- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-221-626/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- P. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Evaldo Pašilio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 1998 m. birželio 24 d. nuosprendžiu P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 11 punktuose, ir nuteistas mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė P. R. pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. P. R. nuteistas už tai, kad būdamas pripažintas itin pavojingu recidyvistu, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė M. Č., t. y. būdamas girtas, 1997 m. gegužės 26 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į M. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini) mokyklos pastate, ir, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į galvą, rankas bei kitas kūno vietas, o po to rankomis bei šalikėliu suspausdamas kaklą, dėl ko M. Č. mirė uždususi, tyčia nužudė M. Č. ir pagrobė jai bei (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausantį turtą.
3. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartimi P. R. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 11 punktų į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir P. R. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 1997 m. gegužės 26 d.
4. Kauno apygardos teisme 2022 m. gegužės 23 d. buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų ‑ atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Nuteistasis P. R. skunde prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą.
6.1. Nuteistasis nurodo, kad turi skolą, tačiau nedirba, todėl niekaip negali padengti piniginio įsiskolinimo, nepalaiko jokių ryšių su giminaičiais. Taip pat nuteistasis nurodo, kad anksčiau buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos nebegalioja, buvo skatintas. Nuteistasis teigia, kad jis yra pensinio amžiaus, jam 73 metai, neturi jokių pajamų, išėjęs į laisvę per pusę metų atidirbtų skolą, turi gyvenamąją vietą (tėvo namus).
7. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Virginijus Sokolovas atsiliepime į skundą prašo atmesti nuteistojo P. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį.
7.1. Prokuroras nurodo, kad pagal 2022 m. balandžio 19 d. atliktą nuteistojo P. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 16 kartų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 14 kartų baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 11 kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Tai rodo, kad stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika ir kad siekiama valdyti dinaminius veiksnius, tačiau teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra. Dominuoja 4 statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 26 dinaminiai (kintantys) veiksniai. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti.
7.2. Nors ir egzistuoja nuteistojo P. R. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau išryškėjo ir nuteistojo kriminogeniniai veiksniai ‑ smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai kaip nestabili darbo patirtis, priteistas civilinis ieškinys, būdingas rizikingas, pavojingas, elgesys, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį ir kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą ir tai neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui švelnesne.
7.3. Nuteistasis praeityje jau buvo teistas 5 kartus, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes ‑ žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir dėl savanaudiškų paskatų. Šios aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Nusikaltimas padarytas panaudojus smurtą ir esant apsvaigus nuo alkoholio; pateisinamas besaikis alkoholio vartojimas laisvėje. P. R. savo kaltės nepripažįsta, linkęs kaltinti aplinkinius, nemenkina savo smurtinio elgesio, jį netgi pateisina, minimalizuoja atsakomybę arba ją ignoruoja, neįžvelgia savo veiksmų pasekmių, stokoja empatijos kitų asmenų atžvilgiu, negeba objektyviai įvertinti situacijos. P. R. vis dar išlaiko tvirtas teigiamas nuostatas į nusikalstamą elgesį ir nemato pagrindo jį keisti; linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, ką patvirtina ankstesni teistumai. Anksčiau dominavęs impulsyvus, agresyvus ir smurtinis nuteistojo elgesys šiuo metu ne toks aktyvus, tačiau dėl tokio elgesio modelio nuteistasis nededa maksimalių pastangų jo suvaldymui ir nelinkęs apie tai kalbėtis su psichologais. Analizuojant duomenis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nustatyta, kad nuteistasis gyvena šia diena. Jo tikslas ‑ išeiti į laisvę ir visos problemos išsispręs, kitų konkrečių tikslų neturi. Nustatytas neigiamas požiūris į bausmės atlikimą, kategoriškumas, orientuotas tik į save ir savo poreikius. Jam būdingas socialinis atsiskyrimas, socialinių ryšių nebuvimas, socialiai priimtinų normų nesilaikymas. Be to, nuteistojo mąstymas nėra lankstus, jis nesugeba prisitaikyti konkrečioje situacijoje. Nustatytas priešiškas požiūris į jį prižiūrinčius pareigūnus. Nors šiuo metu konflikto su darbuotojais situacijų nėra, tačiau nuteistasis nesuvokia, jog ateityje jam reikės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebėti laikytis įstatymų.
