- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- II-114-763/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00108-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pažeidėjas
- K. B.
- Pareiškėjas
- K. B.
- Advokatai
- Artūras Melisiakas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. B., jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK) 2018-03-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-319-2018 (ROIK 18077899484).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-09-18 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-342-617/2017 K. B. skundas dėl Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. 2017-05-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 17068515612), kuriuo K. B. paskirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad jis Ežero g. 1, Bačkininkų k., Švenčionių r. sav., krašto keliai Švenčionys - Adutiškis 13,10 km, 2017-05-10 07.27 val. vairuodamas transporto priemonę – automobilį FORD TRANSIT/TOURNEO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pasuko į šalutinį kelią, ir iš jo išvažiuodamas į pagrindinį kelią neįsitikimo, kad tai daryti yra saugu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės dėl to įvyko eismo įvykis, buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, tenkintinas iš dalies – panaikintas Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK 2017-05-24 nutarimas, ir administracinio nusižengimo byla gražinta Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
K. B. skundu prašo panaikinti 2018-03-02 Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-319-2018 (ROIK Nr. 18077899484), kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Skunde nurodo, kad nutarimas nepagrįstas, nes jis vairuodamas automobilį jokių KET reikalavimų nepažeidė, o pažeidimą padarė kito automobilio – Audi 80 vairuotojas, kuris sukėlė autoįvykį, nes lenkė sankryžoje Baubino vairuojamą automobilį ir su juo susidūrė. Aplinkybę, kad Audi lenkė sankryžoje byloje patvirtina šio automobilio keleivis ankstesniame bylos nagrinėjime apklaustas liudytoju. Švenčionių r. PK nevykdė teismo nutartyje (bylos Nr. II-342-617/2017), nustatyto įpareigojimo ištirti lenkimą sankryžoje – ekspertui šis klausimas nebuvo užduotas. Ekspertas savarankiškai įvertino, kad autoįvykis buvo lenkimo pasekmė, todėl pareigūnai turėjo šią aplinkybę įvertinti, tačiau jos nevertino visiškai, todėl priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą. Skundu prašoma panaikinti nutarimą Nr. 92-ANR-N-319-2018, bylą išnagrinėti iš esmės ir kaltą asmenį patraukti atsakomybėn.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, siūlo palikti jį galioti.
Nagrinėjant bylą prijungta administracinio nusižengimo byla Nr. II-342-617/2017.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
2018-02-08 K. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 92-ANR_P-253-2018 (ROIK Nr. 18077899484) su administraciniu nurodymu siūlant sumokėti 30 Eur baudą, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 106 ir 154 punktų pažeidimą, dėl to, kad jis 2017-05-10 07 val. 27 min., Švenčionių r. sav., krašto kelio Švenčionys - Adutiškis 13,10 km, vairuodamas transporto priemonę Ford Transit/Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo apsisukimo manevrą, nepasitraukęs arčiau važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, o prieš tai išvažiuodamas į dešinę ir po to sukdamas į kairę nedavė kelio iš paskos tiesiai važiuojančiam automobiliui Audi 80 ir su juo susidūrė. Protokole nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.
Iš 2018-03-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-319-2018 (ROIK Nr. 18077899484) nustatyta, kad K. B. yra nubaustas pagal LR ANK 417 straipsnio 3 dalį už KET 9, 101, 106, 154 punktų reikalavimų pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad K. B. 2017-05-10 07 val. 27 min., Švenčionių r. sav., krašto kelio Švenčionys - Adutiškis 13,10 km, vairuodamas transporto priemonę Ford Transit/Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo apsisukimo manevrą, nepasitraukęs arčiau važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, o prieš tai išvažiuodamas į dešinę ir po to sukdamas į kairę nedavė kelio iš paskos tiesiai važiuojančiam automobiliui Audi 80 ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pareiškėjas) K. B. teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus