Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-689-1199/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-04
Bylos Nr.
1-689-1199/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05011-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-689-1199/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05011-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Jolantai Voleikienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajai S. K., jos gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,nukentėjusiajam V. B. (V. B.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, našlė, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoje kodekso (toliau ‒ ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. 2024 m. vasario 7 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 23.35 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilių girtumas), asmeninio konflikto metu su namo šeimininku V. B., tyčia tris kartus dūrė rankoje laikomu peiliu V. B. į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydama šiam durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos dešinėje, priekrūtinkaulinėje linijoje, II-ame tarpšonkaulyje su dešinio plaučio sužalojimu, kuris komplikavosi poodine emfizema ir hemopneumotoraksu, durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos dešinėje, apie vieną centimetrą medialiau ties krūtinkauliu, ir durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos dešinėje, pažasties užpakalinėje linijoje, III-iame tarpšonkaulyje su IV-o šonkaulio lūžiu, o taip pat padarė V. B. peiliu pjautines žaizdas dešiniajame skruoste ir smakre, tai yra padarė sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji S. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, atvažiavo pas V. B., kuris yra jos pažįstamas, daug metų jį pažįsta. Jie išgėrė raugalo, balzamo ir alaus ir prasidėjo skandalas, su jais kartu dar buvo kaimynas M. T. (M. T.). Jam išvažiavus, S. K. V. B. paprašė dar išgerti, bet jis nedavė ir kas vyko toliau ji neatsimena. Vėliau atsimena tik, kad nukentėjusįjį paguldė ant lovos, nuprausė ir iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Tai, jog nukentėjusiojo negalima prausti, S. K. nežinojo. Kad nukentėjusysis yra sužalotas matė, vieną iš žaizdų užspaudė. Vėliau buvo vėl atėjęs M. T., ji jo prašė sutvarkyti virtuvę, nes buvo daug kraujo, prašė atnešti vandens. Atsimena kaip atvažiavo greitosios medicinos pagalba ir policija, tačiau, ką jiems sakė neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo trys asmenys, kurie sužalojo nukentėjusįjį, bet S. K. taip pasirodė, nes atsikėlusi iš lovos girdėjo garsus. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Nukentėjusįjį sužalojo ji, nes jie tuo metu namuose buvo tik dviese, nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu. Kodėl S. K. antrą kartą sunkiai sužalojo žmogų, nežino, gal tai nervai. Neatsimena kaip visą tai padarė, bet gailisi dėl savo veiksmų (b. t. 1, b. l. 84–85).

Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, jos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajai, gynėjai ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2024 m. vasario 7 d., apie 13.30 val., jam būnant namie į mobilųjį telefoną paskambino jo draugė S. K.. Jie su ja kartu negyvena ir niekada negyveno, bendro ūkio nevedė. S. K. paklausė, ar jis namie. Sužinojusi, kad jis namie, pasakė, kad greitai bus pas jį. Ji į jo namus užėjo maždaug po dešimties minučių po skambučio, nukentėjusysis suprato, kad ją kažkas atvežė. Su savimi ji atsivežė keturių ar penkių litrų talpos bakelį alkoholio (bragos). Būdama pas jį, ji pati gėrė tą alkoholį, jis turėjo nusipirkęs alaus, jį ir gėrė. Nori pažymėti, kad kai S. K. atvažiavo pas jį, ji jau buvo išgėrusi. Maždaug po valandos pas jį užėjo netoliese gyvenantis jo kaimynas M. T., kuris buvo išgėręs. Su savimi jis atsinešė mažą, šimto mililitrų talpos, stiklinį buteliuką, kuriame buvo likę apie penkiasdešimt mililitrų degtinės. Šią degtinę jie su M. T. išgėrė per pusę koridoriuke, kad nematytų S. K.. