Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. nuteistas už tai, kad vengė sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę, gavus pataisos įstaigos administracijos nustatyto pavyzdžio leidimą, kuriame nurodytas laikas ir maršrutas išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba palydos, pagal su pataisos namų administracija suderintą 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymą 2022 m. rugpjūčio 16 d. 18.30 val. buvo išleistas į anoniminių alkoholikų draugijos ,,M. V.“, adresu (duomenys neskelbtini), susirinkimą, laikotarpiui nuo 18.30 val. iki 21.30 val. imtinai, tačiau nustatytu laiku be svarbios priežasties į (duomenys neskelbtini) negrįžo iki tol, kol 2022 m. rugsėjo 2 d. apie 12.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai jį surado sustabdytame patikrinimui automobilyje VW ,,GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugsėjo 2 d. apie 18.45 val. konvojuotas į (duomenys neskelbtini).

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas T. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 31 kartą, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo T. M. gynėja advokatė Andželika Vosyliūtė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Lina Laurusevičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo T. M. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam T. M. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam.

8. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis T. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 31 kartą, baustas administracine tvarka, pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, bausmę atlieka(duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

9. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą yra numatęs tik dvi alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas T. M. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei bausmės vidurkis. Kadangi nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

10. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nuteistasis T. M. iki inkriminuojamo nusikaltimo padarymo buvo teistas net 31 kartą (paskutinis teistumas - Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendis), o po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas ir Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu. Taigi, akivaizdu, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek ir švelnesnės bausmės rūšys, kurios, akivaizdu, jog savo tikslų nepasiekė. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, vis pakartotinai nusikalstant. Atkreiptinas dėmesys, kad po paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, inkriminuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus kiek daugiau, nei 1 mėnesiui. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad savo veiksmais tik siekė atkreipti dėmesį, kadangi pataisos įstaiga nepateikė atsakymų į jo rašytus prašymus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. M. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei (praeities teistumai, pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, baudų nemoka) ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, į aplinkybes, nurodytas gynėjo apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas jau atsižvelgė ir įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam T. M. sušvelninti paskirtą bausmę.

12. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 3 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad T. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 177,44 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis T. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, jo atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus, baudų už administracinius nusižengimus nemoka, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo T. M..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.