motyvus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad vairavo Ford automobilį priklausantį D. B.. Buvo paprašytas vairuoti, ir turėjo surinkti darbininkus. Kartu su juo važiavo V. P., kuris sėdėjo vidurinėje sėdynėje už vairuotojo vietos, E. , kurio pavardės neprisimena, sėdėjo priekyje. Važiuodamas nuo Švenčionių Adutiškio kryptimi, Bačkininkų kaime sankryžoje, suko į kairę, kur prie parduotuvės turėjo paimti žmogų. Prieš sukdamas pristabdė automobilį, parodė posūkį - prieš 20 metrų, pažiūrėjo ar nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių, iš galo automobilio nebuvo, todėl nesuprato iš kur jis atsirado. Suko iš savo juostos vidurio, gal truputį dešiniau, ir mano, kad į kairę suko tvarkingai, Tuo metu iš kairės pajuto smūgį į automobilį, nuvažiavo į griovį. Audi liko kelyje. Išlipęs pamatė sudaužytus automobilius. Sprendžia, kad Audi automobilis ženkliai viršijo greitį, nes ir liudytojas prie parduotuvės apie tai kalbėjo skundą nagrinėjant teisme pirmą kartą. Įsitikinęs, kad jis nepažeidė taisyklių. Automobilis pas savininką, neremontuotas stovi, įvykio metu buvo apdraustas. Neprisimena ką išlipęs kitas vairuotojas sakė, tame Audi automobilyje su vairuotoju važiavo P.. Nurodė, kad vairuoja apie 20 metų – nuo 1980 metų. Prašo nutarimą naikinti, nes yra nekaltas dėl įvykio.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. atstovas advokato padėjėjas Artūras Melisiakas palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad prie šios bylos yra prijungta kita byla Nr. II-342-617/2017, kurioje buvo surašytas visai kito pobūdžio protokolas (nutarimas), dėl to paties įvykio tam pačiam asmeniui K. B., kur buvo nurodyta, kad K. B. buvo išvažiavęs iš pagrindinio kelio – sankryžoje įvažiavo į šalutinį kelią, iš šalutinio kelio sugrįžo į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui AUDI ir dėl to padarė KET pažeidimą dėl ko kilo autoįvykis. Toje byloje nutarimas buvo panaikintas kaip neatitinkantis realių aplinkybių ir policija buvo įpareigotą tirti tas aplinkybes iš naujo. Šiuo atveju naujas protokolas, kuris dabar skundžiamas, buvo modifikuotas būtent tokiu būdu, kad K. B. dabar jau neišvažiavo iš pagrindinio kelio, tačiau darė apsisukimo manevrą, o konkrečiai, kad jis vairuodamas transporto priemonę Ford Transit, pradėjo apsisukimo manevrą, nepasitraukęs arčiau važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, o prieš tai išvažiuodamas į dešinę ir po to sukdamas į kairę nedavė kelio iš paskos tiesiai važiuojančiam automobiliui Audi 80 ir su juo susidūrė. Nutarimas (protokolas) buvo modifikuotas, ir neišeinant iš šio protokolo ribų, nes teikia skundą dėl to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra tokios, kad apsisukimo manevro nebuvo, o buvo daromas posūkio manevras. Eksportas sušvelnino savo pozicijas, sakydamas, kad posūkio manevras buvo daromas, tačiau neprisitraukus prie kairiojo skiriamosios juostos kiek galima kairiau. Šiuo atveju skunde K. B. yra pasakęs, kad yra KET 107 straipsnis, kad jei dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taip pat 1 byloje buvo ginčijama, kad automobilis AUDI lenkė sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti. AUDI automobiliu važiavęs liudytojas P., davęs priesaiką teismo posėdyje anksčiau nagrinėtoje byloje, patvirtino, kad visgi lenkimo manevras buvo daromas sankryžoje, kurioje pagal KET 140 str. 1 d. yra draudžiama lenkti. Institucijos atstovas apklaustas kaip liudytojas tvirtino, kad būtent šioje sankryžoje lenkimas yra draudžiamas. Lenkimo manevrą taip pat patvirtina ir lapkričio 2018-11-13 ekspertizė, kad lenkimo manevras visgi buvo. Dar lenkimo manevrą patvirtina, tai, kad pats automobilis AUDI buvo nedideliu 8 laipsnių kampu skiriamąją juostą, tačiau prašo teismą atkreipti dėmesį, kad Ford Transit automobilis buvo 52 laipsniu kampu į skiriamą juostą, tai reiškia, kad jeigu būtų 90 laipsnių kampas, manevras būtų baigtas, posūkis padarytas. Posūkis buvo išpildytas maždaug 60 procentų, ir šiuo atveju į bebaigiantį posūkį daryti automobilį atsitrenkė automobilis AUDI. Iš to matyti, kad automobilis AUDI pažeidė KET, tai yra lenkė sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti ir 2 momentas, kad iš eksperto išvados nustatyta, kad iš susidūrimo mechanizmo, kur ekspertas skaičiuoja iš lentelių, tai pagal jas minimalus AUDI