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje ir gėrė savo atsivežtą alkoholį. M. T. apie 14.45 val. išėjo į parduotuvę. Maždaug po penkiolikos minučių jis grįžo su alumi. Jie jį gėrė koridoriuke slapta nuo S. K., kuri ir toliau sėdėjo virtuvėje. Pasakė M. T., kad jai neduotų, nes ji jau visiškai girta ir agresyvi. M. T. išėjus namo, nukentėjusysis grįžo pas S. K. į virtuvę. Ji ketino autobusu 18.50 val. važiuoti namo. Belaukiant autobuso, ji pradėjo reikalauti, kad nukentėjusysis duotų jai alkoholio. Jis atsakė, kad ji turi savo, o ji pasakė, kad tai ne alkoholis. S. K. žinojo, kad kartais, kai jis važiuodavo į Baltarusiją, iš ten parsiveždavo alkoholinių gėrimų, ji reikalavo, kad duotų jai ką nors iš parsivežto alkoholio. Jis atsisakė jai ką nors duoti, ir ji darėsi vis agresyvesnė. Jau kurį laiką, kai S. K. pradėjo lankytis pas jį, jis namie stengėsi alkoholio nelaikyti, slėpė jį už namo ribų, nes ji viską pas jį apieškodavo ir suradusi bet kokį alkoholį išgerdavo. Jei surasdavo pas jį pinigų, pasiimdavo juos ir išeidavo pirkti alkoholio. Tądien, gavusi iš jo atsakymą, kad nieko neturi ir jai neduos, S. K. pradėjo tikrinti jo spinteles, esančias virtuvėje, ir vienoje iš spintelių rado keturiasdešimties laipsnių stiprumo balzamą. Griebusi butelį, ji pradėjo jį atidarinėti. Tada jis atėmė balzamo butelį iš jos, pastatė į vietą ir pasakė, kad tai Užgavėnėms. S. K. pabandė dar kartą ištraukti balzamo butelį iš spintelės. Nukentėjusysis atėmė iš S. K. butelį ir įdėjo jį atgal į spintelę. Staiga pajuto smūgį į krūtinės dešinę pusę, po to buvo dar du smūgiai. Pamena, kad S. K. tuo metu stovėjo priešais jį. Peilio jos rankose nematė, matė tik ją ir kad liejasi kraujas iš jo krūtinės. Tada griuvo ant virtuvės grindų šalia spintelių ir pamatė, kaip ji ant grindų šalia jo numetė peilį su juoda rankena. Prisimena jos pasakytus žodžius: „Ką aš padariau, dabar mane pasodins.“ Jis vis dar buvo sąmoningas ir liepė jai kviesti medikus, po šito prarado sąmonę. Atsigavo nuo to, kad jam pylė šaltą vandenį ant veido. Jis vis dar gulėjo virtuvėje ant grindų. Pamena, kad buvo vėl atėjęs M. T.. Tada prisimena, kad kažkaip atsirado ant lovos. Pastebėjo pro langą lauke prie namo švyturėlius. S. K. nematė, bet girdėjo, kad ji virtuvėje kažką daro. Pasakė jai, kad atvažiavo medikai. Pamena, kad vėliau buvo atvažiavę ir pareigūnai, kurie klausinėjo, kas tai padarė ir jis pasakė, jog tai padarė S. K., kuri buvo sulaikyta. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis nurodė nesuprantantis dėl ko kaltinamoji taip pasielgė ir jo net neatsiprašė. Prašė neskirti jai švelnesnės bausmės nei paprašė prokuroras, t. y. dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo (b. t. 1, b. l. 48–50; b. t. 2, b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. T. parodė, kad 2024 m. vasario 7 d. jis buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką, į Lietuvą grįžo 2024 m. vasario 7 d. apie 19.30 val. ir nusprendė aplankyti savo kaimyną V. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Atvykęs į svečius pamatė, kad pas kaimyną į svečius taip pat atvykusi S. K.. Paliko nukentėjusiajam lauktuvių, kurias parsivežė iš Baltarusijos. Nukentėjusysis jam pasiūlė kartu su juo ir su S. K. išgerti alkoholinių gėrimų, balzamo 28 procentų alkoholio stiprumo. Visi trise išgėrė beveik visą 0,5 litro talpos butelį balzamo. Svečiuose pabuvo apie dvidešimt, trisdešimt minučių, tuomet V. B. jam pasakė, kad pavargo ir nori eiti miegoti, užrakinti duris, taip pat paminėjo, kad S. K. liks pas jį nakvoti. M. T. su dviračiu išvažiavo namo. Vėliau išvažiavo pas kitą kaimo gyventoją J. K., grįždamas atgal, nusprendė vėl užvažiuoti pas savo kaimyną V. B., kadangi matė, jog jo name dega šviesa ir nusprendė, kad jis dar nemiega. Atėjęs prie namo pro pirmojo aukšto langą pamatė, kad V. B. guli virtuvėje ant grindų, o S. K. šalia jo susijaudinusi bėgioja. Pabeldė į langą, namo duris atrakino S. K., kuri jam pasakė, kad kažkas V. B. atsitiko. Jie abu atėjo į virtuvę, pavertė ant šono V. B., kuris gulėjo ant grindų. Tuomet ant grindų pamatė raudonas tirštos konsistencijos dėmes. Įdėmiau apsižiūrėjęs, pamatė, kad tokios pat spalvos dėmės ir ant V. B. veido bei rankų. Tada S. K. paklausė, iš kur kraujas, ji atsakė, kad tai sudaužytas uogienės stiklainis. Po to ji jam liepė iš šulinio, esančio lauke, atnešti vandens kibirą. Jis atnešė kibirą vandens, ji pradėjo pilti vandenį ant V. B., laistė jį iš arbatinuko bei puodeliu iš kibiro. Vandenį pylė jam ant galvos, ant viso kūno nuo galvos iki kojų. Vėliau pradėjo jį nurenginėti, nurengė jį visiškai