7.4. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 1 169,47 eurų išieškojimo, šiuo metu nepadengta nei cento. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis atlygino reikšmingą padarytos žalos dalį, nes nėra objektyvių duomenų, kad padarytą žalą, priteistą civiliniu ieškiniu, bent būtų stengiamasi atlyginti. Dėl šių objektyvių priežasčių nepakanka daryti išvados, kad nuteistajam P. R. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nes nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. Prokuroro nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliktina galioti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo P. R. skundas atmetamas
8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo P. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
9. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
11. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt penkerius metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.
12. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad P. R. buvo 11 kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, turi vidurinį išsilavinimą, įgijo elektrotechniko specialybę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose bei įvairiuose kūrybinių darbų konkursuose, užsiėmimų metu nuteistasis atlieka jam pavestas užduotis, nerodo jokių negatyvaus elgesio požymių, aktyviai įsitraukia į diskusiją, bendrauja ramiai ir pagarbiai, bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus. Buityje nuteistasis pakankamai tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, skaito periodinę spaudą. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metus susiję aspektas yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
13. Nuteistasis P. R. šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, kurį padarė būdamas girtas ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu P. R. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta.
14. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. Šiuo metu nuteistasis kaltės nepripažįsta, dėl padarytų nusikaltimų linkęs kaltinti valstybę ir visuomenę.
15. Byloje yra ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Nuteistasis anksčiau buvo teistas 5 kartus realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, pirmą kartą nusikalto būdamas jauno amžiaus (19 metų), naujas nusikalstamas veikas darė vos išėjęs į laisvę po anksčiau paskirtų bausmių atlikimo. Tai rodo didelį P. R. pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir polinkį sistemingai daryti teisės pažeidimus. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau jis 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 14 kartų baustas drausmine tvarka. Bausmės vykdymo metu P. R. ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas neigiamai arba patenkinamai ir tik 2018 m. metinėje charakteristikoje P. R. elgesys įvertintas gerai. Nuteistasis yra socialiai atsiskyręs, jis nepalaiko jokių socialinių ryšių nei su artimaisiais ar draugais esančiais laisvėje, nei su pataisos įstaigoje esančiais kitais nuteistaisiais.
16. Nors anksčiau galiojusi (iki 2022 m. sausio 1 d.) BVK 167 straipsnio 3 dalies nuostata numatė, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti įvertinamas ir jo požiūris į darbą. Be to, darbinė veikla yra viena iš pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę būnant laisvėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba, dėl darbo paieškos nesikreipė. Šiuo metu nuteistasis yra pensinio amžiaus, visą bausmės laiką jis buvo ir šiuo metu yra išlaikomas valstybės. Panevėžio apygardos teismo 1998 m. birželio 24 d. nuosprendžiu iš nuteistojo P. R. buvo priteistas civilinis ieškinys 1 169,47 eurų sumai, pataisos namuose yra gauti vykdomieji dokumentai, tačiau nuteistasis per daugiau nei 20 metų nedėjo jokių realių pastangų jį atlyginti, iki šiol ieškinys nėra atlygintas net iš dalies.
17. Nuteistojo P. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (2022 m. balandžio 19 d. tyrimas) yra 81 balas pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš jų 25 balai rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus), kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (56 balai) sudaro dinaminiai veiksmai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Nors nuo ankstesnių (2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d.) vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 20 balų (nuo 101 iki 81 balo), tačiau ji vis dar išlieka vidutinė. Rizika sumažėjusi dėl gyvenimo sąlygų, kadangi išėjęs į laisvę nuteistasis galėtų gyventi jo motinai priklausančiame name. Be to, jis yra pensinio amžiaus, laisvėje draugų neturi. Manoma, kad šie kriminogeniniai poreikiai nėra tokie reikšmingi, kaip buvo nusikaltimų įvykdymo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat nustatyti ir dinaminiai: turi skolų, neatlygintų ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiriami emociniai sunkumai, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdieninį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / ribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: elgesio keitimo programų lankymas, individualios konsultacijos pas psichologus, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Nagrinėjamu atveju dominuoja 4 statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 26 dinaminiai (kintantys) veiksniai. Suprantama, kad kriminalinės istorijos (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio, nusikaltimų sunkėjimo nuteistasis nepašalins, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba sumažinti. Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, OASys metodikos rezultatas 41 balu viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam.
18. Taigi nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, nuteistasis P. R. deda pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei P. R. nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis buvo nuteistas, pavojingumą, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo P. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.