greitis buvo 60 km/h, kur toje vietoje (gyvenvietėje) leistinas greitis yra 50 km/h. Šiuo atveju nors liudytojas – vairuotojas M. pasakė, kad važiavo 90 km/h greičiu, bet ekspertas kažkodėl to nefiksavo. Buvo prašyta eksperto į paskaičiavimo kompiuterinę formulę suvesti būtent 90 km/h greitį, ir tikėtina būtų gavęsis būtent toks realus vaizdas. Ekspertas parašė, kad nebuvo jam taip pasakyta, bet posėdžio garso įrašas fiksuoja kitas aplinkybes, kad buvo kalbėta dėl 90 km/h greičio įvedimo, tačiau ekspertas to nepadarė. Išvardintos aplinkybės parodo, kad K. B. patrauktas atsakomybėn už tai, kad apsisukinėjo sankryžoje, nors šioje sankryžoje KET 116 p. negalioja, nes KET 116 p. sako kur apsisukinėti draudžiama konkrečiose nurodytose vietose, tačiau sankryžose nėra draudžiama apsisukti. Protokolas yra ydingas, neteisingas, nes surašytas pažeidimas, kurio iš esmės K. B. nepadarė, ir vien dėl to turėtų būti naikinamas. Atkreiptinas dėmesys byloje kur prijungta pažyma iš Hidrometereologijos tarnybos, kad tomis dienomis buvo šalna ir asfaltas galimai buvo apledėjęs, ir todėl labiausiais tikėtinas įvykis, kad AUDI lėkdamas dideliu greičiu, o kadangi stabdymo kelias nebuvo aptiktas, reiškia, kad nestabdydamas, trenkėsi į FORD automobilį, nes ar jo nepastebėjo ar buvo greitis toks didelis, kad fiziškai jau nesugebėjo sustabdyti. AUDI automobilio 2 KET pažeidimai - lenkimas sankryžoje ir viršytas greitis, lėmė šio įvykio padarinius, o ne K. B. posūkis, ten kur jam sankryžoje sukti į kairę leidžiama. Tai, kad K. B. suko ne iš kairės priartėjęs prie skiriamosios juostos paaiškina tuo, kad jis vairavo lengvąjį automobilį Ford Transit su dideliais gabaritais, ir siekiant pasukti iš pirmo karto, nemanevruojant pirmyn atgal ir neužtveriant kelio sankryžoje: šiuo atveju jei vairuotojas pasuka kažkiek dešiniau, bet neišeidamas iš savo juostos ribų, KET 107 p. jam leidžia tai daryti (asmenį bausti galima būtų tik už uždraustą veiką ir protokolas gali būti surašytas tik už veiką, kuri uždrausta įstatymu). K. B. jokios uždraustos veikos nepadarė, todėl prašo surašytą protokolą (nutarimą) panaikinti. Replikos tvarka pasisakė, kad pareigūno vertinimas prieštarauja ekspertizės išvadai, kur nurodyta, kad buvo daromas posūkis. Visas kylančias abejones prašo vertinti pareiškėjo naudai. Ekspertas net nebandė nustatyti AUDI greitį, tokia abejonė turėtų būti vertinama pareiškėjo naudai (nes jos nebuvo įmanoma visiškai neginčijamais įrodymais patvirtinti ar paneigti). Asmuo darydamas posūkį sankryžoje, negali tikėtis, kad kiti asmenys važiuodami iš paskos ir lenks sankryžoje, kur lenkimo manevras yra draudžiamas, ir vairuotojo teisėti lūkesčiai yra tokie, kad kiti vairuotojai KET nepažeidinės.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas E. K. prašė skundo netenkinti. Mano, kad apsisukimas sankryžoje buvo, ir tai įrodo ankstesnė apklausa teisme, kad jis turėjo paimti žmones, kurie laukė jo toje sankryžoje ir grįžti. Pirminė ekspertizė taip pat nenurodė to, kad šioje vietoje buvo lenkimo momentas. Dėl susidūrimo kampų, tai iš kairės pusės tos sankryžos yra labai didelė erdvė, o iš dešinės mažesnė, tai tas kampas 52 laipsnių buvo susidūrimo momentu, kaip pirma ekspertizė parodė, kad ne priešpriešinėje juostoje, o ties skiriamąja juosta įvyko smūgis. Jei būtų sukta prisispaudus prie kairiojo krašto, tai kampas būtų labai aštrus. Mano, kad apsisukimo momentas ten buvo ir pradėtas ir dėl to buvo prisitraukta buvo prie dešinės pusės, kas ir suklaidino iš paskos važiojantį vairuotoją. Darant ekspertizę buvo įvesta sausa sukibimo danga su asfaltu, visi paskaičiavimai ir AUDI greitis buvo daromi prie sausos dangos, o iš pridedamos pažymos, matosi, kad kelias galėjo būti apledėjęs, todėl ir greitis galėjo būti kitoks - prie mažesnio greičio ir apledėjusio kelio AUDI galėjo ir nespėti sustabdyti. Apsisukimas buvo, ir tas pats liečia ir posūkį į kairę, nors leidžiama sukti prisispaudus dešiniau, tačiau tai negali sukelti pavojaus kitiems. o Priekyje važiuojantis vairuotojas turėjo būti atsargesnis. Atkreipė dėmesį į susidūrimo kampą ir ekspertizės akto 9 punktą, kur eksperto nurodyta, kad nėra galimybės teigti, jog Ford Transit posūkio manevras buvo pradėtas pasitraukus prie kairiojo eismo juostos krašto, tai yra jis nebuvo prisispaudęs prie kairio eismo juostos krašto ir ši aplinkybė suklaidino AUDI vairuotoją.