nuogai. V. B. nieko nekalbėjo, tik aikčiojo kuomet buvo liejamas vandeniu. M. T. pamatė virtuvėje ant spintelės, šalia mikrobangų krosnelės, gulintį mažą virtuvinį peilį su juoda plastikine rankena. S. K. paklausė, kas čia nutiko, tuomet ji jam pasakė, kad kai M. T. išėjo į namus, namo durys buvo neužrakintos, ji kartu su V. B. gulėjo lovoje, miegojo, į namus užėjo du vyrai ir tuo virtuvėje gulinčiu peiliu padūrė V. B.. Daugiau apie minėtus vyrus nieko nepasakojo. Ji pradėjo tvarkyti namus, plovė virtuvėje grindis su skuduru, valė kraujo dėmes ir gręžė vandenį į kibirą. Prašė padėti susitvarkyti namus. V. B., gulėdamas ant grindų, išsituštino, todėl M. T. padėjo jai susitvarkyti bei paguldyti nukentėjusįjį ant lovos, užklojo jį su antklode, kadangi jis visas drebėjo nuo šalčio, matė, kad krūtinės srityje yra žaizda, iš kurios srūva kraujas. S. K. vandeniu užpylė rūbus, kad lengviau išsiplautų kraujo dėmės. Po to, kai namai buvo šiek tiek aptvarkyti, ji iš slėptuvės-baro ištraukė alkoholinį gėrimą – balzamą, jie išgėrė po dvi taureles ir ji jam liepė eiti namo, pasakė, kad patys susitvarkys. Jam kilo įtarimas, kad ji meluoja, kadangi V. B. neturi priešų, pas jį pašaliniai asmenys nevažiuoja. O kiek jam yra žinoma, S. K. anksčiau yra kalėjusi kalėjime už panašų nusikaltimą, peiliu ar žirklėmis padūrė savo brolį. M. T. grįžo namo, po kurio laiko jam tapo neramu dėl V. B. sveikatos ir gyvybės bei kad S. K. galėjo neiškviesti greitosios medicininės pagalbos, tuomet jis paskambino policijai ir greitosios medicinos pagalbai. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, kuriuos jis pasitiko prie savo namų ir nurodė, kur gyvena V. B. (b. t. 1, b. l. 122–123).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Erikas Milošas (Erik Miloš) parodė, kad 2024 m. vasario 7 d., apie 23.54 val., kartu su vyriausiąja patrule Gražina Olševskaja gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini) kur buvo įvykdytas nusikaltimas. Jiems bevažiuojant, buvo gautas antras pranešimas, kuris buvo konkretesnis, pranešėjas nurodė, kad moteris papjovė vyrą. Į įvykio vietą vienu metu su jais privažiavo kitas pareigūnų ekipažas su pranešėju ir medikų automobilis. Pranešėjas buvo neblaivus, bet papasakojo, kad atėjęs pas nukentėjusįjį į namus rado jį sužeistą, namie tuo metu buvo nukentėjusiojo draugė, kuri kartais likdavo pas nukentėjusįjį nakvoti. Jiems užėjus į namą, adresu (duomenys neskelbtini), namie rado akivaizdžiai neblaivią moterį ir sužeistą vyrą. Pamačiusi juos, moteris atrodė pasimetusi. Vyras gulėjo svetainėje ant lovos, kažkuo buvo užspaudęs žaizdas krūtinėje. Visur namie matėsi kraujas. Ant lovos, kur gulėjo vyras, buvo kraujuota patalynė, kraujas buvo ant grindų svetainėje, virtuvėje. Koridoriuke stovėjo kibiras su vandeniu ir jame užmerktais drabužiais ar kažkokiais skudurais, vanduo kibire buvo raudonas. Pareigūnas pradėjo bendrauti su nukentėjusiuoju. Pastarasis buvo sąmoningas, bet silpnas. Paklausė jo, kas jį papjovė. Vyras parodė moters kryptimi ir pasakė, kad ji. Moteris pasidarė agresyvi, keikėsi, teko uždėti jai antrankius. Moteris savo kaltės nepripažino, sakė, kad tai ne ji sužalojo nukentėjusį, kad buvo atėjęs pašalinis asmuo, pasakė kažkokį vardą ir pavardę, aiškino, jog tai jis sužalojo namo šeimininką. Apžiūrint namus, jie kartu su kito ekipažo pareigūnu Vladislavu Grudinskiu virtuvėje surado užkištą po mikrobangine krosnele peilį juoda rankena. Ant peilio geležtės matėsi raudona žymė, panaši į kraują. Paklausė nukentėjusio, kaip atrodė peilis. Šis atsakė, kad peilis buvo su juoda rankena ir pasakė koks maždaug jo ilgis buvo. Jam atrodo, kad V. Grudinskis parodė vyrui rastą peilį ir šis patvirtino, kad tai būtent tas peilis, kuriuo jis buvo sužalotas. Moteris tuo metu pradėjo aiškinti, kad tai ne tas peilis, kad vyras buvo sužalotas kitu peiliu, kad ji matė vyro žaizdas ir šitas peilis per mažas, jog juo būtų padarytos tokios žaizdos. Moteris bandė juos įtikinti, kad ieškotų kito peilio, o šio neimtų. Pamena, kad svetainėje, lyg tai ant stalo, matė gulintį seno modelio išrinktą mobiliojo ryšio telefoną. Buvo išimta jo baterija, nuimtas galinis dangtelis. Kieno tai buvo telefonas, nežino, neklausė. Suteikę pirmąją medicininę pagalbą, medikai išvežė nukentėjusį vyrą į ligoninę. Pranešėjas buvo apklaustas ir paleistas namo. Pareigūnai išvežė moterį į areštinę (b. t. 1, b. l. 128– 129).