- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-22
- Bylos Nr.
- II-385-804/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00150-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Pažeidėjas
- E. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019-05-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-705-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019-05-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-705-2019 (toliau – Nutarimas), konstatavus, kad nepadarytas administracinis nusižengimas.
E. V. teismo posėdyje iš esmės palaikė skunde nurodytas aplinkybės, kad ji po pareigūnų atlikto blaivumo patikrinimo ir pakankamai ilgo dokumentų pildymo nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo ambulatorinį skyrių. Ten buvo atliktas kraujo tyrimas bei surašytas aktas Nr. 57 ir surašyta specialisto išvada Nr. T-A-3381/2019(01), kurioje nustatyta, kad etilo alkoholio koncentracija kraujyje neviršija draudžiamos ribos.
Be to, blaivumo nustatymo testas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, kadangi pareigūnai prieš patikrinimą pareiškėjos nesupažindino su patikrinimo sąlygomis, nesudarė galimybės išsiskalauti burną, padaryti pertrauką po rūkymo, neleido pakartotinai pasitikrinti blaivumo ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir turėjo įtakos neteisingiems alkoholio matuoklio parodymams.
Pareiškėja viena augina mažametį vaiką, buvęs sutuoktinis išlaikymo neteikia, kadangi atlieka bausmę pataisos namuose. Pareiškėja gyvena kartu su mama, kuri padeda prižiūrėti vaiką. Vaikas lanko priešmokyklinę darželio grupę. Pati pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna minimalų darbo užmokestį. Iki darbo tenka vykti automobiliu, nes darbo pamaina trunka iki nakties, todėl teisė vairuoti transporto priemonę jei yra labai reikalinga.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius (toliau – Institucija) prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodo, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
E. V. 2019-04-19 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANR_P-33554-2019 (toliau – Protokolas), už tai, kad ji 2019-04-19 23.30 val. Gedimino g. 2, Trakuose vairavo automobilį būdama neblaivi, kuomet nustatytas 0,49 promilių girtumas (0,02 prom. paklaida), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
Institucija 2019-05-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-705-2019 (toliau – Nutarimas) E. V. už minėtą nusižengimą, nustačius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nesustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta 800,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kvestionuojama E. V. kaltė, skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.
Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato ištirtais duomenimis.
Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) (toliau – taisyklės) 29 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju E. V. ir padarė – nesutikdama su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, ji kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3381/2019(01) nurodyta, kad E. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,22 promilės etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Be to, akcentuotina, kad pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), todėl akivaizdu, jog asmeniui nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus tam tikram laiko tarpui (nagrinėjamu atveju kraujas paimtas 00.40 val., t. y., parėjus daugiau nei valandai po testo atlikimo) tiek iškvėptame ore, tiek kraujyje alkoholio koncentracija bus sumažėjusi, ir tai nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rezultatų tikrumo, jei blaivumas alkotesteriu buvo nustatinėjamas nepažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijų, bei nereiškia, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, net ir medicinos įstaigoje nustačius jam iškvėptame ore ar kraujyje mažesnį neblaivumo laipsnį, neviršijantį 0,4 promilės, būtų laikoma, kad asmuo vairavo automobilį blaivus.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjos nurodytas aplinkybės, jog pažeidėjai nebuvo išaiškintos blaivumo nustatyto procedūros. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio specialistės G. L. 2019-04-19 tarnybinio pranešimo, 2019-04-19 vykdant policines priemones patikrinimui buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. V.. Iš vairuotojos burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojos paklausus kada vartojo alkoholį, vairuotoja nurodė, kad daugiau nei prieš 15 minučių išgėrė butelį alaus. Todėl pareiškėjos pozicija vertinama, kaip gynybinė.
Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0209 E. V. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47 promilės pritaikius paklaidą). Abejoti prietaiso parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0209 patikros sertifikato Nr. 0964872 duomenų nustatyta, jog minėto alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2019-08-22. Prietaiso patikra atlikta 2019-02-22. Teismo posėdyje ir skunde E. V. nurodė, kad ji prieš sėsdama vairuoti automobilį vartojo alkoholį (15 min. iki vairavimo išgėrė butelį alaus), todėl natūralu, kad atlikus blaivumo nustatymo testą nustatytas atitinkamas neblaivumo laipsnis.
Nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į kurias, akivaizdu, jog yra atsižvelgta paskiriant minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, nes priešingu atveju (kai nenustatomos jokios lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės) turėjo būti parinkta vidutinio dydžio nuobauda (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tam, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija priimtų sprendimą skirti švelnesnę sankciją, nei numatyta minimali, šį sprendimą turi sankcionuoti apylinkės teismo teisėjas.
Teismas pažymi, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą pažeidėjas E. V. padarė būdama lengvo neblaivumo (0,47 prom.), kuris nežymiai viršija minimalią leistiną ribą (0,40 prom.), tačiau teismo nuomone, asmens atlikta veika yra priskiriama vienai iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai bei turtui. Kadangi tokio pobūdžio veikos yra padaromos tik tyčia, todėl asmuo, pažeisdamas įstatymo normą, numatančią vairuotojui draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, suvokia (privalo suvokti) savo elgesio neigiamas pasekmes. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybė skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 301 straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių galinčių būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą (pvz., išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).
E. V. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip keldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems aplinkiniams. Pažeidėja pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos atsakomybę, tačiau tai jau buvo tinkamai įvertinta skiriant pažeidėjai minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą (baudą ir administracinio poveikio priemonę). Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jai atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad E. V. atžvilgiu nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, administracinių nuobaudų tikslai nebūtų pasiekti paskyrus švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėn. terminui, teismo nuomone, yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, vertinant aukščiau aptartas aplinkybes ir siekiant, kad E. V. laikytųsi įstatymų ir nedarytų tokių pažeidimų ateityje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. L. 2019-05-13 nutarimas Nr. 87-ANR_N-705-2019, priimtas E. V. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639–640 straipsniais, 642 straipsnio 1dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. L. 2019-05-13 nutarimą Nr. 87-ANR_N-705-2019, priimtą E. V. atžvilgiu, palikti nepakeistą ir E. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.