2018-06-28 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K., RPK pareigūnas paaiškino, kad byla teismo buvo grąžinta papildomam tyrimui atlikti, po ko jis paskyrė ekspertizę, suformulavo klausimus ekspertui, ir gavęs ekspertizė surašė protokolą po ko buvo priimtas nutarimas. Mano, kad pateiktos ekspertui užduotys buvo eksperto pilnai įvykdytos. Eksperto atsakyme lenkimo klausimas nebuvo suformuluotas. Protokole apsisukimo manevras atsirado, nes AUDI vairuotojas tai nurodė pirminėje medžiagoje ir ekspertizės akte buvo apie tai pasisakyta. Ekspertui dėl lenkimo nebuvo užduotas klausimas, ekspertizei buvo pateikta ir teismo nutartis pirmosios bylos, teismo posėdžio garso įrašas nebuvo siųstas.
Iš byloje pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-01-24 ekspertizės akto Nr. 11-2136 (17) duomenų nustatyta tokia eismo įvykio eiga: 1. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis „Ford Transit Tourneo“ privažiavęs sankryžą joje pasuko į dešinę, išvažiavo iš dešinės eismo juostos ir pradėjo manevrą į kairę (apsisukinėjimo manevrą). Automobilio „Ford Transit Tourneo“ priekine dalimi privažiavus kelio ašinę liniją, jam judant apie 26 km/h greičiu į jo kairio šoną (priekines dureles) priekinės dalies dešine puse ir kampu, atsitrenkė iš paskos apie 51 km/h greičiu važiavęs ir pradėjęs nusukinėti į kairę automobilis „Audi 80“. Susidūrimas tarp automobilių įvyko ties kelio ašine linija, o susidūrimo metu tarp automobilio „Audi 80“ dešinio šono ir automobilio „Ford Transit Tourneo“ kairiojo šono buvo smailus kampas, atviras link automobilių užpakalinių dalių. Po šio smūgio automobilis „Ford Transit Toumeo“ buvo pamuštas į dešinę. Automobilis „Ford Transit Tourneo“ kairės pusės užpakaline dalimi dar atsitrenkė į automobilio „Audi 80“ dešinės pusės užpakalines dureles, pavažiavo į priekį ir griovyje atsitrenkęs į griovio šlaitą sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis „Audi 80“ taip pat judėjo į priekį, bei sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. 2. Tikėtina, kad automobilio „Ford Transit Tourneo“ vairuotojas pradėjo apsisukinėjimo manevrą nepasitraukęs arčiau važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, o prieš tai išvažiuodamas į dešinę ir po to sukdamas į karę sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį jam iš paskos tiesiai keliu važiuojančiam automobiliui „Audi 80“, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
2018-06-28 teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. A. pasisakydamas dėl minėto ekspertizės akto paaiškino, kad teikiant klausimus ekspertizei atlikti, konkrečiai dėl lenkimo konkretus klausimas nebuvo suformuluotas, bet užduotyje buvo apie užsiminta. Atliekant ekspertizę buvo modeliuojama lenkimo sankryžoje situacija ir greitis atsižvelgiant į liudytojų parodymus. Nepavyko sumodeliuoti lenkimo dėl automobilių galutinių padėčių ir nuotraukų. Nurodė, kad nubraižė įvykio schemą, panaudojo kelių policijos schemą, ortofoto žemėlapį, nuotraukas. Kelio sukibimo danga modeliuota buvo kaip sausa. Ekspertizėje buvo padarytos tikėtinos išvados, tačiau teismui pageidaujant papildyti ekspertizę, turėtų būti suformuluotos papildomos užduotys ekspertui.