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Vladislavas Grudinskis (Vladislav Grudinskij) parodė, kad 2024 m. vasario 7 d., apie 23.54 val. buvo gautas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini) kur įvykdytas nusikaltimas asmeniui, o būtent, kad kažkas padūrė vyrą, kiek pamena, pranešėja buvo moteris. Po to buvo dar vienas pranešimas, kad nurodytu adresu moteris papjovė vyrą, šįkart pranešėjas buvo vyras. Kartu su porininke tyrėja Ingrida Voronko išvažiavo nurodytu adresu. Kadangi atvažiavus į Medininkus, jie iš karto negalėjo surasti adreso, kur įvyko nusikaltimas, todėl kartu pasiėmė pranešėją, kuris buvo išgėręs, ir su juo jie nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą vienu metu su jais privažiavo ir kitas pareigūnų ekipažas bei medikų automobilis. (duomenys neskelbtini) duris jiems atidarė moteris. Ji buvo gerai išgėrusi. Jam pasirodė, kad juos pamačiusi moteris išsigando, bet po to pradėjo kalbėti su jais, įleido į vidų ir palydėjo prie vyro, kuris gulėjo kambaryje ant lovos. Pareigūnai matė kraujo lašus, bet buvo akivaizdu, kad kambarys buvo valytas. Virtuvėje kraujo irgi buvo nedaug, irgi buvo valyta. Nukentėjęs vyras buvo sąmoningas. Pareigūnas paklausė vyro, kas tai padarė, kas jį sužalojo. Vyras neabejodamas atsakė, kad tai padarė ji, kiek pamena, pasakė moters vardą, pareigūnas jo neįsiminė ir nurodė moterį, kuri jiems atidarė duris. Po šito moteriai buvo uždėti antrankiai, ji buvo sulaikyta. Pareigūnai pradėjo apžiūrinėti įvykio vietą ir virtuvėje pamatė peilį juoda rankena, kurio geležtė buvo užkišta po mikrobangine. Pamena, kad kolegai pasakė apie tą peilį. Neprisimena, ar jis, ar E. Milošas atsargiai ištraukė peilį iš po mikrobanginės ir tada ant geležtės galiuko jie pamatė kraujo žymę. Moteris, pamačiusi, kad jie rado tą peilį, pradėjo aiškinti, jog tai ne tas peilis, kad jis buvo kitu papjautas, kad ant to peilio bus jos antspaudų, nes ji juo naudojosi. Moteriai būdavo pykčio ir agresijos priepuolių, tada ji rėkdavo, puldinėjo juos, pareiškėją, nukentėjusį vyrą, po to nusiramindavo, po kurio laiko vėl tapdavo agresyvi. Kai nukentėjusį vyrą medikai išvežė į ligoninę, moteris pradėjo pasakoti, kad tai ne ji padarė, kad buvo atėję svetimi žmonės, kurie ir sužalojo vyrą. Ji vis painiojosi, sakydavo, kad buvo atėję tai dviese, tai trise (b. t. 1, b. l. 134–135).

2024 m. vasario 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam V. B. pasiūlius įvykio vietoje patikslinti jo parodymus ir jam sutikus, 2024 m. vasario 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje buvo atliktas V. B. parodymų patikrinimas vietoje. V. B. parodė namą, kuriame jis gyvena ir buvo sužalotas, adresu (duomenys neskelbtini). (užfiksuota fotolentelės nuotraukoje Nr. 1). V. B. parodė virtuvę, kur viskas įvyko, ir nurodė taburetę, kur prie virtuvinio stalo sėdėjo S. K. ir gėrė alkoholį (nuotrauka Nr. 4). Nukentėjusysis parodė virtuvės spintelę šalia didelio sidabrinės spalvos šaldytuvo, kur S. K. rado butelį su balzamu (nuotrauka Nr. 5) bei, atidaręs spintelę, parodė, kad butelis stovėjo viršutinėje spintelės lentynoje (nuotrauka Nr. 6). V. B. taip pat parodė, kad S. K., kai jis antrą kartą atėmė iš jos butelį ir statė į spintelę, stovėjo virtuvėje prie balto šaldytuvo (nuotrauka Nr. 7). Nukentėjusysis parodė, kad kai jis pajuto smūgį į krūtinės ląstos sritį dešinėje pusėje, jis stovėjo prie tos pačios spintelės, į kurią įdėjo balzamo butelį (nuotrauka Nr. 8). V. B. parodė, kur buvo pirmas smūgis ‒ į krūtinės viršutinę dešinę dalį, po to antras ‒ šiek tiek žemiau, negu pirmas, ir trečias ‒ dar žemiau (nuotraukos Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11). V. B. parodė, kad jis nukrito ant virtuvės grindų toje vietoje, kur stovi (nuotrauka Nr. 12). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad S. K. peilį numetė šalia jo ant virtuvės grindų ir nurodė vietą, kur peilis (vietoje peilio panaudota medinė mentelė) nukrito ir gulėjo (nuotrauka Nr. 12). Paklaustas, iš kur S. K. paėmė peilį, V. B. atsakė, kad peilius laiko raudonos spalvos įrankių laikymo inde ir parodė, jog tas indas stovi virtuvėje ant balto šaldytuvo prie kurio, jam įdedant atgal į spintelę balzamo butelį, stovėjo S. K. (nuotrauka Nr. 13) (b. t. 1, b .l. 26–27).

