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkus D. S. ir L. S. – S., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Paaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios nutarties nuorašo įteikimo skolininkams dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Teismas konstatavo, kad pranešimai dėl įspėjimo per 20 dienų terminą nuo išsiuntimo dienos įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui, adresuoti skolininkui D. S. ir skolininkei (įkeisto daikto savininkei) L. S. – S., kreditoriaus siųsti hipotekos lakšte ir kredito sutartyje nurodytais adresais – (duomenys neskelbtini), adresatų gyvenamąją vietą pasiekė, tačiau gavėjai registruotos pašto korespondencijos siuntos neatsiėmė. Nepaisant to, teismas minėtą pranešimų įteikimą laikė tinkamu, nurodęs, kad negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies, ilgam laikui išvyksta ir pan. Jei fizinis asmuo nepraneša raštu kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, pastarasis turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
Skolininkas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-18 nutartį. Nurodo, kad su banku sudaryta ilgalaikė kredito sutartis, todėl jos terminas negalėjo pasibaigti. Skolininkas pranešimo ar rašto dėl kredito sutarties nutraukimo iš banko negavo, todėl daro išvadą, kad bankas kredito sutartį nutraukė vienašališkai. Vadinasi, išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pradėtas neteisėtai ir turi būti nutrauktas.
Atsiliepimas
Kreditorius AB „Swedbank“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkai nesikreipė į banką dėl gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo ir nedeklaravo savo gyvenamosios vietos kitu adresu, todėl laikytina, kad skolininkų gyvenamosios vietos adresas nėra pasikeitęs, o jeigu ir būtų pasikeitęs, visa su tuo susijusi rizika išimtinai tektų skolininkams, neįvykdžiusiems CK 2.17 str. 3 d. ir kredito sutartyje (10.5 p.) nustatytų pareigų apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą nedelsiant informuoti kitą šalį (šiuo atveju kreditorių). Kreditorius pranešimą skolininkams siuntė paskutiniais žinomais kredito sutartyje ir hipotekos lakšte nurodytais adresais bei deklaruotais gyvenamosios vietos adresais ir pateikė teismui įrodymus, kad pranešimas buvo įteiktas. Vadinasi, kreditorius tinkamai įvykdė pareigą informuoti skolininkus apie kredito sutarties nutraukimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylose dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.192 str., yra išaiškinęs, jog pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-241/2009). Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar kreditorius AB „Swedbank“ tinkamai įspėjo skolininkus D. S. ir L. S. – S. apie vienašalį 2008-01-21 kredito sutarties Nr. 08-006740-FA, kurios įvykdymui užtikrinti skolininkai hipotekos lakštu Nr. 01120080003334, 2008-02-05 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į AB „Swedbank“) L. S. – S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nutraukimą.
Bylos medžiaga nustatyta, jog kreditorius AB „Swedbank“ 2010-11-16 pranešimą Nr. SR – 52233 dėl skolinio įsipareigojimo, susidariusio pagal 2008-01-21 kredito sutartį Nr. 08-006740-FA, padengimo iki 2010-12-06 bei vienašališką sutarties nutraukimą to nepadarius skolininkams D. S. ir L. S. – S. išsiuntė hipotekos lakšte ir kredito sutartyje nurodytais adresais - (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų Lietuvos pašto išrašų apie pašto siuntas, matyti, jog kreditoriaus skolininkams siųstas 2010-11-16 pranešimas Nr. SR – 52233 skolininkų gyvenamąsias vietas pasiekė, tačiau skolininkai registruotos pašto korespondencijos siuntos neatsiėmė nei vienu adresu. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-02 nutarties matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-01-18 nutartį išsiuntus skolininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (skolininkui D. S. – (duomenys neskelbtini); skolininkei L. S. – S. - (duomenys neskelbtini)) procesiniai dokumentai grąžinti kaip neįteikti. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2011-08-25 pranešimas apie šios bylos nagrinėjimą, išsiuntus jį skolininko D. S. atskirajame skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma, jog skolininkas nurodytu adresu negyvena. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokie skolininkų veiksmai, kai kreditorius nėra informuojamas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, ar apskritai yra vengiama priimti pašto korespondenciją, siunčiamą kreditoriaus, vertintini kaip sutarties šalies pareigos elgtis sąžiningai (CK 6.4 str., 6.200 str.) bei bendro šalių kooperavimosi principo (6.200 str. 4 d.) vykdant sutartį pažeidimu. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-01-18 nutartyje pagrįstai padarė išvadą, jog kreditorius tinkamai atliko pareigą pranešti skolininkams apie vienašališką sutarties nutraukimą.
Skolininkas D. S. atskirajame skunde nurodo, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pradėtas neteisėtai ir turi būti nutrauktas, kadangi nesutinka ir ginčija kredito sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, ne kartą konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tarp šalių kilę ginčai dėl sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei neturi reikšmės sprendžiant kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegija atkreipia skolininko D. S. dėmesį, kad hipotekos teisėjas neturėjo teisės atsisakyti tenkinti kreditoriaus prašymo, kadangi byloje pateikti dokumentai formaliai atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus pradėti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą (CK 4.192 str., CPK 558 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, tinkamai taikė bylų dėl pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš skolininko D. S. valstybei priteistinos 12,65 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,65 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.