2018-07-09 nutartimi teismui paskyrus papildomą ekspertizę 2017-05-1 eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, byloje gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-11-13 ekspertizės aktas Nr. 11-1534 (18), kurio duomenimis nustatyta tokia eismo įvykio eiga: 1. Smūgio metu tarp automobilio „Ford Transit Tourneo“ kairiojo šono ir automobilio „Audi 80“ dešiniojo šono buvo smailus apie 48° kampas, atviras link automobilių užpakalinių dalių. 2. Automobilis „Audi 80“ susidūrimo metu kelio ašinės linijos atžvilgiu .buvo pasisukęs smailiu (tikėtina apie 4°) kampu iš dešinės į kairę. 3. Automobilis „Ford Transit Tourneo“ susidūrimo metu kelio ašinės linijos atžvilgiu buvo pasisukęs (tikėtina apie 52°) kampu iš dešinės į kairę. 4. Pagrindiniai objektyvūs duomenys, kuriuos ekspertas pasirenka modeliuojant transporto priemonių susidūrimą - kelio konfigūracija, kelio dangos būklė (ratų sukibimo koeficientas su kelio danga), transporto priemonių padėtis tarpusavyje (susidūrimo kampas), transporto priemonių padėtis po susidūrimo, transporto priemonių judėjimo kryptis, transporto priemonių lėtėjimais bei kiti duomenimis (žr. modeliavimo protokolą). 5. Pagrindiniai duomenys ekspertiniam tyrimui yra duomenys užfiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane ir nuotraukose. Kai objektyvių duomenų nepakanka, ekspertai atsižvelgia į liudytojų nurodomas aplinkybes, jeigu jie neprieštarauja objektyviems duomenis ir jeigu yra galimybė juos panaudoti. Šiuo atveju Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodytuose liudytojo R. B. parodymuose, duomenų (o būtent konkrečių duomenų apie greitį, atstumus ar kt.), kuriuos ekspertas galėtų panaudoti skaičiavimuose, nebuvo. 6. Transporto priemonių padangų sukibimo su kelio danga koeficientas pasirenkamas pagal kelio dangą ir jos būklę. Šiuo atveju buvo pasirinktas 7,4 m/s² - vidutinis automobilio lėtėjimas, stabdant ant sauso asfalto. 7. Ekspertizės akte Nr. 11-2136 (17) nurodytas 18,6 m atstumas - yra apskaičiuotas mažiausias atstumas, kuriuo automobilis „Audi 80“, važiuodamas 51 km/h buvo nuo susidūrimo vietos tuo momentu, kai automobilis „Ford Transit Tourneo“ pradėjo judėti posūkio kreive. 8. Jeigu būtų nustatyta, kad automobilis „Audi 80“ prieš eismo įvykį viršijo greitį, tai atstumas, kuriuo buvo nutolęs automobilis „Audi 80“ grėsmės eismo sugumui kilimo momentu iki susidūrimo vietos būtų didesnis. Tam, kad apskaičiuoti konkretų atstumą, būtina nurodyti konkretų greitį. 9. Automobilio „Ford Transit Tourneo“ vairuotojas kairiojo posūkio manevrą atliko sankryžoje. Transporto priemonių susidūrimo vieta, jų tarpusavio padėtis ir padėtys po eismo įvykio neduoda pagrindo teigti, kad „Ford Transit Tourneo“ posūkio manevras buvo pradėtas pasitraukus prie pat kairiojo eismo juostos (skirtos važiuoti Adutiškio link) krašto.
Žemesnės instancijos teismas
Iš prijungtos Švenčionių rajono apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-342-617/2017 ir 2017-09-18 nutarties nustatyta tokie liudytojų parodymai:
Suinteresuotas asmuo D. B., automobilio FORD Transit/Tourneo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, 2017-08-23 teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis – mikroautobusas priklauso jam, įvykio nematė, jam B. pranešė telefonu apie tai, kad pakliuvo į avariją. Jo, kaip inžinieriaus, manymu, įvykio metu būta Audi automobilio labai didelio greičio, nes Ford pirminis rėmas sulenktas ir smūgio pasiekta net iki antrinio rėmo ant kurio tvirtinasi variklis. Jei būtų nedidelis greitis, tai yra apie 50 km/h, tai automobilių būtų tik prisiliesta vienas prie kito. Dėl žalos atlyginimo šiuo metu dar nieko nežinantis, automobilis neremontuotas ir yra saugomas pas jį.