2024 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrimos gyvenamojo namo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, gyvenamojo namo apdaila yra šviesios spalvos, stogas yra dengtas tamsios spalvos stogo danga. Užėjus į gyvenamojo namo koridorių pro medines duris, iš lauko pusės, ant betoninių grindų paviršiaus matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Koridoriaus dešinėje pusėje, dešiniau matomos durys, kurios apžiūros metu yra užrakintos. Toliau, po dešine puse, matomas praėjimas į prieškambario patalpą, kurioje yra įrengti mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą (į palėpės patalpą). Po mediniais laiptais, ant grindų kilimo pastatytas šviesios spalvos kibiras, kurio viduje yra raudonos spalvos skysčių ir šviesios spalvos skudurai, sutepti raudonos spalvos skysčiu. Tiesiai yra virtuvės patalpa, užėjus į kurią kairėje pusėje yra pastatyta baltos spalvos dujinė krosnis. Už dujinės krosnies yra įrengta malkomis kūrenama krosnis. Tiesiai yra pastatytas stačiakampio formos medinis stalas. Dešinėje virtuvės patalpos pusėje yra įrengtos mėlynos spalvos spintelės, tarp kurių yra pastatytas baltos spalvos šaldytuvas, ant kurio durelių yra raudonos spalvos skysčio dėmės. Šalia šaldytuvo, dešiniau, ant spintelės paviršiaus stovi juodos spalvos mikrobanginė krosnelė, po kuria guli peilis. Peilio geležtė yra sidabro spalvos metalo, ant geležtės paviršiaus yra raudonos spalvos skysčio dėmės. Taip pat ant geležtės yra išgraviruotas užrašas STAINLESS STEEL. Peilio rankena yra juodos spalvos. Peilis, ant kurio geležtės paviršiaus yra raudonos spalvos skysčio dėmės, yra paimamas ir supakuojamas į popierinį voką Nr. 1. Ant spintelės paviršiaus taip pat yra matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Raudonos spalvos skysčio dėmės taip pat yra ant virtuvės grindų šviesios spalvos paviršiaus. Po kaire virtuvės puse yra praėjimas į svetainės kambarį. Svetainės kambario kairėje pusėje yra įrengta medinė spinta, medinė spintelė, ant kurios pastatytas televizoriaus ekranas, baltos spalvos spintelė, tamsiai mėlynos spalvos minkšta sofa. Kambario dešinėje pusėje yra medinės spintos ir dvigulė lova, kurios čiužinio pamušalas yra violetinės spalvos. Ant pamušalo paviršiaus yra raudonos spalvos skysčio dėmė, nuo kurios yra paimama nuoplova, kuri yra supakuojama į voką Nr. 2. Taip pat ant lovos paviršiaus guli šviesios spalvos patalynė su raudonos spalvos skysčio dėmėmis, kuri yra paimama ir supakuojama į voką Nr. 3. Gyvenamojo namo patalpose yra girtavimo pėdsakai, virtuvės patalpoje yra pastatyti tamsios spalvos tušti plastikiniai buteliai nuo alkoholinių gėrimų (alaus) (b. t. 1, b. l. 91).

2024 m. balandžio 2 d. perklausus Bendrojo pagalbos centro (toliau ‒ BPC) pateiktus garso įrašus nustatyta, kad 2024 m. vasario 7 d., 23.33 val., iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinusi galbūt neblaivi moteris, nurodė, kad jos draugą sužeidė peiliu. Į operatorės klausimą, kas tai padarė, aiškiai atsakyti negalėjo. Teigė atėjusi ir radusi sužalotą draugą. Moteris negalėjo aiškiai nurodyti adreso, teigė, kad draugas peiliu buvo sužalotas prieš dvi valandas, skubino medikus, nurodydama, kad gal draugą dar galima išgelbėti. Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 7 d., 23.46 val. iš telefono, kurio numeris(duomenys neskelbtini), paskambinęs vyras nurodė, kad jo kaimyną, V. B. peiliu į krūtinę sužeidė S., kuri anksčiau sėdėjo kalėjime. Vyras negalėjo aiškiai nurodyti adreso, minėjo, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) name, kuris buvo degęs (b. t. 1, b. l. 110‒115).

2024 m. vasario 9 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d., 0.12 val. pareigūnai su Greitosios medicinos pagalbos (toliau ‒ GMP) darbuotojais užeina į namą, matomos dėmės ant sienos koridoriuje, virtuvėje ant grindų. Kambaryje ant sofos sėdi moteris (žinoma iš ikiteisminio tyrimo kaip S. K.). Ant kitos ištiestos sofos guli vyras (žinomas iš ikiteisminio tyrimo kaip V. B., jis guli ant nugaros, skersai lovos). Moteris akivaizdžiai neblaivi, agresyviai nusiteikusi, spjaudėsi, rėkė. Ant vyro kūno matomos dėmės. Vyras prisistatė kaip V. B., gim. (duomenys neskelbtini) (sunkai, nerišliai kalbantis). Pareigūnai sako, kad ant vyro yra durtinė žaizda. Vyro pasiteiravus, kur peilis, kuriuo jam dūrė, vyras atsakė, kad nežino, tačiau pasiteiravus, ar su juoda rankena esantis už mikrobangų krosnelės, vyras atsakė, kad taip. S. K. teiraujasi, kas ją įskundė, keikiasi, rėkia, sako, kad trise užėjo jį sumušė, o tas pabėgo. V. B. pasiteiravus, kas jam dūrė peiliu, ar tai buvo moteris, jis nurodė, kad ji (S.), kai jis ją išvarinėjo, ji jam ne sugyventinė, tik pažįstama (vyras neaiškiai, nerišliai kalba). Taip pat namuose yra ir kitas asmuo (žinomas iš ikiteisminio tyrimo kaip M. T.), kuris sako, kad tai ji (S.) V. padūrė, kad jie čia šiandien trise buvo (V., jis ir S.), vėliau jis išvažiavo namo, paskui grįžęs pamatė, kad namuose viskas kraujyje, namuose buvo tik V. ir S.

Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, nustatyta, kad S. K. nurodo, jog ji iškvietė greitąją pagalbą. Ant sofos matomas gulintis ant nugaros vyras (V. B.), kurį apžiūri GMP, kurie sako, kad apžiūrėjus asmenį žaizda paviršutinė. Nukentėjęs asmuo (kalbantis neaiškiai ir nerišliai) pareigūnui paaiškina, kad atėjo jos draugas, kuriam jis pasakė dingti, ji klausė, ar yra alkoholio, jis pasakė, kad nėra, ji pradėjo ginčytis su juo. Jis negali nurodyti, ar yra tik viena žaizda. Medikai apžiūri asmenį, nurodo, kad yra dvi žaizdos, viena nedidelė, apžiūrint nekraujuoja, toliau asmenį bandant apžiūrėti iš visų pusių, pasodinant, iš žaizdos, esančios krūtinės srityje, pradėjo bėgti kraujas. Pareigūnas virtuvėje randa virtuvinį peilį prie mikrobangų krosnelės, V. B. patvirtina, kad jis ten yra. Pareigūnas bendrauja su liudininku M. T., kuris nurodo, kad jis atėjo, V. B. buvo ant grindų virtuvėje, viskas buvo kraujuose. Daugiau čia namie nieko nebuvo. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. t. 1, b. l. 118).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 514/2024 (01) nustatyta, kad: 1. V. B. nustatytos pjautinės žaizdos dešiniame skruoste ir smakre, durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis krūtinės ląstos dešinėje su dešinio plaučio sužalojimu, kuris komplikavosi poodine emfizema ir hemopneumotoraksu. Sužalojimai, nustatyti V. B., padaryti aštriais, duriančių-pjaunančių savybių turinčiais daiktais ar įrankiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į viešąją įstaigą respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę 2024 m. vasario 8 d., 1.11 val.; 2) sužalojimai, nustatyti V. B., visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, dėl kiauryminio krūtinplėvės sužalojimo su vidaus organo pažeidimu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos sužalojimo metu buvo pažeistas dešinysis plautis, kuris laiku nesuteikus medicininės pagalbos, gali baigtis mirtimi; 3) sužalojimai, nustatyti V. B., galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad sužalojimai, nustatyti V. B., galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4) sužalojimai, nustatyti V. B., padaryti aštriais, duriančių-pjaunančių savybių turinčiais daiktais ar įrankiais. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacijos nebūdingos smūgio sudavimui, griuvimui, kritimui ar savigynai.; 5) V. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. t. 1, b. l. 88– 89).