Liudytojas J. M., automobilio Audi vairuotojas, paaiškino, kad su svainiu R. P. važiavo iš Švenčionių Adutiškio kryptimi, vežė svainį į darbą. Priekyje matė važiuojantį Ford mikroautobusą. Pamatė Ford kai Bačkininkų kaime pasikėlė ant kalno, ne visą laiką matė jį važiuodamas. Nurodo, kad Audi greitis buvo 50-55 km/h. Patikslino, kad pasivijo Ford ten kur Bačkininkų kaimas prasideda, kai ant kalno pasikėlė, ir tada pamatė kaip automobilis Ford į dešinę pasuko, o tada staigiai į kairę pasuko. Kokiu atstumu matė Ford negalintis pasakyti. Kai atsitrenkė, mikroautobusas buvo išsukęs, tai yra jam užkirto kelią. Posūkio nematė, kad rodytų. Mano, gal žmogus norėjo apsisukti. Kai pamatė Fordą buvo dar toliau iki sankryžos, nestabdė, ir kai privažiavo sankryžą šis automobilis jam užkirto kelią, sukdamas į kairę, ir sankryžoje įvyko susidūrimas. Mašinas nubloškė į priešingą kelio pusę. Patvirtino, kad pareigūnų nubraižytą įvykio schemą pasirašė, ir sutinka su ja. Nurodė, kad nekaltina B., gal nepastebėjo žmogus kito automobilio. Savo ir Ford automobilio važiavimo trajektoriją nubraižė teismo posėdžio metu eismo įvykio vietos schemos kopijoje, pažymėdamas ir automobilių susidūrimo vietą. Nurodė, kad negalintis paaiškinti, kodėl automobilių šukės mėtėsi schemoje pažymėtoje vietoje, nors susidūrimas įvyko arčiau – sankryžoje, iki šukių mėtymosi vietos, gal nuo smūgio jos išsimėtė. Manantis, kad B. norėjo apsisukti sankryžoje, matė, kad nesustodamas pasuko į dešinę ir iškart darė apsisukimo manevrą.
Liudytojas R. B. nurodė, kad Bačkininkų kaime prie parduotuvės laukė atvažiuojančio K. B., nes pastarasis jį turėjo paimti prie parduotuvės su automobiliu Ford. Matė, kad nuo Švenčionių pusės važiuoja Ford, ir tuo metu mašina kita iš paskos važiuoja dideliu greičiu, ir matė kaip ji trenkėsi į Ford – į vairuotojo pusę. Susidūrimas įvyko jau kai Ford užsukinėjo link parduotuvės, tai yra priešpriešinėje eismo juostoje. Po autoįvykio visi išlipo iš mašinų. Įvykio vietoje matė M., pastarasis matė jį. Nurodė, kad nuo jo iki menamos susidūrimo vietos buvo apie 15-20 metrų. Audi vairuotojo M. nepažįsta, įvykio metu pamatė pirmą kartą.
Liudytojas V. P. nurodė, kad važiavo iš Milkuškų į Bačkininkus automobilyje Ford, kurį vairavo K. B., paimti R. B.. Jis sėdėjo už vairuotojo, ir dar sėdėjo vienas žmogus, šiuo metu jis ligoninėje guli. Bevažiuojant Bačkininkų kaime pajuto smūgį į kairę automobilio pusę - smūgis buvo į vairuotojo pusę, kur durys atsidarinėja, į rato vietą. Kelio atžvilgiu smūgis buvo sankryžoje, kai Ford suko į kairę. Fordas pradėjo sukti į kairę ir buvo smūgis, jo manymu dar nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Po smūgio automobiliai atsidūrė prie ženklo link parduotuvės.
Liudytojas R. P. nurodė, kad įvykio metu važiavo Audi automobilyje, kartu su M. jie važiavo į Adutiškį į darbą. Bačkininkų kaime pasivijus Ford automobilį prieš kalną, pastarasis automobilis sankryžoje pasuko be posūkio į dešinę, bet ne į šalutinį kelią, o toliau – į šalikelį, o paskui staigiai pasuko be posūkio į kairę. Patikslino, kad važiuojant į dešinę Ford sustojo, o po to staigiai pasuko į kairę, susidūrimas įvyko bevažiuojant. Fordas nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę juostą, jis manevravo savo juostos ribose. Po autoįvykio atvažiavo jo darbdavys, ir nuvežė į polikliniką. Audi greičio nežiūrėjo, važiavo jis 50 km/h, ne daugiau, nes važiavo gyvenvietėje. Po susidūrimo Ford atsidūrė griovyje ir jų automobilis prie jo. Patikslino, kad kai pamatė, kad Ford pasuko į dešinę ir pristabdė, pagalvojo, kad jis sustos, ir tada Audi automobilis darė lenkimo manevrą. Pats susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje.
LR ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui. Teismas, patikrinęs skundžiamą policijos nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK nutarimas K. B. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti ir įvertinti reikšmingus bylai duomenis. To institucijos pakartotinai padaryta byloje nebuvo. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byloje Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą. LR ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas konkretus kaltinimas padarius administracinį nusižengimą, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. LR ANK 609 straipsnis nustato, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Nustačius, kad nėra tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tai yra surašytas kaltinimas neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, ir tokiu būdu jo pagrindu priimtas nutarimas atima asmeniui galimybę gintis nuo kaltinimo.
Nagrinėjant bylą, prijungta išnagrinėta Švenčionių rajono apylinkės teismo administracinio nusižengimo byla Nr. II-342-617/2017, kurioje 2017-09-18 nutartimi K. B. skundas dėl Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. 2017-05-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 17068515612) patenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK 2017-05-24 nutarimas, ir administracinio nusižengimo byla gražinta Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK nagrinėti iš naujo, motyvuojančioje dalyje nurodant, kad institucija neišsiaiškino, kurio automobilio vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Be to, nutartyje nurodyta, kad teismo posėdžių metu nustatyta, kad automobilis Ford važiavo pagrindiniu keliu, ir sankryžoje darė manevrą į kairę, o automobilis Audi važiavo pagrindiniu keliu ta pačia kryptimi – tiesiai, be to, liudytojas R. P. parodė, kad Audi automobilis sankryžoje darė lenkimo manevrą, tai yra nurodė aplinkybę, kad J. M. automobiliu Audi galėjo lenkti sankryžoje kitą automobilį. Kaip minėta, automobilių važiavimo trajektorija iki eismo įvykio nenustatyta. Lenkimą reglamentuoja KET XVI skyrius, KET 136 p. numato lenkiančiojo vairuotojo pareigas, o 140 p. nurodo, kur lenkti draudžiama. Institucija neišsiaiškino, ar galimas J. M. manevravimas sankryžoje nebuvo susijęs su kito automobilio ar kokios kitos kliūties lenkimu, jei buvo daromas lenkimas, ar J. M. lenkimą atliko nepažeisdamas KET. Tyrimo metu privaloma išsiaiškinti – jei J. M., važiuodamas pagrindiniu keliu, sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, ar ši aplinkybė iš esmės galėjo įtakoti važiuojančiojo pagrindiniu keliu ir sukančio į kairę Ford automobilio vairuotojo elgesį ir pareigas. Nutartis nustatytu terminu nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, todėl yra vykdytina, joje nustatytos faktinės aplinkybės turi įrodomąją galią. Nutartyje nurodyta, kad nėra patikrinta (liudytojo - nukentėjusiojo) J. M. versija, jog automobilis FORD sankryžoje pasuko į dešinę – į šalutinį kelią, apsisuko ir išvažiavo į pagrindinį kelią, nepatikrinta, ar automobilis FORD esant jo gabaritams galėjo atlikti tokį manevrą, pateiktoje bylos medžiagoje negauta duomenų kurioje vietoje konkrečiai įvyko pats susidūrimas, ar buvo užfiksuoti automobilių stabdymo pėdsakai, nenustatyta automobiliams dėl avarijos padaryta žala, institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, nebandė nustatyti nei automobilio Transit/Tourneo, nei automobilio Audi 80 važiavimo trajektorijos iki eismo įvykio, neišsiaiškino, ar automobilio Audi 80 kelyje buvo kokios kliūtys, ar techninės sąlygos, kurios trukdė šio automobilio vairuotojui išvengti susidūrimo ar bent stengtis sumažinti galimus autoįvykio nuostolius, pamačius į kairę sukantį automobilį, o sprendimą priėmė galimai atsižvelgdama tik į automobilio Audi 80 vairuotojo paaiškinimą. Liudytojas R. P. nurodė, kad įvykio metu važiavo Audi automobilyje, ir nurodė autoįvykio aplinkybes analogiškai liudytojo J. M. parodymams, tačiau patikslino, kad kai pamatė, kad Ford pasuko į dešinę ir pristabdė, pagalvojo, kad jis sustos, ir tada Audi automobilis darė lenkimo manevrą, pats susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Darytina išvada, kad pastebėjęs kliūtį priekyje, prieš susidūrimą automobilio Audi vairuotojas net nestabdė, o priešingai, kaip parodė liudytojas R. P., Audi sankryžoje stengėsi atlikti lenkimo manevrą, o tuo metu Ford vairuotojas, įsitikinęs, kad nėra automobilio priešpriešinėje eismo juostoje, ir, kad nėra ir iš paskos važiuojančio automobilio, pradėjo, tačiau neužbaigė posūkio į kairę manevro. Nutartyje nurodyta, kad institucija tyrimo metu nenustatė abiejų susidūrime dalyvavusių automobilių važiavimo trajektorijų iki eismo įvykio, ir nenustatinėjo menamo susidūrimo taško. Institucija neišsiaiškino, kurio automobilio vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Teismo posėdžių metu nustatyta, kad automobilis Ford važiavo pagrindiniu keliu, ir sankryžoje darė manevrą į kairę, o automobilis Audi važiavo pagrindiniu keliu ta pačia kryptimi – tiesiai, be to, liudytojas R. P. parodė, kad Audi automobilis sankryžoje darė lenkimo manevrą, tai yra nurodė aplinkybę, kad J. M. automobiliu Audi galėjo lenkti sankryžoje kitą automobilį. Kaip minėta, automobilių važiavimo trajektorija iki eismo įvykio nenustatyta. Lenkimą reglamentuoja KET XVI skyrius, KET 136 p. numato lenkiančiojo vairuotojo pareigas, o 140 p. nurodo, kur lenkti draudžiama. Institucija neišsiaiškino, ar galimas J. M. manevravimas sankryžoje nebuvo susijęs su kito automobilio ar kokios kitos kliūties lenkimu, jei buvo daromas lenkimas, ar J. M. lenkimą atliko nepažeisdamas KET. Nutartyje be to, nurodyta, kad tyrimo metu privaloma išsiaiškinti – jei J. M., važiuodamas pagrindiniu keliu, sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, ar ši aplinkybė iš esmės galėjo įtakoti važiuojančiojo pagrindiniu keliu ir sukančio į kairę Ford automobilio vairuotojo elgesį ir pareigas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad institucija nepašalino teismo nutartimi nurodytų trūkumų, o negalėdama jų pašalinti nepriėmė jokio procesinio dokumento (tarnybinis pranešimas ar kt.).
Taigi kaip minėta, antrą kartą bylą dėl to paties įvykio nagrinėjant teisme pagal pareiškėjo skundą nustatyta, kad institucija nevykdė, tai yra nepašalino minėtoje nutartyje nuodytų trūkumų, nevertino visų įvykio aplinkybių, o surašė K. B. atžvilgiu naują protokolą, ko pasėkoje priėmė skundžiamą 2018-03-02 nutarimą, kurie neatitinka faktinių, dėl šio įvykio, jau nustatytų aplinkybių, tiek bylos medžiagoje esančių duomenų, tiek ekspertizių aktuose, liudytojų parodymuose, pareigūno tarnybiniame pranešime konstatuotų aplinkybių, o būtent, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, atliktos ekspertizės buvo atliekamos būtent įvertinus šią aplinkybę, tačiau kaltinimas asmeniui surašytas visai kitais pagrindais, tai yra ši nustatyta aplinkybė buvo pašalinta iš procesinių dokumentų, ir įvykio medžiagoje institucija nėra pateikusi jokių motyvuotų procesinių dokumentų, ar pasikeitusių aplinkybių konstatavimo pagrindų (tarnybiniai pranešimai ar kt.).
Be to, bylos nagrinėjimo metu institucijos atstovas nurodė, kad pradinio tyrimo metu buvo apklaustas antrasis Ford automobilyje važiavęs keleivis (E. G.), tačiau bylos medžiagoje nėra pridėta šio liudytojo apklausos dokumento, nėra nurodyta nei jo gyvenamosios vietos nei darbo vietos adresas, ar kiti asmens duomenys, tai yra duomenys kokiu būdu teismas galėtų jį identifikuoti ir apklausti. Tai dar viena aplinkybė, parodanti, kad institucija tyrimo visapusiškai ir objektyviai neatliko.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017) Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio ir tokiu būdu spręsti dėl priimto nutarimo teisėtumo. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, kadangi yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, byla dėl netinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo (pažeidimo esmėje nenurodytos visos administracinio nusižengimo – eismo įvykio, padarymo aplinkybės, tai yra nėra aišku kokioje kelio dalyje - sankryžoje, pagrindiniame kelyje ar pan. įvyko eismo įvykis), ir patikrinti jo pagrindu priimto nutarimo teisėtumo, K. B. atžvilgiu priimtas 2018-03-02 nutarimas naikintinas ir byla gražintina policijos institucijai tirti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. B. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2018-03-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-319-2018 (ROIK 18077899484), kuriuo K. B. nubaustas pagal LR ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.