2024 m. balandžio 4 d. apklausta specialistė Karolina Ginčienė paaiškino, kad, remiantis specialisto išvada Nr. G 514/2024 (01), V. B. nustatyta: 1. durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos dešinėje, priekrūtinkaulinėje linijoje, II-ame tarpšonkaulyje su dešinio plaučio sužalojimu, kuris komplikavosi poodine emfizema ir hemopneumotoraksu. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu; 2. durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos dešinėje, apie 1 cm. medialiau ties krūtinkauliu. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu; 3. durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos dešinėje, pažasties užpakalinėje linijoje, III-iame tarpšonkaulyje su IV-o šonkaulio lūžiu. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. IV-o šonkaulio lūžis yra durtinės-pjautinės žaizdos kanale, labiausiai tikėtina, padarytas dūrio metu, aštraus, duriančių-pjaunančių savybių turinčio daikto ar įrankio ašmenimis; 4. pjautinės žaizdos dešiniame skruoste ir smakre. Sužalojimai padaryti aštriais, pjaunančių savybių turinčiais daiktais ar įrankiais (b. t. 1, b. l. 91).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai veika pasireiškia žmogaus sužalojimu arba susargdinimu pažeidžiant jo kūno audinius ar organus ar sutrikdant jų funkciją, padariniais – sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (sveikatos sutrikdymas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios S. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Nepaisant to, kad kaltinamoji apklausiama teisme ir pripažindama savo kaltę, nurodė visgi tiksliai nepamenanti kas įvyko įvykio dieną, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta kaltinamosios kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Įrodymais, pagrindžiančiais S. K. kaltę ir patvirtinančiais pastarąją teismo išvadą, laikytini viso proceso metu išlikę nuosekliais nukentėjusiojo V. B. parodymai, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nukentėjusysis aiškiais nurodė kas, dėl ko ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo, t. y. nurodė, kad jį, tris kartus durdama peiliu į krūtinę, sužalojo kaltinamoji, dėl to, kad jis neleido jai išgerti alkoholinio gėrimo; liudytojų M. T., E. Milošiaus, V. Grudinskio parodymai, kuriais nustatyta, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis nurodė, kad jį sužalojo S. K., o pati kaltinamoji bandė nuslėpti savo kaltę, buvo nurodžiusi, kad nusikaltimą padarė kiti asmenys, valė nusikaltimo padarymo vietą ir kt.; šiuos liudytojų parodymus patvirtinantys duomenys, gauti peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus; specialisto išvada ir specialistės paaiškinimų protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris, laiku nesuteikus medicininės pagalbos, galėjo baigtis jo mirtimi; įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys ir paimti objektai; BPC garso įrašų duomenys, kuriais nustatyta, kad paskambinusi moteris pranešė, jog yra sužalotas jos draugas, prašė skubiai atvažiuoti, į klausimą, kas tai padarė, aiškiai atsakyti negalėjo; truputį vėliau į BPC paskambinęs vyras nurodė, kad jo kaimyną peiliu į krūtinę sužalojo Stasė, kuri anksčiau sėdėjo kalėjime.

Šiais byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji S. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje rankoje laikyti peiliu tris kartus dūrė nukentėjusiajam į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydama jam kaltinime nurodytus sužalojimus ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Nevienkartinis S. K. smūgių sudavimas nukentėjusiajam, suduotų smūgių mechanizmas (dūriai peiliu), sudavimų vieta (krūtinė) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamoji suvokė, jog, durdama peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jos veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus specialisto išvada byloje nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad minėti kaltinamosios veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais, vertinamais kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. su kilusiomis pasekmėmis.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamosios S. K. veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus ‒ objektyviuosius ir subjektyviuosius ‒ šio nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. K. atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės rūšį ir formą. Kaltinamoji padarė vieną sunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). S. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad ji padarė nusikaltimą būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje alkoholio matuoklio kvito duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d. 0.24 val. pareigūnui patikrinus S. K. blaivumą, jai nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. t. 1, b. l. 169), o tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. 2024 m. vasario 7 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 23.35 val., kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Be to, pati kaltinamoji, nukentėjusysis ir liudytojas M. T. nurodė, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. Tai kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos kaltinamosios veiksmams patvirtina byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kai S. K. intensyviai panaudojo fizinį smurtą prieš V. B., jos elgesys po nusikaltimo padarymo. Byloje taip pat nustatyta, kad S. K. yra recidyvistė, nes ji, būdama pilnametė, buvo teista už analogiško nusikaltimo padarymą prieš savo brolį, jos teistumas nėra išnykęs.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąją S. K. charakterizuojančius, duomenis – registruota užimtumo tarnyboje (b. t. 1, b. l. 136), teista už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos (sunkus sveikatos sutrikdymas) padarymą (b. t. 2, b. l. 9–10). S. K. nebuvo gydoma psichiatrinėse ligoninėse ir priklausomybės ligų centruose (b. t., 2 b. l. 6,8).

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmių skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir pobūdį (kaltinamoji tris kartus dūrė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą), tai, kad S. K., nors ir pripažino vėliau savo kaltę, gailėjosi, iš karto po veikos padarymo elgėsi su policijos pareigūnais agresyviai, savo kaltę neigė (rėkė, klausinėjo, kas ją įskundė; bandė sutrukdyti pareigūnams paimti peilį, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis ir pan.); tiek liudytojui M. T., tiek policijos pareigūnams teigė, kad nukentėjusįjį sužalojo atėję nepažįstami žmonės, GMP tarnybą iškvietė praėjus dviem valandoms po V. B. sužalojimo (per tą laiką valė namus nuo kraujo, pylė ant nukentėjusiojo šaltą vandenį, plovė jo drabužius ir kt.), kai jam buvo pradurtas plautis, o tai, laiku nesuteikus medicininės pagalbos, galėjo baigtis pastarojo mirtimi; analogišku būdu (durdama peiliu į krūtinę) antrą kartą praėjus palyginus trumpam laiko tarpui po jos paleidimo iš įkalinimo įstaigos (paleista lygtinai 2020 m. liepos 29 d., neatlikusi 7 mėnesių 17 dienų jai paskirtos bausmės) vėl padarė sunkų asmens sveikatos sutrikdymą, darytina pagrįsta išvada, kad anksčiau S. K. paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės tikslai nebuvo pasiekti, tad šiuo teismo nuosprendžiu jai skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui ‒ 4 (ketveri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Teismo vertinimu būtent tokia bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui bei juo nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei keltai grėsmei. Šios teismo išvados nepaneigia gynėjos baigiamosios kalbos metu nurodytos aplinkybės dėl S. K. veiksmų po įvykio ir jos su vaikais palaikomo ryšio. Pažymėtina, kad dėl pirmojo argumento ir kaltinamosios veiksmų vertinimo iš karto po nusikaltimo padarymo teismas jau pasisakė, atkreipdamas dėmesį į tai, kada buvo iškviesta GMP, įvertindamas kaltinamosios elgesį ne tik iš karto po įvykio, bet ir atvykus policijos pareigūnams bei nurodydamas galimas tokio elgesio priežastis. Tai kad kaltinamoji, pasak jos, bendrauja su vaikais vertintina teigiamai, tačiau ši aplinkybė, nustačius, kad S. K. vaikai yra pilnamečiai ir gyvena savarankiškai, savarankiškos teisinės reikšmės sprendžiant jai skirtinos bausmės dydžio klausimą neturi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jai 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti visos ar dalies kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo, nes jos padaryta nusikalstama veika patenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikaltimų, už kuriuos bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, sąrašą.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 2 002,56 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. t. 2, b. l. 32–33). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalotas V. B., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 2 002,56 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis (b. t. 2, b. l. 32–33), todėl, šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltinamąją kalta, priteistinas iš S. K. (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2024 m. gegužės 13 d. pažymą Nr. APD-2024-05188 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašė priteisti iš kaltinamosios S. K. išlaidas už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – 377,08 Eur.

Nagrinėjamu atveju teismas, kreipdamasis į koordinatorių nustatė privalomo gynėjo dalyvavimo procese sąlygas, nes kaltinamajai S. K. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kaltinamajai buvo parinkta ir teismo nutartimi paskirta gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajai skirtina realaus laisvės atėmimo bausmė, prieš nusikaltimo padarymą S. K. nedirbo, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios padėtį, nes gynėja procese dalyvavo ne dėl jos noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios S. K. netenkintinas.

Kiti klausimai

S. K. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta 2024 m. vasario 8 d. 0.30 val. (b. t. 1, b. l. 144–146). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė ‒ suėmimas, 2 (dviem) mėnesiams, kurios terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi pratęstas iki 2024 m. birželio 8 d. (b. t. 1, b. l. 177‒179, 189‒191). Ši S. K. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, nekeistina ir paliktina galioti iki kaltinamajai šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, S. K. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo, laikas nuo 2024 m. vasario 8 d. įskaitytinas į jai paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo, dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ‒ peilis su sidabro spalvos metaline geležte, ant kurios paviršiaus yra raudonos spalvos skysčio dėmės, nuoplova iš įvykio vietos, patalynė su raudonos spalvos skysčio dėmėmis, rožinės spalvos megztinis, tamsios spalvos odinės odos kelnės, vokas su V. B. DNR pavyzdžiais, S. K. DNR pavyzdys, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu perduoti saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini (b. t. 2, b. l. 27, 29).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 4 (ketverius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant S. K. galutinę 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į S. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 8 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo, dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

S. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, nekeisti ir palikti galioti iki šiuo teismo nuosprendžiu jai paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš S. K. 2 002,56 Eur (du tūkstančius du eurus 56 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 191351679.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl S. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ‒ peilį su sidabro spalvos metaline geležte, ant kurios paviršiaus yra raudonos spalvos skysčio dėmės, nuoplovą iš įvykio vietos, patalynę su raudonos spalvos skysčio dėmėmis, rožinės spalvos megztinį, tamsios spalvos odines kelnes, voką su V. B. DNR pavyzdžiais, S. K. DNR pavyzdį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu perduotus saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova